Į 2016-uosius ES žengia nerami: kokie sunkiausi iššūkiai laukia?

Įtempto siužeto drama, kuri vystėsi vasarą, mėginant apsaugoti Graikiją nuo bankroto ir pasitraukimo iš euro zonos, atrodė gana grėsminga.

Vėliau kai kurios šalys, tarp jų Vengrija, pradėjo reikšti pasipiktinimą dėl migrantų antplūdžio; Europos vidines sienas apraizgė šimtų kilometrų ilgio spygliuotų vielų tvoros, dar labiau pabrėžiančios didėjantį ES nesugebėjimą kalbėti vienu balsu.

Vis dėlto 2015-uosius daugiausia žymėjo ribota ekonomine ir politine galia pasižyminčių šalių pastangos iššokti aukščiau bambos ir perrėkti kitas.

2016-aisiais dėmesio centre atsidurs tokios Bendrijos galiūnės kaip Jungtinė Karalystė ir vis labiau kategoriška Lenkija, kurios Europos Sąjungai gali tapti kai kuo daugiau negu įkyria rakštimi. Faktas, kad ekonomikos atsigavimas stringa, santykiai su Maskva išlieka šalti, taip pat nežada nieko gera. Ir visa tai niekaip nesusiję su grėsme, kad bus dar kokia nors teroro ataka, galinti padaryti didesnę žalą Senojo žemyno vienybės dvasiai.

„Praėję metai buvo kupini netikėtų įvykių ir posūkių, ir naujieji bus ne kitokie“, – sako Gento universiteto profesorius Hendrikas Vosas.

Nuo ko visa tai galėtų prasidėti? Šias spėliones palengvina Britanijos premjeras Davidas Cameronas, sušaukęs vasarį turintį įvykti vyriausybių vadovų susitikimą, kuriame bus siekiama susitarti dėl ES reformų, galinčių paskatinti Britaniją likti Bendrijos nare ir netgi būti dar labiau įsipareigojusią.

„Netikrumas dėl Jungtinės Karalystės ateities Europos Sąjungoje yra destabilizuojantis veiksnys“, – prieš metų pabaigos ES viršūnių susitikimą pripažino Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.

Dėl daugelio nesutarimų kompromisas dar galimas, bet Londonas reikalauja nustatyti griežtesnes sąlygas, pagal kurias Britanijoje gyvenantiems ir dirbantiems ES šalių piliečiams būtų sunkiau gauti socialines ir gerovės išmokas; tad šis klausimas išlieka fundamentalus visų narių lygybės siekiančiame bloke.

Prognozuojama, kad referendumas dėl Britanijos narystės Europos Sąjungoje gali būti surengtas jau ateinančią vasarą, gerokai anksčiau negu D.Camerono paskelbtas galutinis terminas – 2017-ųjų pabaiga. Dėl šios priežasties 2016-ieji Bendrijai gali tapti lemiamais.

„Tikrai neatmetu galimybės, kad Britanija nuspręs palikti ES“, – pabrėžė H.Vosas. Na, o ES institucijų kabinetuose baiminamasi, kad tai taptų posūkio tašku, žyminčiu viso bloko byrėjimo pradžią.

ES padėtis nuolat blogėjo po didelės plėtros Rytų Europoje 2004 metais – Bendriją krėtė sutarčių atmetimai, finansinės krizės ir tarpusavio nesutarimai. Padėjusi naujosioms rytinėms narėms pakelti gyvenimo lygį ir padidinti pasitikėjimą savo jėgomis, ES dabar sulaukia apsčiai kritikos iš tų pačių šalių – Vengrijos, Čekijos, Slovakijos ar Lenkijos.

ES ryšiai su Lenkija pablogėjo, kai pastarojoje lapkritį į valdžią atėjo naują konservatyvi nacionalistų vyriausybė, kelianti savo šalies interesus aukščiau bendros viso bloko gerovės. Tokios politikos simboliu tapo premjerės Beatos Szydlo nurodymas pašalinti ES vėliavas iš salės, kurioje vyksta savaitinės vyriausybės spaudos konferencijos, sakydama, kad nuo šiol tie susitikimai su žurnalistais vyks tik „gražiausių baltų ir raudonų“ Lenkijos vėliavų fone.

Europos Komisija pradėjo kritikuoti Lenkiją ne mažiau negu Vengriją, vadovaujamą nacionalisto premjero Viktoro Orbano, kuris įtvirtino savo valdžią, susilpnindamas teismų, žiniasklaidos ir kitų institucijų vaidmenį.

