Tačiau „Charlie Hebdo“ nesustojo ir žengė drąsų žingsnį: praėjus savaitei po išpuolio nuo Prancūzijos satyrinio savaitraščio viršelio žvelgė ašarojantis pranašas Mahometas. Užrašas virš jo skelbė „Viskas atleista“.
Praėjus metams laikraščio pirmą puslapį vėl puošia provokuojanti karikatūra.
Viršelyje pavaizduotas Dievas, užsimetęs Kalšnikovo automatą ant peties, o prierašas skelbia: “Praėjo vieneri metai. Žudikas vis dar laisvėje“.
Taigi, „Charlie Hebdo“, nepaisant skausmingų sukrėtimų, išliko toks pat drąsus, toks pat provokuojantis, toks pat tiesmukiškas, kaip ir anksčiau.
Laikraščio pardavimai pakilo
2014 metų pabaigoje, buvęs savaitraščio vyriausiasis redaktorius Stephane'as Charbonnier, labiau žinomas Charbo pravarde, skelbė, jog laikraštis yra kamuojamas finansinių sunkumų ir turbūt turės užsidaryti.
Tuomet „Charlie Hebdo“ tiražas nesiekdavo nė 30 tūkstančių egzempliorių per savaitę. Itin nevienareikšmiškai vertinama leidinio satyra nebebuvo madinga tarp Prancūzijos skaitytojų.
Tai liudija ir prancūzas Patrickas, kuris pardavinėja laikraščius kioskelyje Sen Žermeno rajone pačiame Paryžiaus centre.
Prancūzijos savaitraščiui „Le Journal du Dimanche“ pardavėjas teigė, jog prieš 2015 metų sausio 7-osios išpuolius jis teparduodavo vidutiniškai keturis „Charlie Hebdo“ egzempliorius.
Praėjus metams situacija visiškai kitokia. Panašu, jog ataka vėl iššaukė prancūzų meilę satyrai bei teisei į žodžio laisvę.
Naujausias „Charlie Hebdo“ numeris, minintis metus nuo teroro išpuolio, išleistas net vieno milijono kopijų tiražu.
Tiesa, tai vienkartinis atvejis. Pasak savaitraščio vyriausiojo redaktoriaus Laurento Sourriseau – Risso, šiuo metu daugumos išleidžiamų numerių tiražas siekia apie 80 tūkstančių kopijų.
Taip pat savaitraštis šiais metais turėtų išlaikyti dalį prenumeratorių. Praeitais metais po išpuolių jų skaičius siekė 183 tūkstančius.
Laikraščio padidėjusį populiarumą liudija ir kioskininkas Patrickas. Pasak jo, šiuo metu jis kiekvieną savaitę parduoda apie 15-20 savaitraščio kopijų.
Leidinys save mato kaip sekuliarizmo bastioną
Naujausiame leidinio numeryje daugiausiai dėmesio skiriama saviraiškos laisvei bei sekuliarizmui. Šios temos „Charlie Hebdo“ visada buvo svarbios.
Būtent apie tai rašo vyriausiasis savaitraščio redaktorius Rissas naujausiame savo komentare naujausiame „Charlie Hebdo“ numeryje.
„Prancūzija visada buvo sekuliarizmo sala, kurioje galima išdykauti, juoktis, reikštis be jokių dogmų ar idealų spaudimo“, – rašė Rissas.
Jo teigimu, tai bandoma pakeisti, bet „Charlie Hebdo“ niekada nenusileis.
„Kaip dirbo laikraštis po išpuolių? Taip, kaip ir visus 23 metus, per kuriuos pykdėme žmones. Du vyrai su kapišonais puolę redakciją gali „eiti velniop“. Jie nenužudys „Charlie“. „Charlie“ nužudys juos“, – tikino Rissas.
Redakcija priversta slėptis
Vis dėlto ypatingų saugumo priemonių redakcija imtis privalėjo. Naujų teroristinių išpuolių grėsmė tiesiog per didelė.
„Jau daug metų sulaukiame grasinimų mirtimi, bet manėme, kad po išpuolių jų sumažės. Tačiau atsitiko visiškai priešingai – jų tik pagausėjo“,- laikraščiui „The Telegraph“ teigė vienas iš „Charlie Hebdo“ žurnalistų Patrickas Pelloux.
Vien tik dėl rugsėjį pasirodžiusios Aylano Kurdi – prie Turkijos krantų nuskendusio trimečio migranto – karikatūros redakcija sulaukė 20 grasinimų mirtimi.
Nenuostabu, jog dėl nuolatinio pavojaus gyvybei redakcija priversta slėptis.
Šiuo metu jie dirba itin įslaptintoje vietoje, vadinamoje „Fort Knox“. Biuro vietos plačioji visuomenė nežino.
Slaptumas trikdo
Daugumos darbuotojų nuomone, dirbti tokiomis sąlygomis sunku.
„Saugumas reikalingas, bet ilgai taip tęstis negali“,- laikraščiui „Sud Ouest“ teigė vienas „Charlie Hebdo“ darbuotojų Laurentas Legeras.
Kai kurie darbuotojai netgi nusprendė dirbti per atstumą, nes nemato prasmės gyventi nuolatos apsupti policijos.
Bernhardas Wilemas Holtropas laikraščiui „Libération“ teigė, kad dirbti karikatūristu policijos apsuptyje tiesiog neprasminga.
„Policijos buvimo sukelta atmosfera per daug sunki kurti juokus“, – teigė B.W.Holtropas.
