Kuris iš mūsų rytoj taps teroristu?

Broliai, įvykdę teroro išpuolius Briuselyje, jau buvo pasižymėję kaip žiaurūs nusikaltėliai, todėl pripažinti kaip potencialūs teroristai tarptautiniu lygmeniu. Tačiau vienas iš 2015 metų teroro išpuolio San Bernardino miestelyje, Kalifornijos valstijoje, vykdytojų buvo įprastą gyvenimą gyvenantis apygardos sveikatos priežiūros inspektorius.

„Islamo Valstybės“ teroristas ruošiasi įvykdyti egzekuciją.<br>AP nuotr.
„Islamo Valstybės“ teroristas ruošiasi įvykdyti egzekuciją.<br>AP nuotr.
Broliai Khalidas ir Ibrahimas el-Bakraoui įvykdė kruviną teroro išpuolį Briuselio Zaventemo oro uoste.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Broliai Khalidas ir Ibrahimas el-Bakraoui įvykdė kruviną teroro išpuolį Briuselio Zaventemo oro uoste.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Salahas Abdeslamas – pagarsėjęs teroristas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Salahas Abdeslamas – pagarsėjęs teroristas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Apr 11, 2016, 1:29 PM, atnaujinta May 29, 2017, 4:06 PM

O kur dar dešimtys vyrų ir moterų Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurie buvo suimti už bendradarbiavimą su „Islamo valstybe“. Visi jie yra skirtingi ir jiems negalima priskirti vieno, visus juos apibūdinančio profilio, rašo „The New York Times“.

Kas verčia žmones tapti žiauriems ir agresyviems ir ar galima juos sugrąžinti į doros kelią? Tai klausimas, kurį jau keletą dešimtmečių užduoda visos nuo terorizmo kenčiančios vyriausybės visame pasaulyje. Stebint „Islamo valstybės“ sėjamą baimę ir jų organizuojamus teroro išpuolius Europoje ir JAV, šis klausimas ir vėl tapo aktualus. Nors JAV valdžia skiria milijonus dolerių valstybiniams tyrimams, o Baltieji rūmai viešai pasižadėjo rasti atsakymus, nėra aiškaus sutarimo, kaip ir kodėl kas nors tampa teroristu.

„Nepaisant skiriamų lėšų ir mokslinių darbų gausos, po kiekvieno teroro akto pasaulyje mes esame priversti pripažinti, kad dar net nepriartėjome prie atsakymo į klausimą, kodėl žmonės pasiryžta tapti teroristais, – žurnale „Terrorism and Political Violence in 2014“ rašė psichologas ir valdžios institucijų konsultantas Markas Sagemanas. – Tų pačių atsibodusių klausimų klausiame kiekvieną dieną, tačiau kol kas neturime jiems įtikinamų atsakymų.“

Skurdas nekursto terorizmo

Tyrėjams priėjus prie apčiuopiamos išvados ir atsakymo, valdžia dažnai į juos nekreipia dėmesio. Pavyzdžiui: iš karto po Rugsėjo 11-osios teroro atakų garsus ekonomistas Alanas Kruegeris paneigė populiarią prielaidą, kad ekstremizmą skatina skurdas.

Kruegeris išanalizavo statistiką, apklausas, surinko visus duomenis apie susisprogdinusius savižudžius bei teroristų grupuotes ir nepastebėjo jokių sąsajų tarp ekonominės padėties ir polinkio į ekstremizmą.

Daugiau nei po dešimtmečio įstatymų vykdytojai ir valdžios remiamos bendruomenių grupės vis dar akcentuoja ekonomines problemas kaip pagrindines terorizmo priežastis.

Kas pastebės įtartiną elgesį?

Prezidento B.Obamos planui, paskelbtam 2011 metais, kaip sustabdyti šalies viduje užaugusį terorizmą, trūko detalumo, visgi pažadas buvo aiškus. Baltieji Rūmai pateiks daugiau informacijos apie pirmuosius perspėjimo ženklus tėvams ir bendruomenės grupėms.

„Pirmiausia, keista ir išsiskiriantį elgesį turėtų pastebėti artimiausios bendruomenės“, – teigė nacionalinio saugumo patarėjas Denis McDonoughas. Kaip pavyzdį jis pateikė jaunuolių pravaikštas – tai vienas iš pirmųjų ženklų, kad jaunas žmogus yra susidėjęs su kokia nors nusikalstama grupuote. „Dažnos pravaikštos taip pat gali būti vienas pirmųjų žiauraus ekstremizmo požymių“, – sakė jis.

