„WikiLeaks“
2006 metais įkurtas ir metais vėliau pradėjęs veikti buvusio
kompiuterinio įsilaužėlio australo Juliano Assange'o tinklalapis „WikiLeaks“ pradėjo viešinti paslaptis,
tokias kaip JAV karo su terorizmu kalėjimo Gvantanamo įlankoje
veiklos detalės arba amerikietės politikės Sarah Palin asmeninių elektroninių laiškų turinys.
2010 metų balandį „WikiLeaks“ grįžo į pasaulio
žiniasklaidos pirmuosius puslapius, kai paskelbė vaizdo įrašą,
kuriame matoma, kaip JAV sraigtasparnio smūgis Bagdade nukauna du
naujienų agentūros „Reuters“ darbuotojus ir kitus žmones.
Tų metų vasarą buvo paskelbti du didžiuliai nutekintos
medžiagos paketai: dešimtys tūkstančių JAV kariuomenės vidinio
naudojimo dokumentų, susijusių su karais Afganistane ir Irake,
atskleidžiantys detalių apie piktnaudžiavimą, kankinimus ir
civilių žūtis.
Amerikietis karys Bradley Manningas, kuris
dabar yra lytį pasikeitęs asmuo Chelsea Manning,
buvo suimtas nustačius, kad jis buvo tą informaciją nutekinęs
šaltinis. Dabar Ch.Manning atlieka 35 metų laisvės atėmimo bausmę
už Šnipinėjimo įstatymo pažeidimą.
2010 metų lapkritį „WikiLeaks“ paskelbė dar 250 tūkst.
diplomatinių pranešimų iš JAV ambasadų visame pasaulyje, dėl
kurių Vašingtonas atsidūrė labai nepatogioje padėtyje.
Tą patį mėnesį vienas Švedijos prokuroras išdavė
tarptautinį arešto orderį J.Assange'ui, kad jį būtų galima
apklausti dėl įtariamo išžaginimo.
Išnaudojęs visas teisines
galimybes nebūti išduotas Didžiosios Britanijos, kurioje buvo
suimtas, J.Assange'as 2012 metų birželio 19 dieną įžengė į
Ekvadoro ambasadą Londone ir pasiprašė politinio prieglobsčio. Jis
ten iki šiol tebegyvena.
Snowdenas ir NSA
Edwardas Snowdenas, prieigą prie JAV
nacionalinio saugumo agentūros (NSA) įslaptintos informacijos
turėjęs žvalgybos kontraktininkas, susisiekė su Britanijos
laikraščiu „The Guardian“, kuris 2013 metų birželį
atskleidė, kad slaptas JAV teismo nurodymas privertė
telekomunikacijų bendrovę „Verizon“ suteikti NSA išsamios
informacijos apie jos klientų pokalbius telefonu per keturių
mėnesių laikotarpį.
Birželio 6-ąją dienraščiai „The Washington Post“ ir
„The Guardian“ paskelbė, kad NSA ir Federalinis tyrimų biuras
(FTB) turi galimybę prieiti prie didžiųjų interneto bendrovių,
tokių kaip „Microsoft“, „Yahoo!“, „Google“ ir
„Facebook“ serverių, stebėdami už JAV ribų esančių žmonių
veiklą internete. Taip pat buvo paskelbta, kad buvo šnipinėjamos
Kinijos mobiliojo ryšio bendrovės.
JAV pareigūnai apkaltino E.Snowdeną, kuris prisipažino esantis
šio nutekinimo šaltinis, šnipinėjimu ir valstybės paslapčių
vagyste bei siekė jį suimti, kai buvęs žvalgybininkas pabėgo į
Honkongą. Tačiau jam pavyko ištrūkti ir išskristi į Maskvą.
E.Snowdenas tebegyvena Rusijoje.
Informacija apie NSA veiklą pribloškė pasaulį ir sukėlė
įtampą JAV ryšiuose su sąjungininkais, kai paaiškėjo, kad
Vašingtonas šnipinėjo Vokietijos kanclerę Angelą Merkel,
Brazilijos prezidentę Dilmą Rousseff, Meksikos
vyriausybę ir daugelį kitų.
JAV prezidentas Barackas Obama pažadėjo
užtikrinti didesnį skaidrumą, o Kongresas pakeitė elektroninio
sekimo įstatymus.
„Panamos dokumentai“
„Panamos dokumentai“ (Panama Papers) turi nušviesti pasaulinį
mokesčių slėpimo tinklą, o šį informacijos paketą parengė
Tarptautinis žurnalistų tyrėjų konsorciumas (ICIJ).
Nutekinta informacija pagrįstas tyrimas, kuris yra iki šiol
didžiausia tokio pobūdžio operacija, atskleidė, kad mokesčių
rojuose sąskaitų turėjo 140 politinių lyderių ir kitų svarbių
veikėjų, įskaitant vieną Rusijos prezidento Vladimiro Putino
artimą patikėtinį, Kinijos prezidento Xi Jinpingo
šeimos narius, Ukrainos prezidentą Petro Porošenką ir Islandijos
premjerą Sigmundurą Davidą Gunnlaugssoną.
Tą medžiagą nagrinėjo daugiau negu 100 žiniasklaidos
organizacijų, kurios kruopščiai išnaršė 11,5 mln. dokumentų,
nutekintų iš Panamos teisinių paslaugų bendrovės „Mossack
Fonseca“, kurios specializacija – ofšorinių verslo subjektų
steigimas ir administravimas.
ICIJ jau yra paskelbęs nutekintų duomenų paketą „Offshore
Leaks“ apie tūkstančius žmonių, laikančių pinigus užsienio
sąskaitose, kad išvengtų mokesčių.
Kitas panašus paketas „LuxLeaks“ byloja apie Liuksemburgo
susitarimus su tarptautinėmis verslo grupėmis dėl riboto
mokestinės informacijos teikimo, o „SwissLeaks“ atskleidžia
schemą, kuri esą padėjo banko HSBC Šveicarijos padalinio klientams
išvengti mokesčių už aktyvus, kurių bendra vertė – apie 119
mlrd. JAV dolerių.
ICIJ, kuriam vadovauja Australijos žurnalistas Gerardas Ryle'is, yra įsikūręs Vašingtone; jam priklauso 190
žurnalistų iš daugiau negu 65 šalių.
Ši organizacija tiria tarptautinę korupciją, organizuotų
nusikalstamų sindikatų veiklą, mokesčių vengimo atvejus ir kitas
opias temas.