Šiuo metu karikatūristas gyvena saloje netoli Prancūzijos Bretanės regiono.
Tiesa, toje pačioje redakcijoje yra ir žmonių, kurie tiki, kad problemos laikinos, ir kad gyvenimas anksčiau ar vėliau, bent jau darbo prasme, grįš į savą vagą.
„Pamažu grįžtame į provokuojantį, pilną šūksnių gyvenimą, kuris gan panašus į prieš tai buvusį“, – laikraščiui „Libération“ teigė vienas „Charlie Hebdo“ redaktorių Gerardas Biardas.
Kamuoja psichologinės problemos
Vis dėlto dauguma likusių gyvų laikraščio darbuotojų vis dar neatsigavo po prieš metus įvykusios atakos.
Antai vienas ryškiausių žurnalo karikatūristų, Renaldas Luzier – Luzas, nusprendė palikti „Charlie Hebdo“ redakcijos gretas, nes tiesiog negalėjo susidoroti su nuolatine įtampa.
Pats Luzas išvengė mirties, nes 2015 metų sausio 7-ąją, savo gimtadienio dieną, pavėlavo į darbą. Eidamas link buvusios savaitraščio būstinės jis pats matė brolius Kouachi, kurie išžudė didelę dalį karikatūristų.
Buvusi laikraščio darbuotoja Catherine Meurisse netgi persikėlė gyventi į užsienį ir tiesiog nori ramybės.
„Jei apsilankau mūsų būstinėje, po to nemiegu tris dienas,“- laikraščiui „Libération“ tikino karikatūristė.
Savaitraščio darbuotojai taip pat jaučiasi labai vieniši.
„Charlie Hebdo“ maketuotojas Ericas Portheault teigė, jog darbuotojams atrodo, jog virš jų kabo Damoklo kardas, mat niekas nenori rizikuoti savo gyvybėmis dėl visiškos saviraiškos laisvės.
„Su mumis nenorima bendradarbiauti, nes tai – pavojinga. Jaučiamės vieniši. Niekas nedaro to, ką mes darome. Mes giname respublikines vertybes, tokias kaip sekuliarizmą, iki galo“, – teigė E.Portheault.
Darbuotojai laikraštį palieka ir dėl to, nes mano, kad savaitraštis privalo atsinaujinti. Senieji karikatūristai pernelyg psichologiškai traumuoti.
„Reikia jaunų žmonių, kurie padėtų laikraščiui tęsti gyvenimą, padėtų jam iš naujo atrasti save“, – laikraščiui „The Telegraph“ teigė P.Pelloux.
Nenustoja nervinti konservatyvių skaitytojų
Vienas dalykas, kurios teroristų atakos nepalietė – savaitraščio gebėjimas įaudrinti visuomenę.
Vien tik praėjusį rudenį „Charlie Hebdo“ išspausdino keletą itin iššaukiančių karikatūrų. Viena jų netgi susilaukė kritikos iš Kremliaus, mat joje buvo vaizduojamas virš Sinajaus pusiasalio sprogęs Rusijos laineris.
Konservatyvią publiką erzina ir naujasis „Charlie Hebdo“ numeris.
Antai prancūziškoji „The Local“ versija išplatino keletą citatų, kuriose tiek konservatyvūs krikščionys, tiek musulmonai, smerkia ant pirmojo puslapio esančią Dievo karikatūrą.
„Nuo savo atsiradimo iki pat nukryžiavimo Dievas niekada su savimi nenešiojo ginklo“,- teigė kunigas Pierre'as – Hervé Grosjeanas, kuris pagarsėjo savo populiaru tinklaraščiu „Padre Blog“.
Karikatūrą sukritikavo ir Prancūzijos musulmonų tarybos vadovas Anouaras Kbibechas. Šią, Prancūzijos musulmonams atstovaujančią organizaciją, Prancūzijos valdžia sukūrė 2003.
„Visuomenei šiuo metu reikia susitaikymo bei harmonijos. Ši karikatūra tikrai nepadeda mums vieniems kitus palaikyti bei susitelkti“,- teigė A.Kbibechas.
Laikraštis savęs necenzūruos
Tiesa, „Charlie Hebdo“ redakcijai tai nė motais. Jie nesiruošia savęs cenzūruoti.
„Mums bandoma įteigti savicenzūrą, bet Prancūzijoje šiaip jau juodas humoras visada buvo priimtinas, net jei šiuo metu kai kurie žmonės nesupranta tikrosios karikatūrų prasmės. Mes nesijuokiame iš Aylano Kurdi ar rusų, kurie žuvo virš Egipto, mes kritikuojame veidmainystę.
Tai, ką mes darome, egzistuoja nuo Voltero laikų, nuo laikų, kai karaliaus juokdariai vieninteliai drįsdavo jam pasakyti teisybę. Savicenzūra mus atstumia. Mes negalime leisti radikaliems islamistams, kurie sėja pasaulyje smurtą, kontroliuoti, ką galima rašyti, o ką ne“, – laikraščiui „The Telegraph“ teigė P.Pelloux.
Panašios nuomonės laikosi ir vyriausiasis redaktorius Rissas.
Kai laikraščio „Le Monde“ karikatūristas Jeanas Plantureux sukritikavo „Charlie Hebdo“ dėl to, kad jo redakcija nepaiso savo kūryboje visuomenės jausmų, Rissas sukritikavo pačią visuomenę, kad nieks nepaiso „jo, kaip ateisto, jausmų“.
