Sprogimai antradienį nugriaudėjo mieste, kuris dažnai pavadinamas Europos širdimi. Teroristų taikiniu tapo Briuselis – Belgijos sostinė, kurioje įsikūrusios pagrindinės Europos Sąjungos (ES) institucijos.
Tačiau šiame mieste, regis, gimsta ne tik Bendrijos sprendimai, bet ir šaltakraujai teroristai. Ypač Briuselio Molenbeko rajone, kuris laikomas didžiausiu džihadistų verbavimo židiniu žemyne.
Todėl nenuostabu, kad po teroro atakų Paryžiuje, kurios įvyko praėjusių metų lapkritį, Belgijos valdžia nuogąstavo, kad islamistai smogs ir jų šaliai, tik dar neaišku, kada.
Ir nors belgai stiprino saugumą, vykdė dešimtis reidų, užkirsti kelio fanatikams nepavyko: antradienio sprogdinimai Zaventemo oro uoste ir Malbeko metro stotyje pražudė 31 žmogų ir sužeidė dar 300.
Negana to, šias atakas vykdė su Paryžiaus teroristais susiję asmenys, kurių jau kurį laiką karštligiškai ieškojo Belgijos policijos pareigūnai.
Tad daug kam kilo klausimas: kaip šie jauni vyrai sugebėjo pasislėpti pareigūnų knibždančiame Briuselyje ir įgyvendinti savo kėslus?
Kai kas dabar svarsto, jog šiems teroristams ir jų bendrininkams itin padeda broliškas ryšys – juk jau ne pirmą kartą tampame brolių teroristų neapykantos liudininkais.
Trys pražūtingi sprogimai
Šios savaitės antradienį Briuselis virto mūšio lauku. Košmaras Belgijos sostinėje prasidėjo antradienio rytą, kai Zaventemo oro uostą apie 8 val. vietos laiku supurtė du galingi sprogimai. Iš pradžių viename salės gale, o tada – kitame.
„Buvo siaubinga. Įgriuvo lubos, visur telkšojo kraujo klanai, dejavo sužeistieji, mėtėsi krepšiai.
Vaikščiojau po nuolaužų krūvą. Tai buvo tarsi karo laukas“, – prisimena Z.Mouzounas, kuris atskrido iš Ženevos į Briuselį likus 10 minučių iki pirmojo sprogimo.
Po valandos, apie 9 val., staiga pranešta apie sprogdinimą vienoje Briuselio metro stočių – Malbeke. Ji visai šalia daugelio mieste veikiančių ES institucijų pastatų.
Čia buvo susprogdintas metro traukinio, kuris kaip tik buvo įvažiavęs į stotį, vagonas.
„Aš buvau tame traukinyje. Po sprogimo iš karto dingo šviesos, pradėjo kauptis dūmai – visi krito ant grindų. Sugebėjau ištrūkti atidarydamas vagono duris. Man dar niekada nebuvo taip baisu“, – apie šiurpią patirtį pasakojo vienas belgas.
Kaip vėliau paaiškėjo, šias dešimtis žmonių pražudžiusias atakas vykdė mirtininkai, tarp kurių buvo ir du broliai: 29-erių Ibrahimas el-Bakraoui ir jo jaunesnysis brolis Khalidas, kuriam buvo 27-eri.
Ibrahimas susisprogdino oro uoste kartu su Najimu Laachraoui, kuris turėjo artimų ryšių su Paryžiaus atakų rengėjais ir taip pat laikomas grupuotės „Islamo valstybė“ bombų gamintoju.
Su šiais vyrais buvo ir trečias žmogus, kurio bomba oro uoste nesusprogo, todėl jis staigiai paspruko ir dabar yra ieškomas pareigūnų.
Antrasis brolis, jaunesnysis Khalidas, susisprogdino Malbeko metropoliteno stotyje.
Dabar kalbama, kad su juo buvo dar vienas žmogus, tačiau jo tapatybė vis dar nežinoma.
Abu broliai seniai buvo žinomi teisėsaugai dėl nusikaltimų, kurie nebuvo susiję su terorizmu.
Tačiau pastaruoju metu šių vyrų buvo ieškoma visoje Belgijoje dar ir dėl sąsajų su Paryžiaus išpuolius rengusiais džihadistais.
Mirtį sėja broliai
Paaiškėjus atakų rengėjų tapatybei, kai ką nustebino faktas, kad jie turėjo giminystės ryšių.
Vis dėlto I. ir K.el-Bakraoui toli gražu ne vieninteliai broliai teroristai istorijoje.
Šie Briuselio sprogdintojai turėjo ryšių su vienu pagrindinių Paryžiaus atakų rengėjų Salah Abdeslamu, kuris praėjusią savaitę buvo pagaliau sučiuptas Briuselio Molenbeko rajone.
S.Abdeslamas išpuolius Paryžiuje taip vykdė kartu su broliu: Ibrahimas Abdeslamas susisprogdino detonavęs prie kūno pritvirtintą bombą Paryžiaus Voltero bulvare netoli koncertų salės „Bataclan“.
Paryžius 2015 metų pradžioje kentėjo ir nuo kitų dviejų brolių: Saidas ir Cherifas Kouachi surengė šaudynes satyrinio žurnalo „Charlie Hebdo“ redakcijoje ir nužudė 12 žmonių.
Šie jauni radikalūs musulmonai norėjo atkeršyti leidinio darbuotojams už nepagarbų pranašo Mahometo vaizdavimą karikatūrose. Abu brolius vėliau nukovė prancūzų specialiosios policijos pajėgos.
Broliai teroristai nekart siautėjo ir JAV: čečėnai Tamerlanas ir Džocharas Carnajevai 2013 metais surengė Bostono maratono sprogdinimus, kurie pražudė tris žmones ir sužeidė dar 264.
Jie teroro išpuoliui panaudojo savadarbes bombas, kurias pasigamino namie.
Galiausiai, JAV Federalinio tyrimų biuro duomenimis, giminaičiai vykdė ir 2001-ųjų rugsėjo 11-osios atakas. Tarp 19 lėktuvus užgrobusių teroristų buvo net trys poros brolių.
Tad akivaizdu, kad kraupiausius teroro aktus itin dažnai vykdo kraujo ryšį turintys džihadistai. Tačiau kodėl?
Giminystė – ideali priedanga
Pirmiausia broliai sugeba saugoti vienas kito paslaptis, todėl teroro grupių vadai tuo pasinaudoja planuodami atakas.
Jei giminystės ryšį turintys vyrai dalyvauja slaptoje teroristinėje operacijoje, tikėtina, kad jie vienas kito neišduos teisėsaugai.
„Dažnai brolių poras pasiekia panašios radikalios idėjos ir jie gali jas aptarti, apie jas diskutuoti, – teigė George’o Masono universiteto mokslininkė Audrey Kurth Cronin. – Ir jei sąmokslą kuria vienas kitu pasitikintys šeimos nariai, mažai tikėtina, kad kuris nors jų nueis į policiją.
Tai – saugumo ir pasitikėjimo klausimas.“
Be to, brolių poroms pavyksta pasislėpti dar ir todėl, kad jų artimas ir dažnas bendravimas saugumo tarnyboms nesukelia jokių įtarimų.
„Teisėsaugos pareigūnams sunku įtarti, kad du broliai ar, tarkime, vyras ir žmona gali būti ir atakas planuojantys sąmokslininkai. Jų aktyvus bendravimas savaime nesukelia jokio įtarimo“, – aiškino buvęs JAV nacionalinio saugumo departamento vadovo pavaduotojas Johnas Cohenas.
Taip teroristai gali atakoms pasirengti namuose, kur jų neseka pareigūnų akys.
Čia jie gali bendrauti netrukdomi ir nenaudodami mobiliųjų telefonų, kuriuos gali „nulaužti“ žvalgybos.
Tampa brolių verbuotojais
Pasitikėjimas tarp šeimos narių taip pat sudaro idealias sąlygas naujiems nariams verbuoti: dažnai prie teroristinės grupuotės prisidėjus vienam broliui, kiti paseka jo pėdomis.
„Kai vienas žmogus įtraukiamas į grupuotę, nėra geresnio būdo įtraukti ir kitus nei per rekomendacijas, – tvirtino buvęs Metropoliteno transporto tarnybos kovos su terorizmu padalinio vadovas amerikietis Nickas Casale. – Pagalvokite, jei ieškote gydytojo, vartote geltonuosius puslapius ar verčiau pasikliaujate tuo, ką jums rekomenduoja draugas?“
Psichologai aiškina, kad dažnai vienas brolis, ypač vyresnysis, būna lyderis, o kiti – jo įkvėpti sekėjai. Jie nenori pasirodyti prastesni ar nuvilti, todėl elgiasi taip, kaip iš jų tikisi stipresnio charakterio šeimos narys.
