Bandydama tai padaryti, ji susipažino su viena moterimi, kuri yra tiesiogiai susijusi su Paryžiuje vykdytais išpuoliais.
Kaip ir daugumą prancūzų, Joanną (vardas pakeistas) ugdė pagal katalikiškas vertybes. Tačiau būdama paauglė, ji pati nusprendė tapti musulmone.
Joannos mama Jeanne (vardas pakeistas) pasakojo, kad dukra buvo protinga ir smalsi mergina, greitai mokėsi. Nuo mažų dienų ji ypač domėjosi religijomis.
„Ji labai anksti išmoko kalbėti. Joanna buvo labai aktyvi ir jai greitai pabosdavo dalykai. Kai Joannai buvo šešeri ar septyneri, ji pradėjo domėtis religijomis ir norėjo dirbti bažnyčioje,“ – prisimena mama.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Merginai paaugus jos aistra religijoms pasuko netikėta kryptimi.
„Aš labai domėjausi krikščionybe, tačiau ši religija nepateisino mano lūkesčių. Krikščionybė neatsakė į man rūpėjusius klausimus. Taip pat, nemėgau krikščioniškų tradicijų, tad nusprendžiau pereiti į islamą.“
Mergina teigė, kad pakeitusi religiją ji „tapo kitu žmogumi“.
„Susiradau daug musulmonų draugų, perskaičiau Koraną. Perskaičius vieną puslapį, norėjosi versti vis kitą ir dar kitą. Ši religija buvo būtent tai, ko man reikėjo“, – aiškino Joanna.
Aistra islamui prišaukė verbuotojus
Joanna pasakojo, kad jos religinė patirtis buvo kitokia nei tų, kurie mokėsi islamo tradicijų nuo mažų dienų.
„Žmonės, kurie užaugo musulmoniškoje aplinkoje nejautė aistros religijai. Tačiau aš myliu islamą. Negaliu gyventi be jo“, – tikino mergina.
Netikėtai užgimusi paauglės aistra islamui nuvedė prie to, kad merginą lengvai galėjo apžavėti tokios teroristinės organizacijos kaip „Islamo valstybė“ (IV).
„Aš gavau iš jų gausybę žinučių. Nuolat palaikiau su jais ryšį. Jie suteikė mano gyvenimui prasmę bei privertė suvokti, kad aš pasaulyje atlieku svarbų vaidmenį. Jie sudarė tokį įspūdį, kad jie mane myli labiau nei mano šeimos nariai“, – tikino Joanna.
Šeima sunkiai suprato Joannos norą keisti religiją. Mergina vis labiau tolo nuo savo nemusulmoniškos šeimos. O tai tik rodė, kad verbuotojai sėkmingai ja manipuliuoja.
„Jie tiksliai žinojo, kaip sureaguos artimieji. Jie numanė, kad jei esi ne iš musulmoniškos šeimos, artimieji nepriims hidžabų arba valgymo įpročių, kurie yra priimtini musulmonams.
Jie žinojo, kad tėvai uždraus lankytis mečetėje. Jie visa tai žinojo. Taip pat mane įspėjo, kad šeima atstums, jie nustos mane mylėti.
IV manipuliuotojai tikino, kad vieninteliai žmonės, kurie mane myli yra broliai ir seserys musulmonai. Kai santykiai su šeima pablogėja – tu atsisuki į juos,“ – pasakojo prancūzė.
Paaugliškas maištingumas
Iš pradžių, Joannos mama dukros aistrą islamui laikė tik paaugliško maištingumo forma.
„Ji vengė bet kokių kalbų. Dauguma žmonių mane ramino, kad tai tik paaugliško amžiaus pasekmės. Tačiau tai nebuvo tik tai,“ – išgyvenimus pasakojo Jeanne.
Kai Joanna savo mamą pavaidino „bedieve“, Jeanne pagaliau suprato, kad jos dukrai kažkas yra netvarkoje. Tuomet ji susisiekė su nacionaline pagalbos linija.
„Tai buvo siaubinga patirtis. Kaip motina jaučiausi siaubingai kalta. Mes ieškojome priežasties, dėl ko taip nutiko, kodėl mūsų vaikas pasikeitė.
Galvojome, ką mes blogai padarėme. Ką aš padariau blogai? Aš rūkau, tad pradėjau manyti, kad tai yra problema. Gal aš nebuvau pakankamai religinga? Jaučiau, kaip dukra nusisuka nuo manęs ir kad nustoja mane nebemyli“, – sakė Jeanne.
Laimei, Joannos mama įsikišo ir įrašė dukrą į programą, kurios tikslas atbaidyti musulmonus nuo radikalizmo
„Sunku priversti juos abejoti IV,“ – teigė Joannos konsultantė Laura Bouzar. Ji tvirtino, kad tai nėra lengva užduotis. L.Bouzar aiškino, kad pagrindinis būdas juos įtikinti – priversti juos galvoti savo galva, o ne aklai priimti karinę propagandą.
„Jie mano, kad žino tiesą: IV kovotojai geriečiai, o mes blogiečiai. Mes esame tam, kad priverstume juos suabejoti. Mes esame tam, kad jie pradėtų galvoti patys už save, uždavinėtų sunkius klausimus. Ir nustoti galvoti, kad IV yra teisi,“ – sakė L.Bouzar.
