ES grąžins migrantus į Turkiją, bet ar toks planas teisėtas?

Plano idėja paprasta: absoliučiai visi ekonominiai migrantai ir sirai pabėgėliai, atvykę į vieną Graikijos salų, bus sugrąžinti į Turkiją.

Tada už kiekvieną atgal į Turkiją perkeltą migrantą ES atitinkamai priimtų po vieną Sirijos pabėgėlį.

Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių vadovas Zeidas Ra'adas Al Husseinas ketvirtadienį išreiškė susirūpinimą, kad šis susitarimas galimai atvers kelią „kolektyviniam ir žiauriam migrantų išsiuntimui“, kuris pagal tarptautinę teisę yra neteisėtas.

„Amnesty International“ prieglobsčio ekspertė Anneliese Baldaccini šią savaitę tikino, kad susitarimas prieštarautų ir pačios ES teisei.

Mat tokie atvejai, kai prieglobsčio prašytojai yra sugrąžinami atgal neišnagrinėjus jų prašymo, prieštarautų teisinėms normoms.

Su tuo sutinka ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Laurynas Biekša. Tačiau pabėgėlių ir tarptautinės žmogaus teisių apsaugos ekspertas pabrėžia, kad taip neturėtų nutikti.

„Nemanau, kad galėtų įvykti išsiuntimas be patikrinimo, ar tam asmeniui reikia tarptautinės apsaugos. Bet kuriuo atveju, žmonių, kurie Graikijoje kreipsis dėl prieglobsčio, prašymas bus išnagrinėtas“, – lrytas.lt teigė teisininkas.

Anot jo, jeigu nelegaliai į Europą atvykusio asmens prašymas bus išnagrinėtas ir atmestas, jo išsiuntimas atgal į Turkiją būtų teisėtas.

„Bet jeigu jie būtų grąžinti Turkijai be nagrinėjimo, tai, be abejo, būtų problema. Turkijoje nėra veiksmingos procedūros, kurios metu būtų galima nustatyti, ar žmogui būtina tarptautinė apsauga“, – paaiškino L.Biekša.

Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros Europos vadovo Vincent'o Cochetelio manymu, susitarimas būtų teisėtas, jeigu Turkija persvarstytų savo prieglobsčio suteikimo sistemą ir užtikrintų, kad visi ten sugrąžinti žmonės galėtų prašyti prieglobsčio.

Turkijoje šiuo metu yra daugiau kaip 2,7 mln. pabėgėlių iš Sirijos – daugiau nei pusė iš tėvynės pabėgusių sirų dabar yra apsistoję būtent šioje šalyje.

Jiems išlaikyti šalis jau pranešė išleidusi daugiau nei 9 mlrd. eurų, o dalį šios sumos padengti įsipareigojo ir ES. Bendrija Ankarai pažadėjo jau 3 mlrd. eurų, o šios savaitės viršūnių susitikimo metu buvo aptarta ir dar didesnė parama.

Tačiau L.Biekšos teigimu, ES tokias pinigų sumas būtų prasmingiau investuoti į sprendimo paiešką pačiame Senajame žemyne.

„ES mano, kad, paremdama Turkiją pinigais, ji pristabdys tą srautą į Europos pusę. Bet mano supratimu, čia yra trumparegiškas mąstymas, nes nemanau, kad šių žmonių problema Turkijoje išsispręs iš esmės, – teigė MRU docentas. – Tik laiko klausimas, kada tie pinigai bus sunaudoti, o tie patys žmonės anksčiau ar vėliau ir vėl pasibels į Europos duris.“

ES ir Turkijos aptartas planas galutinai bus patvirtintas kovo 17 dieną Europos Vadovų Tarybos susitikime.