Jeigu jau lošti, tai lošti

Atsistatydinti Ukrainoje nėra labai lengva. Antai sveikatos apsaugos ministras gruzinas savo atleidimo iš Vyriausybės laukia jau pusmetį, bet Aukščiausioji Rada nemato jokio reikalo skubėti. Kol deputatai nepalaimino, tol ministras dirba.

Daugiau nuotraukų (1)

Ramunė Sotvarė

Feb 4, 2016, 11:42 AM, atnaujinta Jun 9, 2017, 6:58 AM

Kartu su šiuo, eilėje – dar trys, neskaičiuojant lietuvio Ukrainos ekonomikos ir prekybos ministro Aivaro Abromavičiaus. Dvi ministrų kėdės senokai tuščios, bet neatrodo, jog tai kam nors keltų didelį nerimą.

Jeigu jau lošti, tai lošti. Statymai turi būti solidūs. Politinis šalies elitas laukia vasario vidurio, momento, kai bus svarstoma Arsenijaus Jaceniuko vyriausybės jau pateikta metų veiklos ataskaita. Tam rengiasi rimtai.

Sudaromi naujo ministro kabineto sąrašai, atvirai svarstoma, jog šiai komandai – jau galas. Abejingų nėra, nes iš esmės tokie pokyčiai žada resursų, kurie tradiciškai maitino ir tebemaitina Ukrainos oligarchus, ir jų politikos marionetes, perskirstymą, o visi didžiausi mūšiai šioje šalyje vykdavo ir tebevyksta kaip tik dėl to.

Per dvejus metus nuo Maidano, Ukrainoje daug kas pasikeitė, bet vienas dalykas išliko beveik toks pat. Tai tvirtą stuburą turinti korupcijos vertikalė, Transparency International naujausiame korupcijos suvokimo reitinge įvertinta įspūdinga 130 vieta. Kitaip sakant, tik 38 valstybėse vogti mokama geriau.

Vakarų verslininkai Ukrainą vadina valstybe, kuri buvo kuriama vogti. Postas, parašo teisė buvo ir vis dar yra konkretūs pinigai, o valstybės įmonė – finansinis resursas, kurio čiaupas priklauso politikai. Sistema, pradedant mažiausiais jos sraigteliais, šiaušiasi bet kokiam bandymui ją keisti, ir reaguoja desperatiškai, suaktyvėdama, nes bet kuris kartas gali būti paskutinis.

Štai tokiame kontekste atsistatydinimo prašymą pateikė Ukrainos ekonomikos ir prekybos ministras lietuvis Aivaras Abromavičius. Būtų tikras stebuklas, jeigu jau kitą dieną, kaip prašė ministras, Aukščiausioji Rada staiga imtų ir išleistų jį pailsėti po audringos net 14 mėnesių trukusios kadencijos.

Priešingai nei visais kitais kartais, A.Abromavičiaus ketinimas išeiti, tapo nemenku įvykiu. Politiniu ir ekonominiu. Krito Ukrainos obligacijų vertė. Korupciniu spaudimu apkaltintas prezidento P.Porošenkos bloko vienas lyderių Ihoris Kononenka pareiškė galįs palikti parlamentą, Antikorupcijos biuras pradėjo paskelbtų faktų tyrimą. Vakarų šalių ambasadoriai stojo lietuvio pusėn ir padarė tai griežtai.

Jeigu Rada ims ir atleis ekonomikos ministrą, tai bus suprasta vienareikšmiškai – Ukrainoje laimi grupuotės, kurios siekia finansinių resursų čiaupo, savo tikslą dangstydamos idėja, jog gana čia tų ministrų profesionalų – politika turi priklausyti politikai. Žingsnis atgal, kurio šalis negali sau leisti bent jau todėl, kad jai reikia Vakarų pinigų, tai – ne komforto, o išgyvenimo klausimas. Kitas ministras neturėtų laisvų rankų sukti ienas atgal.

Jeigu neatleis, didėja tikimybė, jog ministras nusikratys kontroliuoti jo reformas ir įgyti finansiškai naudingos įtakos siekiančių politinių prievaizdų.

Galima sakyti, jog profesionalų reformatorių grupei priskiriamas ministras pradėjo tobulą politinę partiją. Atleistas jis gali pareiti su nauja Vyriausybe ir daryti tai, ką darė. Neatleistas – taip pat.

Įvertinant visas aplinkybes, gali būti, jog šitas ir toks jo žingsnis sudavė korupciniams įpročiams didesnį smūgį, nei daugybė priimtų įstatymų, kurie realiame Ukrainos gyvenime kol kas nepritampa. Gali būti, bet nebūtinai, nes čia – Ukraina. Didelių galimybių valstybė, kurioje tas galimybes riboja nerašyta teisė jas pirkti.

Vieša paslaptis, jog šalies politinio elito viršūnės yra pasidalijusios įtakos sferas, o tarp prezidento ir premjero komandų vyksta tyli, tik kartais matoma, kova. A.Abromavičius priskiriams prezidento komandai, tačiau savo pareiškimu trenkė prezidento komandos veikėjams. Progos nepraleidęs Odesos srities gubernatorius gruzinas M.Saakašvilis užpildė spragą – pareiškė, jog reformas stabdo ne kas kitas, o premjeras. Nepaisant to, abu, ir prezidentas, ir premjeras, bent jau viešai, stojo A.Abromavičiaus pusėn.

Atsisakydamas daryti, kartais gali padaryti daugiau.

Jeigu kam nors atrodo, kad specifinių įpročių apraizgytos ir tikrai didelių rūpesčių turinčios Ukrainos pertvarka žlunga, tai atrodo neteisingai. Tiesiog vyksta kova. Šis atvejis savo jėga ir rezonansu primena kitą – šios valstybės prezidento P.Porošenkos dvikovą su jį rėmusiu oligarchu Ihoriu Kolomoiskiu dėl įtakos energetikos bendrovėms. Tuomet taip pat galėjo atrodyti, jog viskas sustojo. Tačiau taip neatsitiko. Ir vienas, ir kitas atvejis tik patvirtina – keisti įpročius labai sunku. Nepaisant pasipriešinimo šiam keitimo procesui, Ukrainoje vis dėlto suprantama, kad dar vieno šanso nebebus.

Bandau prisiminti, o kiek panašių savo esme atvejų buvo Lietuvoje? Gal atmintis streikuoja, bet vis išmeta priešingus. Iš pradžių kaltinimai, įtarimai ir tik po to sunkiai išspaustas atsistatydinimas. Nė vieno, kuris išeidamas sudrebino ar bent sunervino sistemą. Rolando Pakso graudžiojo atsistatydinimo iš premjerų dėl Mažeikių naftos privatizavimo, siūlau neminėti, nes tikroji istorija tuomet buvo ne apie tai.

O kaip sureaguotų rinka, jeigu staiga atsistatydintų mūsų ūkio ministras – valstybės vertybinių popierių vertė kristų ar padidėtų?

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.