„WikiLeaks“
2006 metais įkurtas ir metais vėliau pradėjęs veikti buvusio kompiuterinio įsilaužėlio australo Juliano Assange'o tinklalapis „WikiLeaks“ pradėjo viešinti paslaptis, tokias kaip JAV karo su terorizmu kalėjimo Gvantanamo įlankoje veiklos detalės arba amerikietės politikės Sarah Palin asmeninių elektroninių laiškų turinys.
2010 metų balandį „WikiLeaks“ grįžo į pasaulio žiniasklaidos pirmuosius puslapius, kai paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matoma, kaip JAV sraigtasparnio smūgis Bagdade nukauna du naujienų agentūros „Reuters“ darbuotojus ir kitus žmones.
Tų metų vasarą buvo paskelbti du didžiuliai nutekintos medžiagos paketai: dešimtys tūkstančių JAV kariuomenės vidinio naudojimo dokumentų, susijusių su karais Afganistane ir Irake, atskleidžiantys detalių apie piktnaudžiavimą, kankinimus ir civilių žūtis.
Amerikietis karys Bradley Manningas, kuris dabar yra lytį pasikeitęs asmuo Chelsea Manning, buvo suimtas nustačius, kad jis buvo tą informaciją nutekinęs šaltinis. Dabar Ch.Manning atlieka 35 metų laisvės atėmimo bausmę už Šnipinėjimo įstatymo pažeidimą.
2010 metų lapkritį „WikiLeaks“ paskelbė dar 250 tūkst. diplomatinių pranešimų iš JAV ambasadų visame pasaulyje, dėl kurių Vašingtonas atsidūrė labai nepatogioje padėtyje.
Tą patį mėnesį vienas Švedijos prokuroras išdavė tarptautinį arešto orderį J.Assange'ui, kad jį būtų galima apklausti dėl įtariamo išžaginimo.
Išnaudojęs visas teisines galimybes nebūti išduotas Didžiosios Britanijos, kurioje buvo suimtas, J.Assange'as 2012 metų birželio 19 dieną įžengė į Ekvadoro ambasadą Londone ir pasiprašė politinio prieglobsčio. Jis ten iki šiol tebegyvena.
Snowdenas ir NSA
Edwardas Snowdenas, prieigą prie JAV nacionalinio saugumo agentūros (NSA) įslaptintos informacijos turėjęs žvalgybos kontraktininkas, susisiekė su Britanijos laikraščiu „The Guardian“, kuris 2013 metų birželį atskleidė, kad slaptas JAV teismo nurodymas privertė telekomunikacijų bendrovę „Verizon“ suteikti NSA išsamios informacijos apie jos klientų pokalbius telefonu per keturių mėnesių laikotarpį.
Birželio 6-ąją dienraščiai „The Washington Post“ ir „The Guardian“ paskelbė, kad NSA ir Federalinis tyrimų biuras (FTB) turi galimybę prieiti prie didžiųjų interneto bendrovių, tokių kaip „Microsoft“, „Yahoo!“, „Google“ ir „Facebook“ serverių, stebėdami už JAV ribų esančių žmonių veiklą internete. Taip pat buvo paskelbta, kad buvo šnipinėjamos Kinijos mobiliojo ryšio bendrovės.
JAV pareigūnai apkaltino E.Snowdeną, kuris prisipažino esantis šio nutekinimo šaltinis, šnipinėjimu ir valstybės paslapčių vagyste bei siekė jį suimti, kai buvęs žvalgybininkas pabėgo į Honkongą. Tačiau jam pavyko ištrūkti ir išskristi į Maskvą. E.Snowdenas tebegyvena Rusijoje.
Informacija apie NSA veiklą pribloškė pasaulį ir sukėlė įtampą JAV ryšiuose su sąjungininkais, kai paaiškėjo, kad Vašingtonas šnipinėjo Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, Brazilijos prezidentę Dilmą Rousseff, Meksikos vyriausybę ir daugelį kitų.
JAV prezidentas Barackas Obama pažadėjo užtikrinti didesnį skaidrumą, o Kongresas pakeitė elektroninio sekimo įstatymus.
„Panamos dokumentai“
„Panamos dokumentai“ (Panama Papers) turi nušviesti pasaulinį mokesčių slėpimo tinklą, o šį informacijos paketą parengė Tarptautinis žurnalistų tyrėjų konsorciumas (ICIJ).
Nutekinta informacija pagrįstas tyrimas, kuris yra iki šiol didžiausia tokio pobūdžio operacija, atskleidė, kad mokesčių rojuose sąskaitų turėjo 140 politinių lyderių ir kitų svarbių veikėjų, įskaitant vieną Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimą patikėtinį, Kinijos prezidento Xi Jinpingo šeimos narius, Ukrainos prezidentą Petro Porošenką ir Islandijos premjerą Sigmundurą Davidą Gunnlaugssoną.
Tą medžiagą nagrinėjo daugiau negu 100 žiniasklaidos organizacijų, kurios kruopščiai išnaršė 11,5 mln. dokumentų, nutekintų iš Panamos teisinių paslaugų bendrovės „Mossack Fonseca“, kurios specializacija – ofšorinių verslo subjektų steigimas ir administravimas.
ICIJ jau yra paskelbęs nutekintų duomenų paketą „Offshore Leaks“ apie tūkstančius žmonių, laikančių pinigus užsienio sąskaitose, kad išvengtų mokesčių.
Kitas panašus paketas „LuxLeaks“ byloja apie Liuksemburgo susitarimus su tarptautinėmis verslo grupėmis dėl riboto mokestinės informacijos teikimo, o „SwissLeaks“ atskleidžia schemą, kuri esą padėjo banko HSBC Šveicarijos padalinio klientams išvengti mokesčių už aktyvus, kurių bendra vertė – apie 119 mlrd. JAV dolerių.
ICIJ, kuriam vadovauja Australijos žurnalistas Gerardas Ryle'is, yra įsikūręs Vašingtone; jam priklauso 190 žurnalistų iš daugiau negu 65 šalių.
Ši organizacija tiria tarptautinę korupciją, organizuotų nusikalstamų sindikatų veiklą, mokesčių vengimo atvejus ir kitas opias temas.
