Žiema jau prie Europos slenksčio: kaip ją išgyvens migrantai?

Naujausiais Jungtinių Tautų duomenimis, per praėjusį mėnesį į Europą atvyko 218 tūkst. pabėgėlių. Tad baimė, kad artėjant žiemai migrantų srautas nesumažės, kaip nutiko ir praėjusiais metais, pasitvirtino. Žmonės desperatiškai bando pasprukti iš karo niokojamos Sirijos ir kitų konflikto zonų.

Vis dėlto milžiniški migrantų srautai, kurie į Senąjį žemyną plūsta, kai žiema jau ant slenksčio, duota pagrindo baimintis, kad Europos sienų apsuptyje gali prasidėti nauja humanitarinė krizė.

Šalti orai į Europą atvyksta daug didesniu greičiu, nei jos lyderiai sugeba priimti kritinius sprendimus. Europos Sąjungos ir Balkanų valstybių viršūnės praėjusią savaitę sutarė dėl kai kurių papildomų priemonių ir prieglobsčių 100 tūkst. žmonių.

Bet apskaičiuota, kad šiais metais į Europą atvyko jau 700 tūkst. migrantų ir pabėgėlių iš Sirijos, Eritrėjos, Afganistano, Irako, Šiaurės Afrikos ir kitų valstybių.

Dešimtys tūkstančių žmonių, nuo vaikų iki senolių, yra priversti gyventi lauke, kai tamsa vis ankščiau pasiglemžia saulę, o žemę aptraukia pirmosios šalnos.

Migrantams gresia hipotermija, pneumonija ir kitos ligos. Įsivyraujant vis didesnei baimei žmonės ima virs aršiau kovoti, kad apsaugotų savo šeimos narių gyvybę.

Tarp skirtingų nacionalinių grupių vis dažniau įsiplieskia kivirčai dėl paprasčiausių antklodžių, o sąvadautojai seka pabėgėlių virtines ir kėsinasi pasičiupti jaunus žmones, kurie atsiskiria nuo artimųjų.

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR) dalina paketus, kuriuose yra supakuotos priemonės, kad žmonės galėtų išgyventi lauke: miegmaišiai, antklodės, lietšvarkiai, kojinės, rūbai ir batai. Bet aprūpinti šiais daiktais visus atvykstančius migrantus nepakanka lėšų.

Kai kurios savanorių agentūros taip pat bandė užpildyti šią spragą dalindama Europoje maistą ir kitus būtinus reikmenis.

Žmogaus teisių stebėtojo (HRW) kritiškų situacijų direktorius Peteris Bouckaertas, kad palei visą kelią per Balkanus į Europą „nėra beveik jokio humanitarinio atsako iš Europos institucijų, tad žmonės, kuriems reikalinga pagalba, turi pasikliauti gera savanorių valia, kad gautų prieglobstį, maisto, rūbų ir medicininę pagalbą.“

Europa buvo nepasiruošusi tinkamai susitvarkyti su didžiausiu pabėgėlių antplūdžiu nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Tad dabar bendrija paskubomis improvizuoja ir bando pritaikyti kažkokius naujus mechanizmus, kad galėtų į šią krizę reaguoti bendrai, kaip žemynas, o ne atskiros šalys. Bet tai yra varžybos su laiku bei kitais elementais ir nėra jokios garantijos, kad Europa jas laimės.

„Yra rizika, kad viskas subyrės. Kai susiduri su iššūkiu, tačiau neturi atitinkamų priemonių jį įveikti, rizikuoji pralaimėti.

Tad gali būti, kad nesugebėdami sukurti bendrų įrankių susitvarkyti su šia problema europietišku lygiu, mes ir vėl patikime iliuzija, kad galime susitvarkyti su tuo naudodami kiekvienas savo atskirus įrankius. Bet, akivaizdu, kad tai neveikia“, – sakė ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini.

„Tad, arba mes žengsime šį didelį žingsnį ir priskaitysime.... arba taip, mus tikrai ištiks milžiniška krizė. Galbūt, net tapatybės krizė“, – pridėjo ji.

Daug kas tikėjosi, kad pabėgėlių srautas į Lesbo salą sulėtės artėjant žiemai, tačiau nėra jokių įrodymų, kad skaičius mažėja.

