Per dvejus metus „nužudyta“ daugiau nei 900 lėktuvų keleivių

Pasak pirmaujančios oro-saugumo įmonės, antrus metus iš eilės pagrindinė mirčių aviacijoje priežastis yra „neteisėti veiksmai“, o paprasčiau pasakius – žmogžudystė, praneša „The Independent“.

Tyčia įvykdytose lėktuvų katastrofose per du metus žuvo daugiau nei 900 žmonių.<br>„AFP“/“Scanpix“ nuotr.
Tyčia įvykdytose lėktuvų katastrofose per du metus žuvo daugiau nei 900 žmonių.<br>„AFP“/“Scanpix“ nuotr.
Tyčia įvykdytose lėktuvų katastrofose per du metus žuvo daugiau nei 900 žmonių.<br>„AFP“/“Scanpix“ nuotr.
Tyčia įvykdytose lėktuvų katastrofose per du metus žuvo daugiau nei 900 žmonių.<br>„AFP“/“Scanpix“ nuotr.
Tyčia įvykdytose lėktuvų katastrofose per du metus žuvo daugiau nei 900 žmonių.<br>„AFP“/“Scanpix“ nuotr.
Tyčia įvykdytose lėktuvų katastrofose per du metus žuvo daugiau nei 900 žmonių.<br>„AFP“/“Scanpix“ nuotr.
Tyčia įvykdytose lėktuvų katastrofose per du metus žuvo daugiau nei 900 žmonių.<br>„AFP“/“Scanpix“ nuotr.
Tyčia įvykdytose lėktuvų katastrofose per du metus žuvo daugiau nei 900 žmonių.<br>„AFP“/“Scanpix“ nuotr.
Tyčia įvykdytose lėktuvų katastrofose per du metus žuvo daugiau nei 900 žmonių.<br>„AFP“/“Scanpix“ nuotr.
Tyčia įvykdytose lėktuvų katastrofose per du metus žuvo daugiau nei 900 žmonių.<br>„AFP“/“Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Jan 4, 2016, 9:17 PM, atnaujinta Jun 11, 2017, 10:30 PM

Olandų saugumo konsultacijų įmonė „To 70“ sakė: „Mirčių dėl neteisėtų veiksmų skaičius per pastaruosius du metus išaugo iki 900.“

Įmonė paminėjo du „Malaysia Airlines“ lėktuvus: reisą MH370, kurio dingimas dar nėra išaiškintas, ir reisą MH17, kuris buvo numuštas virš Ukrainos. Taip pat buvo paminėtos dvi 2015 metų aviakatastrofos: Alpėse sudužęs „Germanwings“ lėktuvas ir Sinajaus pusiasalyje nukritęs „Metrojet“ orlaivis.

„Neteisėti keleivių veiksmai lėktuvo viduje pasaulyje dažnai būna gan gerai nuslėpti. Mane labiausiai verčia nerimauti oro uostų iri oro linijų darbuotojų veiksmai kontroliuojamuose zonose. Daug oro uostų gan silpnai kontroliuoja kas įeina į šias zonas ir ką nešasi su savimi“, – sakė vyresnysis „To 70“ aviacijos konsultantas Adrianas Youngas.

Įmonė pateikė šiuos skaičius laikydamasi nuomonės, kad 224 žmones „Metrojet“ lėktuve, kuris 2015 metų spalį turėjo skristi iš Šarm aš Šeicho į Sankt Peterburgą, pražudė teroristų bomba.

Tuo metu Egipto tyrėjai teigia, kad nerado jokių sprogmenų pėdsakų, o Kremlius sako, kad turi įrodymų, jog „Airbus A321“ nukrito dėl sprogusios bombos.

„Aviation Security International“ redaktorius Philipas Baumas teigė, kad visa turima informacija rodo, kad „sprogimą sukėlė savadarbis sprogstamasis įtaisas.“

Jungtinė Karalystė ieško įrodymų prielaidai, kad kažkas bombą Rusijos lėktuve įtaisė, kol šis stovėjo ant žemės Šarm aš Šeicho oro uoste.

Britų oro linijoms vis dar draudžiama skraidyti į šį Egipto kurortą, nes nuogąstaujama dėl saugumo.

„Šiurpi tiesa yra ta, kad pasmerktasis skrydis galėjo pakilti iš bet kurio oro uosto, o istorija būtu buvusi panaši. Šarm aš Šeichas galbūt ir nesilaiko pačių aukščiausių saugumo reikalavimų, bet jis toks ne vienas“, – kalbėjo P.Baumas.

Kitas skrydis, kuris 2015 metais nusinešė labai daug gyvybių buvo „Germanwings“ reisas 9525 iš Barselonos į Diuseldorfą.

Antrasis pilotas Andreas Lubitzas nusprendė nusižudyti ir kartu su savimi anapilin pasiimti visus lėktuvu skridusius žmones. Kapitonui trumpam išėjus A.Lubitzas užrakino pilotų kabiną ir nustatė „Airbus A320“ koordinates pražūtingam nusileidimui į Prancūzijos Alpes.

Vėliau Vokietijos policija nustatė, kad pilotas buvo sunkiai sirgęs depresija.

Per „Metrojet“ ir „Germanwings“ katastrofas žuvo 374 žmonės. Aviacijos saugumo tinklalapio „airsafe.com“ duomenimis, kitos trys komercinių lėktuvų avarijos 2015 metais įvyko vietiniuose skrydžiuose Azijoje: dvi nelaimės įvyko Indonezijoje ir dar viena Taivane. Iš viso jos pareikalavo 109 gyvybių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.