A. Litvinenkos nužudymo ataskaita: šeši svarbiausi klausimai

Šiandien bus paskelbta ilgai laukta nepriklausomų Jungtinės Karalystės ekspertų ataskaita apie Aleksandro Litvinenkos nužudymą. Teisininkams, kurie rengė šį dokumentą apie buvusio KGB agento žmogžudystę, rūpėjo šeši svarbiausi klausimai.

A.Litvinenka buvo nunuodytas radioaktyviuoju poloniu.<br>AP nuotr.
A.Litvinenka buvo nunuodytas radioaktyviuoju poloniu.<br>AP nuotr.
A.Litvinenkos žmona Marina vis dar siekia nubausti vyro žudikus.<br>AP nuotr.
A.Litvinenkos žmona Marina vis dar siekia nubausti vyro žudikus.<br>AP nuotr.
A.Lugovojus ir D.Kovtunas dabar gyvena Rusijoje.<br>AP nuotr.
A.Lugovojus ir D.Kovtunas dabar gyvena Rusijoje.<br>AP nuotr.
A.Litvinenka atskleisdavo Kremliaus ir nusikalstamo pasaulio ryšius.<br>AP nuotr.
A.Litvinenka atskleisdavo Kremliaus ir nusikalstamo pasaulio ryšius.<br>AP nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jan 21, 2016, 9:22 AM, atnaujinta Jun 10, 2017, 2:03 PM

Kas  atsakingas už A.Litvinenkos nužudymą?

Tyrimui vadovaujantis buvęs Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo Teismo teisėjas seras Robertas Owenas pradėjo tyrimą norėdamas išsiaiškinti, kokį vaidmenį A.Litvinenkos byloje turi Rusijos valstybė.

Po vyro nužudymo įtikinama versija atrodė tai, kad Kremlius užsakė žmogžudystę ir nusiuntė du savo agentus į Londoną.

Per bylos nagrinėjimą Aukščiausiajame Teisme buvo pateikta įrodymų, patvirtinančių Rusijos kaltę. Pirma, įtarimų kėlė nužudymo įrankis: retas branduolinis izotopas – polonis. Jis išgaunamas tik Rusijos valstybei priklausančiuose reaktoriuose.

Antra, įtarimų kelia radioaktyviųjų medžiagų pėdsakas: tyrimai rodo, kad žudikai įvežė polonį iš Maskvos į Londoną tris kartus.

Trečia, žvalgybų dokumentai, kurie buvo prieinami tik teisėjams, atskleidė jiems informacijos apie Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) vaidmenį nužudant A.Litvinenką.

Atsižvelgus į visus šiuos įrodymus labai tikėtina, kad seras R.Owenas ketvirtadienį paskelbs, jog A.Litvinenkos nužudymo užsakovas buvo Rusija.

Ar A.Litvinenkos nužudymą užsakė pats Vladimiras Putinas?

Skotland Jardas sugebėjo atsekti žudikų veiksmus Londone minutė po minutės. Tačiau žinios apie tai, ką jie veikė Rusijoje, yra menkos.

Neaišku, kas Maskvoje koordinavo šią operaciją – sudėtingą tarptautinį nusikaltimą. Taip pat neaišku, kokį vaidmenį čia vadino prezidento administracija ir pats V.Putinas.

Keli liudininkai pasakoja, kad sovietmečiu tokie politiniai nužudymai buvo sprendžiami „politbiuro“.

O A.Litvinenkos draugas Alexas Goldfarbas pasakojo, kad V.Putino kova su šiuo agentu buvo asmeninė. Jis taip pat mano, kad jokia kita grupė Rusijoje nebūtų drįsusi žudyti didžiausio V.Putino priešo be paties prezidento leidimo.

Vis dėlto R.Owenas apie prezidento tiesioginį vaidmenį gali nepaskelbti, o tik nutarti, kad kalta Rusijos Federacija.

Ar du rusai – Dmitrijus Kovtunas ir Andrejus Lugovojus, kaltinami A.Litvinenkos nužudymu, gali būti nekalti?

Daugybėje interviu šie vyrą savo kaltę neigė. A.Lugovojus kaltino britų žvalgybą, Borisą Berezovskį ir Tony Blairą. O D.Kovtunas sakė esąs britų agentų sąmokslo auka.

