„Krymas, Rytų Ukraina, Artimieji Rytai... Tas pražūtingas
maršrutas gali nusidriekti labai toli, jeigu mūsų aukščiausioji
valdžia nematys, kad jai neleis to daryti“, – BNS sakė
S.Kovaliovas, šią savaitę dalyvavęs Lietuvoje vykusiame forume
apie Rusijos ateitį.
JAV ir Europos šalių lyderių pastangas kurti partnerystę su
Rusija jis vadina idiotizmu. Anot S.Kovaliovo, Vakaruose ne vieną
dešimtmetį gyvuoja mitai apie Rusiją, kuriuos palaiko tos šalies
specialiosios tarnybos.
„Štai jums nesena Vakarų politika – Barackas Obama, tapęs
JAV prezidentu, atvyko į Rusiją perkrauti santykių. Tai jam
patarė protingieji patarėjai, Harvardo profesoriai. Kokiems reikėjo
būti kvailiams, kad įtikintų naujai iškeptą prezidentą, jog
reikia perkrauti santykius su Rusija, tapti partneriais.
Tai
paprasčiausias idiotizmas. Tie žmonės turbūt niekada nematė
kriminalinių nusikaltėlių“, – svarstė Maskvoje gyvenantis 86
metų žmogaus teisių gynėjas.
– Rusijos opozicionieriai susitinka Vilniuje, kad aptartų savo šalies ateitį. Kodėl?
– Tai netiesa, jie kartais susitinka ir Rusijoje. Nors Vilniuje
man lengviau kalbėti. Nesupraskite klaidingai, susitikę Rusijos
opozicijos atstovai kalba visiškai atvirai, be jokios cenzūros. Ir
ne tik tarpusavyje. Kartais kalba ir su korespondentais. Nedaugelio
leidinių. Internete galima rasti daugiau informacijos.
Po Krymo aneksijos pats buvau parašęs žinutę laikraščiui
„Novoja gazeta“, kur išdėsčiau faktiškai tą patį, ką
kalbėjau čia, Vilniuje.
Joje aš kreipiausi į Vakarus ir sakiau,
jog gerai, kad pastaruoju metu Vakarai reiškia tam tikras pretenzijas
Rusijos politikai ir savo pasirengimą sulaikyti Rusiją. Kita vertus,
norėjau Vakarų politikams ir visuomenei pasakyti, kad pas juos
gyvuoja tam tikri mitai apie Rusijos istoriją, o juos energingai
palaiko Rusijos specialiosios tarnybos.
Vienas mitas – kad Sovietų Sąjunga išlaisvino pasaulį nuo
fašizmo. Tai netiesa, nieko ji nevadavo, ji užkariavo.
Kol karas
vyko Rusijos teritorijoje, galbūt tai ir buvo išlaisvinimas, tačiau
kai tarybinė kariuomenė priartėjo prie Europos sienų, kalbėti
apie išlaisvinimo misiją yra juokinga ir net nepadoru. Sovietų
Sąjunga neturėjo jokio tikslo išlaisvinti, ji turėjo tikslą
užkariauti.
Kitas mitas – kad Šaltasis karas baigėsi, kai griuvo Berlyno
siena. Nieko panašaus. Rusija tiesiog buvo padariusi pertrauką.
Šaltasis karas nebuvo pasibaigęs, jis vyksta kaip vykęs.
Dar vienas paplitęs Vakaruose neteisingas požiūris – jog tas
barbarizmas, kuris vyksta Rusijoje, yra jos vidaus reikalas, ir
Vakarų tai neliečia. Jus tai liečia. Ir labai smarkiai. Tai maras,
kuris per šimtą metų nusinešė apie milijonų žmonių gyvybę.
Šalis, kurioje aš gyvenu, yra maro židinys.
Palikdami be dėmesio tai, kas vyksta Rusijoje, jūs, Vakarai,
nesirūpinate savo saugumu, savo interesais.
Dažnai man tenka girdėti, kad nereikia pykdyti Rusijos
valdžios, kitaip tariant, V.Putino, nes žiurkė, kurią įvarė į
aklavietę, labai kandžiojasi. Tačiau juk ir įvaryta į kampą
žiurkė, ir laisvai po šiukšlyną lakstanti žiurkė yra maro
nešėjas. Ir tai daug pavojingiau nei keli įkandimai.
Beje, tos žinutės, apie kurią kalbu, nespausdino nei „New
York Times“, nei „Washington Post“, net „New York Review of
Books“, kur anksčiau daug spausdindavausi.