Vokietis ES komisaras Guentheris Oettingeris trečiadienį interviu dienraščiui „Bild“ sakė, kad jam nerimą kelia populistinių vyriausybių gausėjimas Bendrijoje.

„Pirmąkart įžvelgiu rimtą pavojų, kad ES gali subyrėti“, – pabrėžė jis.

Įsiplieskus pabėgėlių krizei, Europos vienybę dar sunkiau užtikrinti: daugelis rytinių šalių atvirai atsisako priimti dalį atvykėlių, užplūdusių turtingąsias ES šalis, tokias kaip Vokietija. 2015 metais, gelbėdamiesi nuo konfliktų arba skurdo, į Europos Sąjungą per Viduržemio jūrą atvyko daugiau negu milijonas žmonių. Nors žiemą šis srautas tradiciškai sumažėjo, Bendrijai reikės labai pasistengti, kad šiemet šis skaičius būtų daug mažesnis.

Šioje srityje lemiamas vaidmuo vėl teks Vokietijos kanclerei Angelai Merkel. Ji mėgins užtikrinti vieningą ES atsaką ir įtikinti kitus pasidalyti pabėgėlių našta, kuri jau dabar kursto didelį politinį spaudimą Vokietijoje ir raginimus pažaboti atvykėlių antplūdį.

A.Merkel vis dar tikisi, kad kitos ES šalys priims jos žinią, ir problema galiausiai išsispręs.

„Dabar turime išmokti tvarkytis su visiškai nauju reiškiniu, – sakė ji. – Ir tikiu, kad dėl geros valios tai įvyks – lėtai ir žingsnis po žingsnio.“

Taip pat mažai tikėtina, kad ekonomikos būklė pagerins nuotaiką.

Net jeigu Europos ekonomika 2016 metais kukliai paaugtų, tai pasiekti padėtų tik itin mažos naftos kainos ir Europos centrinio banko didžiulės skatinamosios finansinės priemonės. Europos Komisija prognozuoja, kad Bendrijos ekonomika šiemet augs 1,8 procento.

Nedarbas turėtų kukliai sumažėti – nuo 11 iki 10,6 proc., bet tikriausiai išliks dideli skirtumai tarp šalių, kur nedarbas mažas (kaip Vokietijoje) ir kur jis skausmingai didelis – pavyzdžiui, Graikijoje ir Ispanijoje.

Po metų, per kuriuos prasiskolinusi Graikija vos nepasitraukė iš euro zonos, 2016-aisiais šios šalies laukia nauji ekonominiai ir politiniai iššūkiai. Vyriausybė privalo vykdyti skausmingas reformas, kad toliau gautų išmokas pagal 86 mlrd. eurų finansinio gelbėjimo paketą, dėl kurio buvo susitarta liepą per lemtingą viršūnių susitikimą. Turėdamas tik trijų vietų daugumą parlamente kairiųjų pažiūrų premjeras Aleksis Cipras turės priiminėti nepopuliarius įstatymus, didinančius mokesčius ūkininkams ir kuriančius tvaresnį pensijų sistemos pagrindą, apkarpant išmokas arba didinant įmokas.

Dar svarbesnis klausimas – ar naujausia pagalbos programa sugebės pagerinti vyriausybės finansinę padėtį be būtinybės nurašyti dalį milžiniškos Graikijos skolų naštos, kuri yra didžiausia euro zonoje ir 2013 metais, kaip prognozuoja Atėnai, sudarys 187,8 proc. bendrojo vidaus produkto. Kai kurie ekonomistai sako, jog tokia skolų kupra per didelė, kad ją būtų galima sumažinti iki pakeliamo dydžio.

Neapibrėžtumą šiais metais taip pat didina faktas, kad Ispanija, penktoji svarbiausia ES šalis pagal ekonomikos rodiklius, 2016-uosius pradėjo politinėje aklavietėje po rinkimų, kuriuose nebuvo aiškaus nugalėtojo. Bet kokia padėties toje šalyje kaita taip pat gali paveikti visą Bendriją.

Kita vertus, ES visą pastarąjį dešimtmetį gyveno nepaliaujamų krizių sąlygomis ir dabar jau yra išmokusi visokių politinių triukų, kad išgyventų.

„Pažvelkit į tai iš šalies – ES visuomet pasirodo esanti stipresnė, suręsta tvirčiau, negu žmonėms atrodo“, – sakė profesorius H.Vosas.