Vis dėlto tai, kad džihadą vykdo vienos šeimos nariai, jokia naujiena.
Dar prieš 10 metų JAV karinės žvalgybos pareigūnai Irake atsekė, kad reikšmingiausias veiksnys, leidžiantis nuspėti, ar žmogus taps radikaliu kovotoju, buvo faktas, kad šeimoje jau buvo teroristiniais veiksmais užsiimančių narių ar ekstremistų.
Taigi, kad artimieji būtų užverbuoti ir radikalizuoti, dažnai užtenka tik vieno terorizmą palaikančio brolio, tėvo arba artimo giminaičio.
Patvirtino mokslininkai
Tokius JAV žvalgybos įtarimus patvirtino ir daugybė mokslo tyrimų.
Antai nepriklausomas analitinis centras „New America“ išsiaiškino, kad daugiau nei ketvirtis visų iš Vakarų į Siriją ar Iraką išvykusių radikalių kovotojų tose šalyse turi bent vieną šeimos narį ar sutuoktinį džihadistą.
Dar vienas tyrimas, atliktas Pensilvanijos valstijos universiteto, ištyrė 120 vadinamųjų vienišų vilkų teroristų veiklą ir nustatė, kad net jei jie vykdė puolimus vieni, dažniausiai artimieji žinojo apie jų radikalias pažiūras ir atsidavimą ekstremistinėms idėjoms.
Tyrimą padarę mokslininkai teigė, kad net 64 proc. visų ištirtų teroristų šeimos narių bei draugų žinojo apie artimųjų ketinimus vykdyti teroro išpuolius, nes jie apie planus užsiminė patys.
Vis dėlto kartais būna ir taip, kad šių uždarų ir atsargių teroristų planai lieka nežinomi ne tiktai policijai, bet ir kitiems šeimos nariams: tėvams ar sutuoktiniams.
Štai todėl jau ne kartą nuskambėjo istorijos, kai musulmonai tėvai džiaugiasi, kad jų sūnūs suartėjo ir tapo daug pamaldesni.
O iš tiesų šie jaunuoliai būna radikalizuoti ir rengiasi išvykti kovoti su grupuotės „Islamo valstybė“ teroristais arba planuoja kruvinus išpuolius.
Jausmai gali kliudyti
Tiesa, broliškas ryšys teroristams gali tapti ne tiktai priedanga nuo policijos arba pagalba planuojant atakas, bet ir nemenka kliūtimi.
Dažnai broliai siunčiami arba patys nusprendžia keliauti į skirtingas vietas, kad surengtų išpuolius. Taip darė Belgijos teroristai: I. el-Bakraoui susisprogdino oro uoste, o jo brolis Khalidas – metro stotyje.
Taip pat ir Paryžiuje siautėję broliai Abdeslamai: Salah nuvežė bendrininką prie futbolo stadiono, o Ibrahimas susisprogdino Voltero bulvare.
„Jie renkasi skirtingas atakų vietas, nes bijo, kad kai atsidurs toje pačioje, vienas brolis gali įtikinti kitą nesisprogdinti. Gali sustabdyti jį iš meilės, – aiškino Džordžijos valstijos universiteto profesorė Mia Bloom. – Kai bus išsiųsti į skirtingas vietas, broliai greičiausiai planą įvykdys, nes nenorės nuvilti brolio arba toliau gyventi be jo.“
Teroristai slysta iš rankų
Taigi didžiausias uždavinys saugumo pareigūnams – kaip išardyti šeimose susuktus teroristų lizdus. Tradicinės kovos su teroru strategijos siekia perimti komunikavimą tarp atakos vykdytojo ir jį kontroliuojančio centro.
Tačiau atrodo, kad dabartinėmis aplinkybėmis tokie metodai ima neveikti: pasislėpę broliai gali bendrauti akis į akį ir jų komunikacijos perimti nepavyks.
Panašiai buvo ir Briuselio atakų atveju. Abu broliai el-Bakraoui ir jų bendrininkas N.Laachraoui buvo ieškomi nuo lapkričio, kai, policijos teigimu, padėjo kitiems džihadistams surengti kruvinas atakas Prancūzijos sostinėje.
Tačiau per dešimtis reidų Molenbeko ir kituose Briuselio rajonuose jų nepavyko susekti. O kol policija vykdė paiešką, šie broliai sugebėjo suplanuoti antradienį įvykdytą ataką ir, kaip manoma, patys pasigaminti sprogmenų.
Jei ir toliau teroristams pavyks taip pasislėpti nuo teisėsaugos, Vakarų pasaulio lauks dar daugiau skaudžių netekčių.
Smogia be atvangos
JAV žvalgyba savaitės pabaigoje pranešė turinti informacijos, kad džihadistų organizacija „Islamo valstybė“ planuoja dar daugiau atakų Senajame žemyne.
Pasak žvalgybininkų, jas rengiantys džihadistai, įtariama, priklauso toms pačioms teroristų kuopelėms kaip Paryžiaus ir Briuselio užpuolikai.
Kol kas apie planuojamus išpuolius žinomos tik menkos detalės, kurios bet kurią akimirką gali pasikeisti. Todėl kas, kur ir kada smogs – neaišku.
Kaip šią savaitę naujienų portalui CNN pasakojo vienas JAV pareigūnas, „dabar nuo vienos audros iki kitos jau nebūna ramaus periodo“. Teroristai persigrupuoja ir iš karto ieško naujų galimybių įgyvendinti ataką, jeigu kas nors nepavyksta iš pirmo karto.
„Yra įrodymų, kad šie vyrukai keliauja po visą Europą nesugauti ir tikisi surengti ataką“, – teigė JAV pareigūnas ir pridūrė, kad dabar po atakų nepalieka jausmas, jog kas nors vėl netrukus atsitiks.
Tokie jo žodžiai nerimą kelia ypač dabar, kai sučiupti dar ne visi Briuselio atakų rengėjai. Daug ką baugina ir situacija Molenbeke, kuriame džihadistai, regis, turi itin uždarą ir sunkiai išardomą tinklą. Ten iš pažiūros niekuo neišsiskiriančių namų kambariuose ar rūsiuose kurpiami šaltakraujiški brolių džihadistų ir jų bendrininkų planai.
Ir kiekvieną kartą, kai teroristai juos įgyvendina, tūkstančiai žmonių pateikia klausimą, kuris šią savaitę kilo ir buvusiai europarlamentarei iš Vokietijos Franziskai Brantner: „Kodėl jie mūsų šitaip nekenčia?“
Aiškėja aukų tapatybės
Per teroro atakas Briuselyje žuvo 31 žmogus. Kol kas nustatytos ne visų jų tapatybės, tačiau žinoma, kad aukos ir sužeistieji buvo iš tokių šalių kaip Kolumbija, Ekvadoras, Prancūzija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Vengrija, Portugalija, Rumunija, Ispanija, Indija ir JAV.
Pirmosios nustatytos aukos tapatybė paskelbta trečiadienio rytą. Tai iš Peru kilusi ir Briuselyje 6 metus gyvenusi 37-erių Adelma Tapia Ruiz. Moteris žuvo oro uoste, kuriame buvo su belgu vyru Christophe’u Delcambre’u ir ketverių metų dvynukėmis dukromis Maureen ir Alondra. Vyras su dukromis per ataką liko gyvi.
Sprogdinimai pražudė ir 20-metį Leopoldą Hechtą, kuris studijavo Briuselio Šventojo Liutviko universitete. Vaikinas žuvo per ataką Malbeko metro stotyje, kuri pražudė dar 19 žmonių. Universiteto rektorius Pierre’as Jadoulis tvirtino negalintis suvokti, kad įvyko tokia nelaimė.
Per atakas metro stotyje žuvo ir Europos Komisijoje dirbanti Patricia Rizzo. Kaip pranešama, toks pat likimas po sprogimo vagone ištiko valstybės tarnautoją belgą Olivier Delespesse’ą.
Daugybės žuvusiųjų tapatybė vis dar nenustatyta. Žmonės ieško savo artimųjų, su kuriais negali susisiekti nuo antradienio atakų. Internete netgi atsirado svetainė „Briuselio dingusieji“, kurioje dalijamasi informacija ir ieškomų artimųjų nuotraukomis.
Draugai skelbia po atakų Briuselyje pasigedę 24-erių belgės Sabrinos Fazal. Ji taip pat turėjo per atakas būti metro stotelėje ir jiems iki šiol nepavyko su mergina susisiekti.
Brolis ir sesuo iš Niujorko Sascha ir Alexanderis Pinczowskiai irgi gali būti tarp išpuolio Briuselyje aukų. Artimieji pranešė telefonu bendravę su jais iš Zaventemo oro uosto. Vėliau pokalbis nutrūko ir artimieji nebegalėjo su jais susisiekti.