Teisybė ta, kad abu vyrai meluoja. A.Litvinenkos bylos tyrimas buvo vienas išsamiausių Jungtinės Karalystės teismų istorijoje. Skotland Jardas atsekė polonio pėdsakus, atrado vaizdo kamerų įrašus ir išnagrinėjo vyrų naudotų kreditinių kortelių sąskaitas.

Prieš pat žmogžudystę šie abu rusai apsilankė viešbučio „Millenium“, kur su A.Litvinenka gėrė arbatą, tualete. Ten rasta polonio pėdsakų: abu vyrai akivaizdžiai ruošė mirtiną dozę, kuria užnuodijo A.Litvinenkos arbatą.

Polonio atliekas D.Kovtunas nuplovė kriauklėje savo kambaryje. Taip į nuotekų sistemą pateko itin pavojingų radioaktyvių medžiagų.

Ar MI6 turėjo padaryti daugiau, kad apsaugotų A.Litvinenką – tuo metu britų agentą?

A.Litvinenka pradėjo dirbti MI6 2003-iaisiais. Jis buvo konsultantas ir ekspertas Rusijos organizuotų nusikaltėlių grupių klausimais. Neaišku, kaip MI6 vertino šio agento darbą, bet kas mėnesį jam mokėjo 2 tūkst. svarų (2,6 tūkst. eurų) atlyginimą.

Grėsmė A.Litvinenkos gyvybei visada buvo jaučiama. Gyvendamas Londone A.Litvinenka susilaukė daugybės grasinimų. 2004-aisiais čečėnai bomba padegė jo namą.

Pati MI6 sužinojo, kad jų agentas buvo nunuodytas tik po 17 dienų, kai Skotland Jardas susisiekė su A.Litvinenkai paskirtu padėjėju „Martinu“.

Teisėjas R.Owenas teigė neanalizuosiantis MI6 atsakomybės apsaugoti A.Litvinenką. Trūksta įrodymų, kad ši žvalgybos agentūra juo nesirūpino.

Ar A.Lugovojus ir D.Kovtunas kada nors bus teisiami?

Abu vyrai yra kaltinami žmogžudyste. Tačiau Rusija 2007-aisiais atsisakė abu vyrus išduoti Jungtinės Karalystės teisėsaugai.

Britai, paskelbus ataskaitą, gali vėl reikalauti išduoti abu nusikaltėlius. Tačiau ir vėl, tikėtina, susilauks tokio paties atsako iš Kremliaus: juoko tiesiai į akis.

Iki žmogžudystės A.Lugovojus ir D.Kovtunas keliaudavo į užsienį, o pastarasis beveik dešimtmetį gyveno Vokietijoje. Dabar jie nekelia kojos iš Rusijos, o A.Lugovojus yra  Rusijos Dūmos deputatas.

Skotland Jardas neprarado vilties, kad vyrai bus nuteisti. Tačiau tikimybė, kad jie pasirodys Jungtinės Karalystės teisme greitu metu, yra labai maža.

Koks buvo žmogžudystės motyvas?

A.Litvinenka buvo nužudytas, nes atskleisdavo ryšį tarp Rusijos didžiausių nusikaltėlių grupių ir Kremliaus pareigūnų.

Anot A.Litvinenkos žmonos Marinos advokato, tai ir buvo motyvas kažkam trokšti jo mirties.

Advokatas Benas Emmersonas taip pat pabrėžė, kad A.Lugovojus ir D.Kovtunas  neturėjo jokių asmeninių priežasčių, dėl kurių būtų norėję agento mirties.

Jie, anot teisininko, „veikė V.Putino ir jo klikos užsakymu“. A.Litvinenka atskleidė, kad Rusijos prezidentas turėjo ryšių su Sankt Peterburgo gangsteriais. Ir pažinojo Semioną Mogilevičių – vieną ieškomiausių FTB nusikaltėlių.

Apie tai pranešęs A.Litvinenka turėjo susitikti su vienu Ispanijos teisėju. Tačiau susitikimas niekada neįvyko – A.Litvinenka buvo nužudytas 2006-aisiais.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?