Salos gyventojams, kurių yra 85 tūkst. vien tik praėjusį mėnesį teko išvysti, kaip atvyko 111 tūkst. migrantų. Šaltasis sezonas neatbaidė žmonių nuo pavojingos kelionės per Egėjo jūrą iš Turkijos į Graikiją.

Be to, sklando gandai, kuriuos galima palaikyti žiauriu pajuokavimu, kad nelegalūs žmonių gabentojai siūlo nuolaidas tiems, kurie yra pasiryžę jūrą kirsti, kai ji nerami.

Bet, pasak Kate O'Sullivan iš organizacijos „Gelbėkit vaikus“ („Save the Children“) atšalęs oras kelia pavojų ne tik kelionės metu, o ir pačiose stovyklose.

Užpraeitą savaitę salą užklupo audra. Netoli sostinės įsikūrusioje migrantų stovykloje dėl jos akis amžiams užmerkė ir suaugę ir vaikai, kurie susirgo hipotermija arba gangrena. Tėvai savo vaikus vyniojo net į šiukšlių maišus, kad šie nesušlaptų.

„Tai nutiko palijus vos tris dienas, o nėra jokių ženklų, kad migrantų skaičius mažėja. Tos trys dienos iš tikro sukėlė šoką, nes mes pamatėme, kas iš tikrųjų laukia“, – kalbėjo K.O'Sullivan.

Antradienį temperatūra saloje pasiekė 17 laipsnių, tačiau vos pradėjus tempti staigiai atšalo ir nebuvo nieko, kas stovykloje, kurioje yra įsikūrę du tūkstančiai žmonių, apsaugotų juos nuo šalčio.

Drebančios šeimos gūžėsi prie laužų, kol suaugusieji paniškai ieškojo antklodžių ar papildomų rūbų savo vaikams. Visos vietos palapinėse ir nameliuose buvo iš anksto užimtos, todėl naujieji atvykėliai turėjo ant šaltos žemės klotis gultus iš kartono.

Tiems, kuriems pasisekė gauti šiltas ir storas antklodes, kurias dalino UNHCR, buvo liepta saugoti jas kaip savo akį, nes Lesbo sala turbūt bus šilčiausia vieta, kurioje jiems teks pabuvoti kelionės per Europą ieškant naujų namų metu.

„Mane neramina oras ir besikeičiantys vėjai. Aš nerimauju dėl šių vargšų žmonių, kurie rizikuoja savo gyvybėmis ir kaip jiems pavyks išgyventi. Aukas reikės palaidoti. Šiuo metu stengiamės, kad būtų įrengtos naujos kapinės“, – sakė Lesbo salos meras Spyrosas Galinosas.

Idomenis yra nedidelis ir atokus kaimelis prie Graikijos sienos su Makedonija. Kadaise buvusi tyli gyvenvietė virto vienu pagrindinių migrantų krizės taškų.

Neseniai, kai Makedonijos policija nusprendė laikinai uždaryti sienas, ši vietovė virto tikru chaosu, kai policija bandė sulaikyti tūkstančius migrantų bandančių kirsti sieną.

Net ir ramesniu metu daugybė migrantų turėjo čia gyventi skurdžiomis sąlygomis, glausdamiesi krūmuose ar vietinėje traukinių stotyje beveik be jokio maisto ir sąlygų palaikyti higieną.

Vis dėlto šiandien ši vieta atrodo smarkiai geriau. UNHCR, „Gydytojai be sienų“ (MSF) ir kitos grupės įrengė čia palapines maistui ir medicininei pagalbai bei atgabeno čia kelias dešimtis lauko tualetų ir įrengė vietas su tekančiu vandeniu nusiprausti bei atsigerti. Kaimelyje veikia ir bevielis internetas, nes kai kuriems migrantams tai yra vienintelis būdas susisiekti su namuose likusiomis šeimomis.

Šiame kaime įrengta infrastruktūra padeda tūkstančiams kasdien keliaujančių migrantų, tačiau jei jie negalės pajudėti toliau ir bus priversti likti, ji – žlugs.