Sudaryti sąrašus – sunku

Bėgant metams taip ir nepavyko patikslinti potencialių teroristų ir jų verbuotojų sąrašo. Priešingai, neaiškūs moksliniai tyrimai rodo, kad kone kiekvienas gali būti potencialus teroristas. Remiantis kai kuriais moksliniais tyrimais, teroristai dažniausiai būna išsilavinę ir ekstravertiški, kiti tyrimai rodo priešingai – kad didžiausią riziką kelia neišsilavinę ir uždari individai. Dauguma tyrimų perspėja, kad dažniausiai teroristais tampa jauni, sunkiai brandą išgyvenantys, nekantrūs, nuotykių ieškantys vyrai, kurie turi sunkumų kuriant savo asmenybės identitetą. Tokie siūlymai, pagal saugumo tarnybų nustatytus šablonus, vertinti ir identifikuoti potencialius teroristus yra skeptiškai vertinami liberalesnių JAV gyventojų. Mokslininkai taip pat yra nepatenkinti prezidentų Busho ir Obamos administracijomis, nes tai, ką jie daro, galima panaudoti prieš nekaltus piliečius ir taip be reikalo pažeisti jų teises į privatumą.

„Su terorizmu kovojantys žmonės nori veikti dabar, – teigė psichologijos profesorius Clarkas R.McCauley. – To reikalauja aplinkybės. Žmonės, nešiojantys pareigūno ženklelius ir ginklus, yra ištroškę kažką daryti. Faktas, kad tai gali sukelti žalos ir niekuo dėtiems piliečiams, jų neatbaido.“

Europoje šie klausimai taip pat labai svarbūs, tačiau ir čia atsakymo į juos kol kas nėra. Hansas Bonte, Vilvordės miesto Belgijoje meras, dalyvavo Baltųjų Rūmų viršūnių susitikime, kuriame buvo aptariamos ekstremizmo problemos, ir pateikė savo pasiūlymų, kaip kovoti su jaunais, piktais vyrais, kurie išvyksta iš šalies ir prisijungia prie „Islamo valstybės“.

Didžiojoje Britanijoje valdžios organai prašo ir reikalauja žmonių atitinkamoms tarnyboms pranešti apie įtartinus žmones, kurie gali kelti grėsmę. Tai sukėlė aršią diskusiją Europoje ir uždavė daug klausimų Jungtinėse Amerikos Valstijose – ar Konstitucija leistų sekti tam tikras politines ar religines organizacijas.

„Aš suprantu, kad Amerikoje tai gali būti vertinama skeptiškai, bet europietiškame modelyje dauguma valstybių siekia įsikišti labai ankstyvoje stadijoje, kai tik atsiranda pirmų ekstremizmo ženklų“, – teigė Lorenzo Vidino, Ekstremizmo programos kibernetinio tėvynės saugumo centre Vašingtono universitete vadovas.

Ką galime vadinti teroristu

Tirti terorizmą ir jį atpažinti yra be galo sunku. Mokslininkai dažnai susiduria su sudėtingais klausimais. Pavyzdžiui: kas yra teroristas, sukilėlis ar kareivis? Nelsonas Mandela? Palestinietis savižudis-sprogdintojas? Šiandieninis Talibanas? Afganų mudžahedinų kovotojai, kai juos rėmė CŽV?

Tyrėjų galimybės prieiti prie reikalingos informacijos apie teroristus ir jų grupes yra ribotos. 2005 metais Jeffas Victoroffas, Pietų Kalifornijos universiteto psichologas, teigė, kad terorizmo ir terorizmo grėsmės tyrimai yra tik politinė teorija ir tiesiog pokštas: „Sistemiškų mokslininkų tyrimų trūkumas kurti antiteroristinę kovos sistemą verčia be tikslių faktų ir informacijos.“

Kai valdžia pataria, ko turi saugotis paprasti piliečiai, tos informacijos šaknų beveik neįmanoma atkasti. 2012 m. Nacionalinis antiterorizmo centras išplatino pranešimą, kuriame susirūpinusius, nepatenkintus asmeniniu gyvenimu, įtūžusius ir psichologinių traumų paveiktus žmones priskyrė prie individų, kurie potencialiai gali kelti teroristinę grėsmę. „Ne visi, prisidėję prie teroristinių grupuočių, turėjo nepatenkintų asmeninių poreikių, bet tie, kurių poreikiai nepatenkinti, yra labiau pažeidžiami radikalumo“, – teigiama pranešime, kuriame nepateikiama jokių šaltinių.

Neaišku ką daryti su potencialiais smogikai

Terorizmo šaknų paieškos turėjo atgręžti žmones nuo smurto. Tačiau net jeigu kas nors ir patenka į valdžios akiratį, nėra aišku, ką su grėsmę keliančiu subjektu reikia daryti. Prezidento Obamos administracijos vizijoje egzistuoja tinklas, sudarytas iš terapeutų, religinių veikėjų ir ekspertų, kurie galėtų padėti. Su retomis išlygomis, toks tinklas kol kas neegzistuoja.

Baltieji Rūmai kovai su terorizmu neseniai paskyrė vadovauti Tėvynės saugumo departamentą. Departamento užduotis – vadovauti pajėgoms, kovojančioms su ankstyvomis terorizmo apraiškomis, kurioms anksčiau trūko stipraus vadovavimo ir tikslų. