Richardas Watsonas iš televizijos programos „Newsnight“ papasakojo sudėtingą šios žmogžudystės istoriją, rašo BBC.
2006 metų lapkričio 1-ąją, trečiadienį, Londone išaušo graži diena.
Stebėjimo kameros užfiksavo, kaip A.Litvinenka atvyko į Londono Meifero kvartalo širdyje Grovnero aikštėje esantį viešbutį „Millenium“ susitikti su dviem buvusiais kolegomis iš paslapčių gaubiamo Rusijos žvalgybos agentūrų pasaulio.
Tą dieną vyras išgėrė arbatos su mirtina doze polonio, o po 22 dienų jo gyvybė užgeso.
Užsakyta žmogžudystė
Manoma, kad A.Litvinenka buvo nužudytas V.Putino nurodymu, nes peržengė dvi „raudonas linijas“ atvirai kaltindamas Rusijos prezidentą. Kremlius neigia atlikęs kokį nors vaidmenį šiame nusikaltime.
BBC komanda turėjo galimybę susisiekti su pagrindiniais liudininkais ir kalbėjo su slaptais bylai artimais šaltiniais.
A.Litvinenka blogai pasijuto praėjus vos porai valandų po susitikimo viešbutyje su buvusiais kolegomis Dmitrijumi Kovtunu ir Andrejumi Lugovojumi. Šiuos du buvusius Rusijos šnipus jis laikė verslo tarpininkais ir net savo draugais.
Lapkričio 3 dieną A.Litvinenka buvo priimtas į šiaurinėje Londono dalyje esančią ligoninę. Vyras vėmė, jį kankino siaubingi skausmai.
Buvęs rusų šnipas pasakė gydytojams manantis, kad jį nunuodijo. Iš pradžių į tai buvo įtraukti vietiniai Metropolitano policijos pareigūnai, bet vėliau ši žinia pasiekė kovos su terorizmu komandos viršininką Peterį Clarke'ą.
„Į biurą atėjo kolega ir pranešė man, kad Šiaurės Londono ligoninėje gulintis vyras papasakojo gan neįprastą istoriją. Jis teigė, kad yra buvęs Rusijos žvalgybos agentūros narys ir mano, jog jį nunuodijo buvę kolegos“, – sakė P.Clarke'as.
Paslaptinga liga
Apsinuodijimo radioaktyviosiomis medžiagomis ženklai buvo akivaizdūs, A.Litvinenkai slinko plaukai. Buvo akivaizdu, kad vyras sunkiai serga, tačiau medikams nepavyko iškart nustatyti, kas nutiko.
Po dviejų savaičių ligoninėje A.Litvinenka greitosios pagalbos automobiliu, lydint policijai, buvo perkeltas į centriniame Londone esančią Universiteto koledžo ligoninę. Baltųjų kūnelių skaičius jo kraujyje buvo katastrofiškai mažas. Atrodė, kad imuninė sistema yra naikinama.
Dėl akivaizdžių kaulų čiulpų nepakankamumo požymių pacientas buvo įrašytas į eilę laukti persodinimo. Tačiau A.Litvinenkos būsena vis blogėjo.
„Kai atvykau jo aplankyti, pamačiau būtent tai, kas buvo vaizduojama laikraščiuose. Po to jis niekada nepakilo iš lovos. Jis buvo jau labai labai nusilpęs, bet iš paskutinių jėgų bandė pateikti policijai kuo daugiau informacijos“, – pasakojo buvusio šnipo žmona Marina Litvinenko.
Ligoninės intensyviosios priežiūros skyriaus vadovas Johnas Goldstone'as pasakojo, kad gydytojams teko išvysti įvairių neįprastų lankytojų, kurie artimai bendradarbiavo su policija, tačiau pasirodydavo ir kitų paslaptingų žmonių.
Medikams teko išgirsti įvairiausių pasakojimų apie nunuodijimo atvejus, kurie priminė Džeimso Bondo filmų scenarijus.
Amitas Nathwani, kraujo konsultantas, kuris buvo vienas pagrindinių gydytojų, besirūpinusių A.Litvinenka, sakė, kad „svarbiausi vyro organai buvo naikinami vienas po kito. Viskas prasidėjo nuo kepenų, o tuomet persimetė į inkstus ir širdį“.
„Mes tarsi dalyvavome lenktynėse, kuriose turėjome nustatyti, kas jį žudo, greičiau, nei bus sunaikintas dar vienas organas“, – pasakojo A.Nathwani.
Praėjus 18 dienų A.Litvinenkos ligos priežastis gydytojams vis dar buvo nežinoma.
Tad buvo griebtasi paskutinio siūlo – A.Litvinenkos kraujo ir šlapimo pavyzdžiai buvo išsiųsti į slaptą Jungtinės Karalystės branduolinių tyrimų centrą Aldermastone, Berkšyre.
Ten galiausiai nustatyta, kad vyro kraujyje buvo radioaktyviojo polonio-210. Ši medžiaga yra 100 proc. mirtina. Patekusi į kūną ji naikina ląsteles.
Polonio pėdsakai
A.Litvinenka viešbutyje „Millenium“ išgėrė užnuodytos arbatos – tą akimirką buvo pasirašytas jo mirties nuosprendis. Nuodai žudė vyrą iš vidaus, o kelio atgal jau nebuvo. A.Litvinenka mirė lapkričio 23 dienos rytą, kai buvo patvirtina, kad jis tikrai nunuodytas radioaktyviuoju poloniu.
M.Litvinenko buvo leista paskutinį kartą atsisveikinti su vyru.
„Aš labai džiaugiausi, kad man leido paskutinį kartą jį išvysti“, – ašarodama sakė moteris.
„Tai buvo bjaurus išpuolis prieš Jungtinės Karalystės pilietį ir jis neturėjo jokios galimybės tai išgyventi. Aš dirbu konsultantu jau 20 metų ir niekada anksčiau nebuvau matęs nieko panašaus. Tikiuosi, ir niekada nepamatysiu“, – kalbėjo A.Nathwani.
Policijai tai buvo sudėtinga žmogžudystės byla. Vienu metu prie jos dirbo net 100 detektyvų. Jei A.Litvinenka būtų miręs bent savaite anksčiau, jo mirtis būtų likusi nepaaiškinta. Tačiau išsiaiškinus jos priežastį Jungtinės Karalystės sostinėje ir už jos ribų buvo galima atsekti radioaktyvųjį pėdsaką.
Kai buvo rasta polonio, M.Litvinenko buvo liepta palikti namus per 15–20 min., nes baimintasi, kad ten nesaugu. Nuodingos medžiagos pėdsakų buvo rasta viešbučiuose ir net Londono metro.
„Polonio mes radome lėktuve, kuriuo skrido su šia byla susiję asmenys, futbolo stadione, restoranuose, viešbučiuose“, – sakė Peteris Clarke'as. Radioaktyviąja medžiaga buvo užteršta daugiau nei 40 vietų.
Pagrindiniais įtariamaisiais tapo D.Kovtunas ir A.Lugovojus, su kuriais buvęs Rusijos žvalgybos agentūros narys susitiko viešbutyje „Millenium“.
Žmogžudystės aplinkybės
Pirmasis polonio pėdsakas buvo paliktas 2006 metų spalio 16 dieną Londone, sušių bare, kur A.Litvinenka pietavo su D.Kovtunu ir A.Lugovojumi. Manoma, kad tai buvo pirmasis žmogžudystės bandymas.
Jie praleido naktį Šaftsberio prospekte esančiame viešbutyje „Best Western“. Jų abiejų kambariuose buvo nustatytas aukštas nuodingos medžiagos lygis.
A.Lugovojus į Londoną grįžo spalio 25 dieną. Jo kambarys viešbutyje „Sheraton Park Lane“ taip pat buvo užterštas.
Po trijų dienų jis skrido iš Maksvos į Londoną ir polonio buvo rasta „British Airways“ orlaivyje.
D.Kovtunas lapkričio 1 dieną skrido iš Maskvos į Hamburgą. Polonio buvo rasta miesto vietose, kuriose jis lankėsi.
Tą dieną D.Kovtunas ir A.Lugovojus susitiko su A.Litvinenka „Milennium“ bare. Toje vietoje užterštumo lygis buvo vienas didžiausių.
Viešbučio apsaugos kameros užfiksavo, kaip abu įtariamieji prieš atvykstant aukai apsilankė tualete priešais verslo centrą.
A.Lugovojus buvo giliai susikišęs ranką į kišenę. Ar jis ten ir laikė nuodus?
Įtariamasis tai uoliai neigia, tačiau vėliau buvo nustatyta, kad kriauklės, rankų džiovintuvas ir durų rankena buvo užnuodyti poloniu.
Kai vietos, kuriose lankėsi A.Lugovojus ir D.Kovtunas, buvo palygintos su tomis, kurios buvo užterštos poloniu, jos tiksliai sutapo. Įrodymai, kad vyrai įvykdė nusikaltimą, buvo svarūs.
Reguliuoja Rusija
2007 metų gegužę tuometis Viešojo baudžiamojo persekiojimo biuro direktorius Kenas McDonaldas pareiškė, kad A.Lugovojus turi būti nuteistas už žmogžudystę ir Rusijos bus prašoma jį išduoti. D.Kovtunui kaltinimai buvo mesti 2010 metais.
„Tai nebuvo atsitiktinė žmogžudystė, – sakė seras K.MacDonaldas. – Tai buvo žmogžudystė su labai akivaizdžiu tikslu bei valstybės įsikišimu.“
Tad kokie stiprūs yra įrodymai, kad į tai buvo įsivėlusi Rusijos valstybė?
Daug byloja pasirinkta žmogžudystės priemonė – polonius-210. Profesorius Normanas Dombey, kuris turi daug žinių apie Rusijos branduolines vietoves, teigė, kad yra tik viena vieta, kur būtų galima išgauti tokį kiekį šios radioaktyviosios medžiagos, koks buvo panaudotas žmogžudystei.
Tai karinis branduolinis reaktorius Avangardo jėgainėje, kuri yra uždarytame Sarovo mieste. Tame mieste Rusija Jozefo Stalino valdymo laikotarpiu pagamino pirmąją branduolinę bombą. Tad ryšys su Rusija yra akivaizdus.
Bet ar galėjo organizuotos kriminalinės grupuotės arba agentai gauti polonio be vyriausybės leidimo?
N.Dombey manymu, ne.
„Viskas, kas susiję su poloniu-210, reguliuojama valstybės. Jo gabenimas ir naudojimas yra reguliuojamas valstybės“, – teigė profesorius.
Kaltintas išdavyste
Priežasčių, kodėl Rusija galėjo trokšti šio vyro mirties, taip pat netrūksta. Akivaizdu, kad A.Litvinenka Rusijoje turėjo įtakingų priešų. 1999 metų Rusijos televizijos vaizdo įraše jis vaizduojamas teisme kaltinamas užpuolimu ir sprogmenų vagyste. A.Litvinenka sakė, kad kaltinimai buvo melagingi.
Tuo metu jis buvo Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) papulkininkis, o šiai organizacijai vadovavo V.Putinas.
Teismas nusprendė, kad A.Litvinenka buvo nekaltas, tačiau netrukus jis vėl buvo areštuotas Rusijos saugumo pajėgų.
A.Litvinenka beveik metus praleido kalėjime. Kai vyras buvo išleistas į laisvę, jo draugas Jurijus Felštinskis aplankė Rusijos generolą, kad įsitikintų, jog kalinys bus saugus.
