Toks skirtingas atvykėlių pasveikinimas puikiai atspindi slovėnų nuomonių apie pastarąjį mėnesį šalį supurčiusią migrantų krizę įvairovę, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
„Migrantai yra tai, apie ką visi šneka, bet niekas nematė.
Galiu drąsiai tvirtinti, kad net 99 proc. šalies gyventojų nėra su jais susidūrę“, – sakė sostinėje Liublianoje gyvenantis žurnalistas Martinas Tomažinas.
Per mėnesį per Slovėniją jau praplaukė šimtatūkstantinės migrantų minios. O kol kas galima tik žavėtis už jų srauto suvaldymą atsakingų žmonių organizuotumu ir sugebėjimu dirbti.
Didžiulis migrantų, keliaujančių į Vokietiją, Austriją ar Švediją, srautas Slovėniją užplūdo spalio 16-ąją, kai Vengrija uždarė savo sienas.
Jau kitą dieną į Slovėniją atvyko pirmieji 3 tūkst. migrantų, o per dvi spalio savaites už Lietuvą tris kartus mažesnę šalį, kurioje gyvena 2 mln. žmonių, kirto per 116 tūkst. atvykėlių. Per mėnesį – apie 245 tūkst.
Patys slovėnai teigia, kad tai jau antroji migrantų banga, – pirmieji atvykėliai pasirodė rugsėjį, tačiau tada jų buvo nedaug.
Organizuotai gabena traukiniais
Novo Mesto, didžiausio Slovėnijos pietryčių regiono, turinčio bendrą sieną su Kroatija, miesto, policijos direktorato atstovas Robertas Percas sakė, kad mobilizuoti visi iki vieno pasienio regionų pareigūnai – nuo eilinių iki aukščiausių vadovų.
Jiems į pagalbą atsiųsta pareigūnų ir iš kitų regionų.
Organizuoti migrantų tranzitą per šalį buvo patikėta policijai – pareigūnai pirmieji spalio 17-ąją pasitiko pėsčiomis į šalį laukais įžengusius migrantus.
Pirmas laikinas migrantų apgyvendinimo centras įkurtas už kelių kilometrų esančiame Brežicių miestelyje, visai greta policijos skyriaus. Šiandien jis stovi tuščias.
Per kelias savaites Slovėnijos valdžia nuveikė milžinišką darbą, kad migrantų kelionė per šalį būtų kuo saugesnė jiems patiems ir vietos gyventojams.
Buvo susitarta su Kroatijos valdžia, kad tūkstančiai svetimšalių nebūtų paleidžiami pasienyje eiti pėsčiomis. Dabar jie atgabenami traukiniais iki Dobovos geležinkelio stoties.
Čia visi migrantai privalomai registruojami, vėl sodinami į traukinius ir su policijos palyda vežami į Austrijos pasienyje esantį Šentilio miestelį.
Čia jie kerta sieną ir palieka Slovėniją.
Valdžia įsteigė laikinų apgyvendinimo centrų tinklą, mat artėja žiema, galinti būti mirtinai pavojinga tūkstančiams per Europą keliaujančių žmonių.
„Plūstelėjus migrantams visi surėmė pečius ir dirbo negailėdami jėgų. Policija įkūrė koordinacinį štabą, į kurį buvo įtraukti visų tarnybų atstovai, – ugniagesiai, civilinės saugos specialistai, kariškiai, kad žinotume, kokiais logistikos pajėgumais galime kliautis, – „Lietuvos rytui“ teigė sako R.Percas. – Negaliu sakyti, kad nesame bendradarbiavę ir anksčiau.
Tačiau anais kartais vis būdavo justi šiokia tokia institucinė trintis. Šįsyk to neliko.
Buvo užmegzti glaudūs ryšiai ir su Kroatijos pareigūnais, todėl šiek tiek galime reguliuoti į šalį atvykstančių migrantų srautus. Labai glaudžiai bendradarbiaujame ir su vietos bendruomenėmis.
Su vietos gyventojais nuolat pasitariame ir juos informuojame apie tai, kas daroma. Ši krizė visus sutelkė dirbti bendrai.“
Paprašė pagalbos iš užsienio
Susidūrusi su milžinišku migrantų srautu Slovėnija kreipėsi į kitas ES valstybes ir paprašė į pagalbą atsiųsti policijos pareigūnų, galinčių prisidėti valdant tūkstantines žmonių minias.
Viena pirmųjų į šį pagalbos prašymą atsiliepė Lietuva ir į Slovėniją nusiuntė 20 mobiliųjų kuopų pareigūnų iš Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Alytaus apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų.
Tai pirmas kartas Lietuvos istorijoje, kai tiek daug pareigūnų išvyko į užsienio valstybę palaikyti viešosios tvarkos.