Dalyvaudama konsultacijų sesijose, Joanna kiekvieną dieną turi prisistatyti policijai. Paauglė bijo, kad ji gali grįžti prie senų įpročių ir santykių. Tačiau šie įvykiai privertė ją išlikti budrią.
„Nusprendžiau neįsigyti naujo telefono – taip bus geriau. Nesinaudodama telefonu ir internetu, žinau, kad nebėra grėsmės, kad man kas nors lieps ką nors daryti. Nuo dabar nebesinaudoju socialiniais tinklais. Bijau, kad vieną dieną pasijusiu vieniša ir vėl pakliūsiu į tą pačią duobę,“ – teigė Joanna.
Pavojingas kelias
Dabar mergina mokosi atskirti islamą nuo IV. Su L.Bouzar pagalba ji atsiribojo nuo pastarosios, tačiau vis dar yra atsidavusi islamui.
„Aš nekalbu apie IV – tai yra sekta ir ji neturi nieko bendro su islamu. Dabar mokausi priimti islamiškas tradicijas bei kitus dalykus susijusius su šia religija“, – sakė mergina.
Tačiau Joanna nerimauja dėl tų, kurių smalsumu ar pažeidžiamumu gali pasinaudoti IV.
„Žmonės, kurie nepasitiki savimi, gali pakliūti į spąstus. Verbuotojai visada žino, ką pasakyti. Jie nėra kvaili – jie yra protingi. Jie manipuliatoriai ir deja aš pakliuvau į tuos spąstus“, – apgailestavo Joanna.
Joannos žinutė skirta tokiems pat kaip ji – kurie gali būti IV taikinys, jei neišliks budrūs.
„Tu turi visuomet būti atsargus internete. Net neik ten, nekalbėk su jais, nerizikuok. Ir tie, kurie jau yra užverbuoti, pažvelkite į realybę. Nevykite į Siriją – ten laukia savižudybė, ten laukia mirtis“, – perspėjo 15-metė.
Truputis pragaro
Joannai pasisekė, kad ji susivokė pakankamai anksti. Musulmonei Hanane taip nepasisekė.
IV propagandos suviliota ji išvyko į Siriją, kurioje verbuotojai pažadėjo „rojų“ be rasizmo ir godumo, kuriame vadovaujamasi grynais islamo principais. Tačiau ji suprato, kad atsidūrė pragare.
Po to, kai Hanane (netikras vardas) atsisakė tuoktis su vienu IV karininku, ją įkalino, mušė ir kaltino šnipinėjimu. Merginos, kurias Hanane laikė savo draugėmis, nusisuko nuo jos.
„Aš nesupratau, kas vyksta. Šios merginos sakė, kad myli mane. Tvirtino, kad esu protinga bei joms svarbi. Jos kviesdavosi mane į svečius, mes valgėme kartu, mes viską darėme kartu. Aš nieko blogo nedariau joms, bet jos troško mano mirties, nes atsisakiau ištekėti“, – sakė mergina.
IV teismas nusprendė, kad nėra pakankamai įrodymų nuteisti ją. Taigi po kelių savaičių sulaikymo, jai pavyko įtikinti savo kalėjimo sargą paleisti ją. Nieko nelaukusi mergina iš karto spruko iš šalies.
Tačiau jos išbandymai nesibaigė: kai grįžo į Prancūziją, ją laikė prieše.
Žmonių tinklas
„Kai grįžau į Prancūziją, daug kas manė, kad aš kaip pabaisa kankinau žmonės ir grįžusi čia vaidinu auką. Aš nieko neskriaudžiau. Vienintelis žmogus, kurį sužeidžiau, buvau aš pati,“ – tvirtino Hanane.
Dabar tik policijai stebint ji sutiko kalbėti su „CNN“ žurnalistais. Tačiau tik su sąlygą, kad jie neatskleis jos tapatybės.
Kaip ir Joanna, Hanane dalyvauja deradikalizacijos programoje, kuriai vadovauja Dounia Bouzar – Lauros Bouzar mama. Ji taip pat sutinka, kad nėra lengva įsitraukti į „normalų“ gyvenimą, kai esi šalia IV verbuotojų.
„Nebeturiu savo grupės. Neturiu savo apsaugos,“ Hanane guodėsi D.Bouzar.
Mergina pripažįsta, kad yra pažeidžiama bei jaučia nostalgija bendruomenei, kuriai kažkada priklausė.
Tačiau D.Bouzar tvirtina, kad tunelio gale yra šviesa tiems, kurie yra pakankamai drąsūs paleisti verbuotojų viliones: „Kas tavęs nenužudo, padaro tave stipresniu. Ateitis egzistuoja.“
„Įspėju tėvus, kad jų vaikai pereina sunkų laikotarpį: „Jūsų vaikas išsaugos kitus“. Aš tikiu, kad jų patirtis padės Prancūzijai kovoti su terorizmu.
Mes esame žmonių tinklo dalis. Mes tapome banga, kuri trenkia IV žodžiams: „Mes laimėsime, nes mylime mirtį labiau, nei jūs mylite gyvenimą“. Tačiau mes laimėsime, nes gyvenimas yra stipresnis už mirtį,“ – tvirtino D.Bouzar.
Parengė Ugnė Jurgelevičiūtė