„Jis man pasakė, kad A.Litvinenka kaltinamas išdavyste ir kad jo organizacijoje už tai baudžiama mirtimi, – sakė J.Felštinskis. – Sutikęs A.Litvinenką tamsiame kampe jis būtų nužudęs jį savo rankomis.“
2000 metais A.Litvinenka su šeima pabėgo į Jungtinę Karalystę. Ten jis tapo saugumo konsultantu Londone ir patarinėjo verslininkams investuoti į Rusiją. Jis dirbo milijonieriui Borisui Berezovskiui, kuris taip pat buvo aršus V.Putino kritikas.
FSB A.Litvinenkos darbas buvo pranešti apie Rusijos mafiją. Tremtyje jis savo sukauptas žinias pritaikė, kad padėtų slaptai žvalgybos tarnybai MI6.
MI6 jį skatino bendradarbiauti su žvalgybos tarnybomis Ispanijoje. Išskirtiniame interviu Ispanijos kovos su mafija prokuroras Jose Grinda paaiškino, kodėl ispanai norėjo dirbti su A.Litvinenka.
„Ispanijoje turėjome taikinių, į kuriuos anksčiau taikėsi A.Litvinenka. Mums jo reikėjo, nes jis juos pažinojo, su jais kovojo ir juos tyrė“, – sakė J.Grinda.
Slaptas dokumentas rodė, kad ispanai bandė susidoroti su šalyje veikiančia rusų mafija. Ten buvo pateiktas ir interviu su vienu mafijos nariu, kuris sutiko tapti informatoriumi. Vyras pareiškė, kad mafijos galia nesumažės, kol valdžioje bus V.Putinas. Po kiek laiko vyras žuvo paslaptingoje automobilio avarijoje.
„Mes žinome apie patvirtintus ryšius tarp rusų nusikaltėlių ir Rusijos administracijos narių, Rusijos prokuratūros narių, Rusijos armijos ir net Rusijos vyriausybės narių“, – teigė J.Grinda.
Peržengė dvi ribas
Vis dėlto svarbus šaltinis tvirtino, kad šie A.Litvinenkos darbai neprišaukė jam mirties. Jis buvo nužudytas, nes peržengė dvi „raudonas linijas“, kai viešai pateikė V.Putinui labai prieštaringus kaltinimus.
Pirmoji linija peržengta, kai jis prisidėjo prie knygos apie 1999 metų rugsėjo išpuolį Maksvoje rašymo. Dėl išpuolio buvo apkaltinti čečėnai.
A.Litvinenka tvirtino, jog Rusijos saugumo tarnybos pačios įvykdė ataką, kad V.Putinas turėtų pateisinamą priežastį pradėti naują karą su Čečėnija. Tuomet mirė maždaug 300 žmonių.
„Ši ataka padėjo V.Putinui. Visuomenė ėmė manyti, kad jiems dabar reikia stipraus lyderio“, – rašė kitas knygos autorius J.Felštinskis.
Kremlius visa tai neigė.
Antrąją liniją A.Litvinenka peržengė 2006 metų liepą, kai internete paviešino savo straipsnį. Po keturių mėnesių jis buvo nužudytas.
A.Litvinenka tame straipsnyje pažėrė skandalingų kaltinimų. Jis teigė, kad Rusijos prezidentas yra pedofilas, ir iš dalies rėmėsi televizijos įrašu, kuriame V.Putinas berniukui bučiuoja pilvą. Tai buvo skandalingas pareiškimas, bet V.Putinas teigė, „kad tai nieko nereiškė“.
„Jis buvo labai mielas, aš tik norėjau prie jo prisiglausti. Kaip prie kačiuko. O išėjo va taip“, – BBC sakė Rusijos prezidentas.
Bet kokiu atveju tai buvo pavojingi kaltinimai.
M.Litvinenka labai stengėsi, kad iškeltų faktus į paviršių.
2014 metais jai pavyko išsireikalauti, kad būtų atliekamas viešas tyrimas.
Vis dėlto Rusija visus kaltinimus neigia, o įtariamieji šalyje puikiai gyvena.
Parengė Eglė Tamošauskaitė
