Iš pavojingų kraštų į ES plūstančių migrantų skaičius vis dar auga. O kartu su juo daugėja atvykstančių vaikų ir paauglių be tėvų ar giminaičių.
Pavyzdžiui, praėjusiais metais kas penktas prieglobsčio prašytojas, atvykęs į Švediją ir Norvegiją, buvo nepilnametis be palydos. Tokių atvykėlių buvo dvigubai daugiau nei 2014-aisiais.
Jaunuoliai dažniausiai atvyksta iš Afganistano. Tuo metu iš Sirijos dažniausiai keliauja šeimos ir suaugę žmonės.
Negali net miegoti
17-metis afganistanietis Elyas gyvena prieglaudoje Altos mieste Norvegijos šiaurėje. Čia jis laukia, kol paaiškės, ar teks grįžti namo, ar galės pasilikti.
Anksčiau jis kartu su broliu dirbo viename Maskvos sandėlyje. Bet pernai išgirdę, kad Norvegijos pasienis atviras, abu vaikinai nedvejodami išvyko.
Jie pavogė 70 tūkst. rublių (875 eurus) iš savo viršininko ir nukeliavo prie Norvegijos pasienio. Elyo 18-metis brolis netrukus atsidūrė suaugusiųjų stovykloje, o jis pats apsistojo Altoje su kitais nepilnamečiais.
Čia jau kelis mėnesius gyvenančio paauglio akys pavandenijusios, po jomis juodi ratilai. Jis atrodo liūdnas ir pavargęs.
„Naktį aš negaliu miegoti, – drebančiu balsu pasakojo Elyas. – Kai užmerkiu akis, sugrįžta visi baisūs dalykai.“
Socialinių darbuotojų vargai
Elyas – vienas iš dešimčių tūkstančių afganistaniečių paauglių, kurie atvyko į Europą praėjusiais metais. Pernai rudenį per kelias savaites vien į Švediją atkeliavo 20 tūkst. jaunų afganistaniečių.
„Šioje srityje dirbu jau ilgai, bet tai ryškiausias pokytis, kokį esu matęs“, – teigė Švedijos migracijos agentūroje su migrantais iš Afganistano dirbantis Andersas Rydenas.
Tuo metu Norvegijos imigracijos direktorato vadovo pavaduotoja Birgitte Lange pasakojo, kad dėl tokio nepilnamečių srauto teko įkurti daugiau papildomų prieglobsčio centrų.
Analitikai dabar mėgina suprasti, kodėl taip staigiai išaugo būtent iš Afganistano atvykstančių nepilnamečių skaičius. Daugelis mano, kad prie to prisidėjo prastėjanti saugumo situacija šalyje, kur pernai žuvo dar daugiau civilių nei 2014 metais.
Pasak ekspertų, smurtas, nukritusios žmonių gabentojų paslaugų kainos ir į Europą plūstančių pabėgėlių vaizdai privertė afganistaniečių šeimas išsiųsti savo sūnus į Europą.
„Jie mano, kad reikia šokti į šį traukinį, kol jis dar nenuvažiavo. Dauguma supranta, kad anksčiau ar vėliau Europos durys užsivers“, – svarstė A.Rydenas.
Tai vyksta ir dabar: kelios šalys, įskaitant Švediją ir Norvegiją, jau sustiprino pasienio kontrolę.
Įtampą kursto nusikaltimai
Daugybė šių jaunuolių turi gilius randus, kuriuos paliko smurtas jų gimtosiose šalyse arba sunki ir pavojinga kelionė į Europą su žmonių gabentojais.
„Jie yra blogi žmonės, – gabentojus apibūdino 15-metis Abdulkabiras. – Jei kas nors ištroškęs, jie sako, kad vandens nėra, ir liepia skubėti. Jei kas nors suserga, jie dėl to žmogaus nesustoja.“
Prieglobsčio centre Altoje dirbanti medicinos sesuo Ann Roarsen teigia pastebinti šių nepilnamečių patirto streso simptomus.
Daugybei vaikų ir paauglių sutrikęs širdies ritmas, sustiprėjęs prakaitavimas, jie jaučia nuolatinį nerimą, raumenų skausmą, negali užmigti.
„Čia taip pat yra jaunuolių, kurie kalba apie savižudybę“, – pasakojo medikė.
Visa Europa diskutuoja, kaip elgtis su šiais jaunuoliais ir kaip jiems padėti. Tačiau debatus apsunkina kai kurių jų elgesys: antai Švedijoje nė viena savaitė nepraeina be pranešimų apie atvykusių paauglių nusikaltimus.
Vieni į šalį atvykę nepilnamečiai kaltinami vagystėmis, lytiniais užpuolimais, vandalizmu, o kiti patys tampa smurto aukomis, jei gatvėse susiduria su radikalais.