Savo policininkų į Slovėniją nusiuntė ir kitos šalys – Estija, Latvija, Vokietija, Vengrija, Čekija.
Lietuviai buvo paskirti dirbti į Dobovą, kur traukiniais iš Kroatijos į šalį atvyksta migrantai.
Greta darbuojasi ir estai, vokiečiai. Tuo metu Latvijos pareigūnai dirba Šentilyje – iš čia migrantai jau išvyksta į Austriją.
„Labai didelių problemų migrantai nekelia. Jų tikslas – kuo greičiau kirsti Slovėniją ir keliauti į Austriją arba Vokietiją. Tačiau nedidelių incidentų vis dėlto užfiksuojame. Kartais kyla muštynės tarp afganistaniečių ir sirų, tad tenka įsikišti.
Prieš kelias dienas per vieną tokių konfliktų vienas žmogus buvo nesunkiai sužalotas peiliu, – pasakojo policijos atstovas R.Percas. – Bet tai – pavieniai atvejai. Buvo keli incidentai, kai važiuojant traukiniais pasinaudota rankiniu stabdžiu.
Tačiau tokie incidentai traukiniuose buvo susiję su migrantų moterų gimdymais ar kitomis nenumatytomis aplinkybėmis. Neturime informacijos, kad migrantai čia būtų įvykdę kokių nors nusikaltimų.“
Slovėnai reaguoja jautriai
Nuo 1979 metų Slovėnijoje gyvenantis ir gerai šalį pažįstantis lietuvis Arvydas Kudrevičius „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad slovėnai stengiasi suprasti tikruosius pabėgėlius, dėl karo veiksmų priverstus palikti namus, ir nori jiems padėti.
Tačiau kartu šalies gyventojai esą jautriai reaguoja į begalinį plūstančių žmonių srautą.
„Vyrauja nuomonė, kad dalis atvykstančių žmonių yra ekonominiai migrantai.
Yra dvejonių dėl to, kaip tiek daug žmonių galės integruotis“, – teigė Slovėnijoje gyvenantis lietuvis.
Daug dėmesio migrantų krizei skirianti Slovėnijos žiniasklaida nuolat kelia klausimą, ką tokia didžiulė staiga užplūdusių žmonių banga gali reikšti Europai.
Slovėnija migrantams – tiktai tranzito šalis, tačiau vis tiek valstybei nemažai kainuoja priimti tūkstančius atvykėlių.
„Slovėnijai – maža šalis. Čia gyvena vos 2 mln. gyventojų. O jeigu čia liks milijonas migrantų?
Tokia baimė egzistuoja.
Baiminamasi, kad sienas gali uždaryti Vokietija, Austrija, o migrantai plauks toliau, jų daugės.
Todėl kyla neaiškumų dėl ateities“, – pasakojo A.Kudrevičius.
Jis pripažįsta, kad kol kas migrantų srautai per Slovėniją juda labai tvarkingai ir organizuotai: „Čia žmonės turi stiprų atsakomybės jausmą.
Kiekvienas žino, kad yra atsakingas už savo darbą, už jo pasekmes, ir puikiai suvokia, kad jo darbas svarbus kitiems.
Jei čia sutarta, jei esi už ką nors atsakingas, bus padaryta viskas, kad ta užduotis būtų įgyvendinta. Tad ir rezultatai daugeliu atvejų geri.“
Spygliuotos vielos užtvaros
Siekdama suvaldyti migrantų srautus Slovėnija dar prieš teroro išpuolius Prancūzijoje pranešė nutiesianti spygliuotos vielos užtvaras jautriausiose sienos su Kroatija vietose.
Šalys turi 668 km bendros valstybės sienos, kurią dabar tvirtins šalies kariai.
Tai sukėlė nevienareikšmišką šalies gyventojų reakciją. Dalis slovėnų pasipiktino, kad po Berlyno sienos griuvimo Slovėnija tapo pirmąja šalimi, Europos širdyje vėl statančia spygliuotos vielos užtvaras pasienyje. Gyvūnų globėjai praneša, kad įsipainioję į ją žūva laukiniai gyvūnai.
Tuo metu šalies valdžia teisinasi, kad spygliuotos vielos užtvaros skirtos tik migrantams į sienos perėjimo punktus nukreipti. Juk būtina kontroliuoti žmonių srauto kelionę per Slovėniją.
Kaip keisis situacija, niekas negali pasakyti.
Šentilio, per kurį migrantai išvyksta į Austriją, vicemeras Valdimiras Maheris teigia, kad migrantų krizę patiriančios mažos šalies bendruomenės pačios nėra pajėgios susidoroti su iškilusiais iššūkiais, todėl belieka pasikliauti vyriausybės sprendimais: „Šiuo metu galime tik tikėtis ir laukti, kad mūsų vyriausybė padarys viską, kad ši situacija būtų išspręsta.“