Vis daugiau Europos valstybių prakalbsta, jog ketina uždaryti savo sienas, tad kaimelyje dirbančios nevyriausybinės organizacijos baiminasi domino efekto, kuris galėtų prišaukti dar didesnę humanitarinę krizę.

Artėjant žiemai žmonėms teks susidurti su vis atšiauresnėmis sąlygomis, todėl sieną kertančių migrantų skaičius dramatiškai išaugo. Per dieną per kaimelį pereina apie 6 tūkst. žmonių, tačiau šis skaičius nenustoja augti.

Saulei leidžiantis atmosfera prie Brežicės policijos stoties darėsi vis labiau įtempta. Apie tūkstantį migrantų, kuriems Slovėnijos valdžios institucijos užkirto kelią spaudėsi prie sienos ir piktinosi, kad jie „ne nusikaltėliai, o pabėgėliai“ ir nesupranta, kodėl su jais yra taip elgiamasi.

Į Brežicę migrantai atvyksta iš Kroatijos, kai kurie iš jų būna šiltai apsimuturiavę, o kiti – su paplūdimio šiurėmis. Daug kas atsikrato pilkomis UNHCR antklodėmis pakelėje, nes jos sunkios ir peršlapusios, galbūt todėl, kad pabėgėliai nežino, kiek daug valandų jiems teks praleisti lauke.

Pastarosios dienos buvo gan šiltos ir be lietaus, o temperatūra nenukrito žemiau penkių laipsnių. Bet tvyrantis tirštas rūkas prisidėjo prie vėsaus oro antplūdžio.

Ateityje oras tik šals, o šalys, per kurias keliauja migrantai yra prastai pasiruošusios padėti didėjančiam jų srautui.

„Aš tikiuosi, kad situacija bus sukontroliuota, nes, jei ne, mums teks susitaikyti su faktu, kad žmonės Europoje mirtinai sušals. Pabėgėlių imuninė sistema nėra stipri, o daug iš jų jau serga, jie turėjo perbristi upes, kad čia patektų“, – sakė Ike, savanorė iš Vokietijos Slovėnijos nevyriausybinėje organizacijoje „Adra“.

Temperatūra jau nukrito beveik žemiau nulio, o kai kur jau iškrito ir pirmasis sniegas. Nepaisant to, apie 42 tūkst.- 50 tūkst. migrantų visoje šalyje vis dar gyvena vasarą ir rudenį paskubomis pastatytuose palapinių miesteliuose. Bandoma kuo greičiau iškelti juos į šiltesnes patalpas, tačiau kasdien atvyksta tūkstančiai naujų žmonių.

Kai kurių medžiaginių palapinių dugnas buvo išklotas vilna, kai kurios buvo aptaisytos pušinėmis lentomis, o į kelias šiltas oras pumpuojamas dyzeliu varomais šildytuvais.Bet šios priemonių nepakanka ir jos potencialiai gali pridaryti žalos.

Visi sukelti ant kojų bandant surasti tinkamas tuščias patalpas: nuo kambarių privačiuose namuose, iki sporto salių, nebenaudojamų mokyklų pastatų, apleistų kareivinių ir net pripučiamų cirko palapinių.

Berlyne migrantams buvo skirtas nebeveikiantis Tempelhofo oro uostas, kuriame iki šiol vyko mados pristatymai ir šiuolaikinių technologijų konferencijos, bei buvęs konferencijų centras.

Pojūtį, kad reikia situaciją spręsti kuo skubiau, dar labiau pakurstė gydytojai, kurie pranešė, jog vis daugiau migrantų suserga peršalimu, gripu ir plaučių uždegimu.

Buvo nupirkta dešimtys tūkstančių papildomų skiepų nuo gripo. Be to, žmonės smenga į vis gilesnę depresiją, kurią skatina ir privatumo trūkumas, nes daugybė migrantų yra priversi dienas leisti susigūžę po antklodėmis.

Policijos atstovas prie Austrijos ir Vokietijos sienos, kur rikiuojasi daugybė pabėgėlių, sakė, kad jau vasarą situacija buvo sudėtinga, tačiau dabar ji daug labiau kritiška.