– Kaip manote, kodėl?
– Nes su Rusija reikia būti partneriais. Nes ji pernelyg
aštri. Manau, kad Rusijos specialiosios tarnybos labai sėkmingai
išnaudoja tas aplinkybes.
– Kai visa tai kalbate Rusijoje, jaučiatės saugus?
– Žinote, aš – senas žmogus, manau, kad nėra prasmės
manęs žudyti. Aš juk ne Borisas Nemcovas. Žinoma, galima ir
pasodinti. Bet gal geriau tiesiog nepublikuoti.
– Pavadinote Rusijos valdžią maro židiniu, sakėte, kad Vakarai nesirūpina savo saugumu. Kokia konkrečiai grėsmė kyla?
– Turbūt pastebėjote, kad Maskva užsiima tam tikru
branduoliniu šantažu. Įsivaizduokime, kad Rusija, kurios
strategijoje numatytas „prevencinis branduolinis smūgis“, numetė
mažutę atominę bombą ant Ignalinos, Krokuvos ar dar kur nors.
Turbūt natūrali reakcija būtų atsakomasis smūgis ir prasidėtų
atominis karas.
Ką tada nuspręstų NATO politikai? Manote, jog neįmanoma, kad
Vakarai pradėtų derybas, kad tik nebūtų branduolinio karo? Kaip
elgsis Rusija tokiose derybos? Mes jums smogėme, o jūs puolėte
taikytis. Kas padėties šeimininkas?
Kokia išeitis? Jeigu reikalą turite su nusikaltėliais, turite
suprasti jų psichologiją. Nusikaltėlių autoritetas elgiasi
įžūliai, kol supranta, kad bendrauja su „frajeriu“, kuris
stengiasi konfliktą išspręsti taikiai. Nusikaltėlis tai suvokia ne
kaip išmintį, o kaip silpnumą.
Manau, kad ponas V.Putinas niekada nesiryš tokiam žingsniui,
jeigu nebus tikras, kad negaus atsakomojo smūgio.
Krymas, Rytų Ukraina, Artimieji Rytai... Tas pražūtingas
maršrutas gali nusidriekti labai toli, jeigu mūsų aukščiausioji
valdžia nematys, kad jai neleis to daryti.
Rusijos valdžia užsižaidė ir V.Putinas nebegali atsitraukti.
Jeigu atsitrauktų iš Rytų Ukrainos, Artimųjų Rytų, kiltų
sunkumų viduje. Kremlius yra patekęs į savotišką aklavietę.
Putino grupės vidaus politika remiasi primityvia užsienio
priešų paieška. Teigiama, kad prezidentas B.Obama ir jo
administracija – tai žmonės, dėl kurių kyla visos mūsų
nelaimės, Maidaną Kijeve organizavo Amerika, Ukrainos
eurointegracijos siekis – užsienio priešų veikla, mūsų sunkumai
– irgi jų darbas. Dėl to nevalia pasiduoti.
V.Putinas be išorės priešų greitai nusiristų žemyn.
– Visa tai, ką išvardijote – Krymo aneksija, karas Rytų Ukrainoje, Sirijoje, ekonominės sankcijos, rublio kritimas, – ar tai turės įtakos parlamento ir prezidento rinkimams Rusijoje?
– Kol kas ne. Rusijoje sukurta tokia rinkimų sistema, kad
pokyčių sunku tikėtis.
Opozicija svarsto, ar esant tokiai situacijai verta jai dalyvauti
rinkimuose. Aš manau, kad verta. Egzistuoja menka galimybė, kad į
Dūmą patektų keletas susivienijusios opozicijos atstovų.
Reikia burti opozicijos koaliciją. Negalima slėpti, kad tarp
demokratinės opozicijos atstovų esama rimtų nesutarimų, kad jų
požiūriai skiriasi, tačiau šioje situacijoje būtina pasakyti, jog
turime bendrą bėdą ir svarbesnį tikslą – kartu kovoti su
režimu. Svarbiausia, kad rinkėjai patikėtų, jog tai daroma
nuoširdžiai ir sąžiningai. To pasirinkimo reikia rinkėjams.
– Matote galimybę Rusijos opozicijai drauge dalyvauti jau šiemet vyksiančiuose Dūmos rinkimuose?
– Taip, yra silpna viltis, kad toks susivienijimas įvyks. Jeigu
tai įvyks per parlamento rinkimus, jis taptų postūmiu ir prezidento
rinkimams.