„Visi jauni ir sveiki vyrai atsistokite ir užleiskite vietas moterims su mažais vaikais“, – pasienyje su Kroatija esančiame nedideliame Slovėnijos miestelyje Dobovoje įlipęs į autobusą migrantų miniai angliškai sukomandavo Lietuvos policininkas.
Vyrai paklusniai atsistojo, o į jų vietas atsisėdo moterys su mažametėmis atžalomis.
Netrukus autobusas pabėgėlius išvežė į laikinąjį registracijos punktą. Kartu išvyko ir lietuvis policininkas.
Nuo praėjusios savaitės Slovėnijoje kartu su šios šalies pareigūnais migrantų srautus prižiūri ir viešąją tvarką užtikrina dvidešimt Lietuvos mobiliųjų kuopų pareigūnų iš Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Alytaus apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų.
Tai pirmas kartas Lietuvos istorijoje, kai tiek daug pareigūnų išvyko į užsienio valstybę prižiūrėti viešosios tvarkos.
Slovėnai džiaugiasi pagalba
Lietuvos policininkai į Slovėniją pasiųsti gavus šios šalies Vidaus reikalų ministerijos prašymą.
Jie nuvyko savo tarnybiniais automobiliais, apsirūpinę sava įranga, ekipuote, specialiosiomis priemonėmis ir ginkluote.
Visas misijos išlaidas apmoka Slovėnija.
„Tokia pagalba mums labai reikalinga. Spalio viduryje, kai Vengrijai uždarius sienas migrantai plūstelėjo į Slovėniją, buvo mobilizuoti visi iki vieno mūsų pareigūnai – nuo eilinių iki aukščiausių vadovų. Negalima teigti, kad patys nesusitvarkėme su migrantų srautu.
Bet mums juk reikia dirbti ir kitus darbus – prižiūrėti viešąją tvarką, tirti nusikaltimus, rūpintis eismo saugumu, – „Lietuvos rytui“ sakė Novo Mesto, didžiausio Slovėnijos pietryčių regiono miesto, policijos direktorato, kuriam priklauso ir Dobova, atstovas Robertas Percas. – Mes tikrai džiaugiamės pagalba iš užsienio.
Juk vien nuo spalio 16-osios Slovėniją jau kirto daugiau kaip 160 tūkst. migrantų.
Kai atvyko dvidešimt policininkų iš Lietuvos, kai kurie mūsų pareigūnai galėjo grįžti prie savo tiesioginių pareigų.
Kartu su lietuviais šiuo metu mums padeda ir vokiečiai bei ką tik atvykę Estijos policininkai.“
Greitai rado bendrą kalbą
„Atvažiavome per dvi dienas. Buvome sustoję pakeliui pernakvoti. Pasiruošti kelionei neturėjome daug laiko. Paskambino ir paklausė, ar norėtume važiuoti, o jau po poros dienų skambutis – rytoj išvykstame. Viskas įvyko labai staigiai“, – susitikę su „Lietuvos ryto“ žurnalistu Dobovoje pasakojo policininkai iš Lietuvos.
Visi į Slovėniją atvykę lietuviai kalba angliškai, visi turi darbo policijos mobiliosiose kuopose patirties.
Vos atvykę lietuviai buvo paskirti dirbti kartu su Slovėnijos mobiliųjų kuopų pareigūnais. Tad rasti bendrą kalbą su kolegomis, kaip patys sako, nebuvo sunku.
„Slovėnai iš tiesų yra labai draugiški žmonės. Tuo jie mus visus nustebino. Dalinasi, kuo tik gali, tad mums čia tikrai nebuvo sunku pradėti dirbti“, – sakė Lietuvos pareigūnams vadovaujantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato mobiliosios kuopos ketvirtojo būrio vadas Arūnas Narmontas.
Pasitinka ir vėl išlydi
Susiskirstę į keturias grupes po penkis žmones lietuviai pagal grafiką dirba visą parą.
Vieną penketuką po dvylikos darbo valandų keičia kitas. Atidirbę dieną, po to naktį, pareigūnai dvi dienas ilsisi.
Lietuvių darbo diena prasideda 9 val. ryto. Apsiginklavę vietos policijos nuovadoje, jie iš karto vyksta pakeisti pamainą baigiančių kolegų.
Slovėnai per trumpą laiką nuveikė didžiulį darbą, kad migrantų kelionė per šalį nebūtų chaotiška, kad ji būtų saugi, nekeltų pavojaus nei patiems pabėgėliams, nei šalies gyventojams.
Šalies valdžia susitarė su Kroatija, kad į Slovėniją migrantai bus įleidžiami tik organizuotomis grupėmis. Į Dobovą iš Kroatijos jie atvyksta traukiniais.
„Per dieną sulaukiame kelių traukinių. Paprastai kasdien čia atvažiuoja iki šešių tūkstančių migrantų. Dobovoje jie visi registruojami, vėl sodinami į traukinius ir vežami iki Austrijos pasienio“, – pasakojo R.Percas.
Dobovos stotyje migrantai dalinami į dvi dalis. Vieni registruojami tiesiog geležinkelio stotyje įkurtame registracijos punkte, kiti autobusais vežami į punktą, esantį už kelių kilometrų.
Pabaigus registraciją visi migrantai vėl sodinami į traukinius ir išvežami.
Kartu su Slovėnijos pareigūnais lietuviai, pasitikę traukinį, turi užtikrinti saugumą ir viešąją tvarką.
Padarę gyvą koridorių policininkai nukreipia atvykusius pabėgėlius į jų laukiančius autobusus, o vėliau lydi iki laikinojo registravimo punkto.
Po to suregistruoti migrantai palydimi atgal į geležinkelio stotį.
Svarbu būti pasirengus
Nuo spalio vidurio buvo tik keli atvejai, kai policijai reikėjo įsikišti sprendžiant migrantų tarpusavio nesutarimus.
Prieš kelias dienas per siro ir afganistaniečio konfliktą buvo pralietas kraujas.
Pareigūnams yra tekę malšinti muštynes, gabenti gimdančias moteris į ligoninę.
„Stiprios policijos pajėgos mums čia reikalingos ne todėl, kad bijotume neramumų. Tokios pajėgos čia sutelktos tam, kad jas matytų atvykstantys žmonės ir žinotų, jog prireikus mes pasiruošę įvesti tvarką.
Juk tokias minias suvaldyti sudėtinga. Pavyzdžiui, jiems sakoma palaukti, bet jie mato autobusus, kurie veš toliau. Vienas spragteli pirštais – ir minia plūsteli į priekį.
Tokių situacijų negalima atmesti. O kai jie mato daug pasiruošusių policininkų, supranta, kad reikia laikytis nustatytos tvarkos“, – aiškino R.Percas.
Kad stiprios pajėgos padeda suvaldyti tūkstantines migrantų minias, pripažįsta ir Lietuvos policininkai.
„Per tą savaitę, kol mes čia dirbame, bent jau lietuviams neteko patirti jokių incidentų. Specialiųjų priemonių irgi nereikėjo naudoti.
Kol kas migrantai yra patenkinti, nes juos veža ten, kur jie nori – į Austriją ar Vokietiją.
Tačiau mes esame pasiruošę viskam. Jei ten siena būtų uždaryta, žmonės labai greitai taptų nepatenkinti. Negalima atmesti, kad tuomet ir čia kiltų problemų“, – aiškino Lietuvos pareigūnų vadovas A.Narmontas.
Lietuviai, kaip ir slovėnai, dirba veidus prisidengę medicininėmis kaukėmis, saugančiomis nuo infekcijų, naudoja vienkartines pirštines.
Baigę darbą jie važiuoja į karinį dalinį, kur automobilis, uniformos ir visa naudota įranga yra dezinfekuojama.
Ant vaiko nugaros – doleriai
Savaitę iš arti stebėję migrantus ir jų papročius Lietuvos policininkai sakė, kad kai kurie dalykai juos stebina: „Tie per Europą keliaujantys žmonės jau priprato, kad jiems viskas duodama.
Nors kai kurių migrantų nuoširdžiai gaila, kiti keliauja neaišku ko... Per apžiūras matyti, kad vyksta ir turintys daug pinigų. Kartą ant vieno vaiko nugaros buvo rasta paslėpta apie 20 tūkst. dolerių.
Tačiau mokėti jie nenori už nieką: išlipo iš traukinio, karšta pasidarė, striukę nusivilko ir numetė ant žemės. O sutemus atvėso – ir jau reikalauja kitos striukės.
Stebina ir nenoras padėti kitam greta keliaujančiam žmogui. Kas nors greta atsitinka, kitam reikia pagalbos, o jie tik žiūri ir padėti neskuba. Keistų dalykų čia jau matėme.“
Trūksta akinių nuo saulės
Lietuviai gyvena netoli Dobovos esančiuose viešbučiuose, gyvenimo sąlygomis skųstis negali. Tiesa, tik atvykus viešbučio darbuotojai pasiteiravo, ar vyrai visą laiką dėvės uniformas. Esą jos verčia sunerimti viešbučio svečius, kad galbūt vyksta kas nors negera.
„Kai ko nepataikėme pasiimti – laisvalaikio drabužių. Niekas negalėjo žinoti, kokie čia puikūs orai, tad prisivežėme vėsiam sezonui tinkamų rūbų, o akinius nuo saulės pamiršome“, – juokėsi lietuviai.
Ir iš tiesų šiomis dienomis Slovėnijoje vyrauja 19–20 laipsnių šiluma, žmonės vaikšto trumpomis rankovėmis. Nors vos sutemus temperatūra staigiai krinta iki 3–5 laipsnių šilumos.
„Jei lytų, turėtume šiek tiek vargo dėl uniformų džiovinimo. Vis dėlto viešbučiuose tai padaryti sunku“, – kalbėjo A.Narmontas.
Nors laisvalaikio turėjo dar nedaug, kai kurie lietuviai jau spėjo pakeliauti po aplinkinius kalnus, buvo nuvažiavę apžiūrėti netoliese esančio Novo Mesto.
Su lietuviais susidraugavę Slovėnijos pareigūnai pakvietė juos į kitoje šalies pusėje esančias Alpes. Ten pažadėjo treniruotę fizinei formai palaikyti – žygį po kalnus.
Slovėnija – triskart mažesnė už Lietuvą
* Slovėnijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje, besiribojanti su Italija vakaruose, su Kroatija – pietuose ir rytuose, su Vengrija – šiaurės rytuose, su Austrija – šiaurėje ir su Adrijos jūra – pietvakariuose.
* Plotas: 20 273 kvadratiniai kilometrai.
* Gyventojų skaičius: 2 061 085 (2014 m.).
* Bendrasis vidaus produktas: 37,246 milijardo eurų (2014 m.).
* Oficialioji kalba: slovėnų.
* Politinė sistema: parlamentinė respublika.
* ES valstybė narė nuo 2004 m. gegužės 1 d.
* Valiuta: euras. Priklauso euro zonai nuo 2007 m. sausio 1 d.
* Slovėnai sudaro 83 proc. šalies gyventojų, serbai – 2 proc., kroatai – 1,8 proc., bosniai – 1 proc., kiti – 12 proc.