„Mes stengiamės kaip įmanydami, kad kuo greičiau žmones apsaugotume nuo šalčio. Bet jau greitai koks nors vaikas mirtinai sušals“, sakė jis.

Prancūzijos vidaus ministerijos duomenimis, pastarosiomis savaitėmis migrantų, kurie gyvena palapinėse, skaičius šoktelėjo dvigubai nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių, o sąlygos sparčiai blogėja.

Medicininės paramos organizacija „Pasaulio gydytojai“ („Doctors of the World“) praėjusią savaitę oficialiai paskundė Prancūzijos valdžios institucijas už tai, kad jie nesugeba susitvarkyti su krize.

Tūkstančiai pažeidžiamų žmonių yra priversti gyventi lūšnynus primenančiomis sąlygomis palapinėse ir pašiūrėse, be tinkamos prieigos prie vandens, maisto ar tualetų ir turi išsiversti be šildymo ir įrenginių maisto gaminimui.

Labdara stovyklos sąlygas apibūdino, kaip „žmogaus teisių ir orumo pažeidimą“.

Rugsėjį, kai migrantų skaičius stovykloje dar nebuvo toks didelis, ten apsilankė specialusis Jungtinių Tautų tarptautinės migracijos atstovas Peteris Sutherlandas ir pareiškė, kad jam prireiks daug laiko atsigauti po šoko, kurį patyrė išvydęs kas dedasi stovykloje.

Bet nuo to laiko sąlygos tik blogėjo, o žmonių daugėjo. Kasdien atvyksta dar apie 100 migrantų, kurie kelis mėnesius keliavo iš Afganistano, Irako, Sirijos ir Sudano. 200 moterų ir vaikų buvo apgyvendinti nenaudojamoje poilsiavietėje, tačiau srautui didėjant daugybę moterų, vaikų ir šeimų galima išvysti pačioje stovykloje.

Vyriausybė pažadėjo paruošti dar 200 vietų moterims ir vaikams šildomose patalpose, o iki žiemos įrengti pastogę, kurioje tilps 1,5 tūkst. migrantų.

Bet pagalbos darbuotojai pareiškė, kad to nepakaks visiems besiplečiančios stovyklos gyventojams ir kyla klausimas, kas nutiks likusiems?

Prancūzijos valdžios institucijos kasdien paruošia apie du tūkstančius karštų patiekalų, tačiau to jau nepakanka ir žmonėms maistą tiekia Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos savanoriai.

Kai 60 pabėgėlių iš Sirijos atvyko prie atokaus kaimelio netoli Norvegijos sienos, kur temperatūra jau dabar yra žemiau nulio, o per iki Kalėdų nukris iki minus 10 laipsnių, jie užėmė autobusą ir užkūrė lauželius, kad galėtų sušilti.

„Tarp mūsų yra nėščių moterų ir vaikų. Čia per šalta, nėra jokių parduotuvių ar gydytojų ir tai nėra tinkama vieta mums likti“, – sakė jie Švedijos žiniasklaidai. Kitur pabėgėliai protestavo, kad kambariuose nėra elektros, o virtuvėse – dujų.

Fredriksberhe pabėgėliai ketino pradėti bado streiką, kai pasijuto, lyg juos išmetė vidurį niekur.

„Mums reikia vietos mokytis ir gyventi gerą gyvenimą. Atvykome į Švediją, nes tai turėjo būti laisvės šalis. Mes manome, kad jie mums melavo“, – rėžė vienas pabėgėlis.

Tokie protestai sulaukė daug kritikos socialiniuose tinkluose. Susinervinę švedai žėrė kaltinimus „nedėkingiems“ pabėgėliams.

Švedija tikisi vien tik šiais metais sulaukti 190 tūkst. pabėgėlių. Tai didžiausiais skaičius atsižvelgiant į šalies gyventojų skaičių Europoje. Kiekvieną savaitę reikia surasti prieglobstį 10 tūkst. atvykėlių.

Žmonės apgyvendinami apleistuose pastatuose, o įprastai aukšti imigracijos tarnybų iškelti standartai – paminami.

Norint išvengti žmonių susigrūdimo miestuose, migrantus vyriausybė bando išskirstyti po visą šalį, tad kai kurie iš jų atsiduria išties toli šiaurėje.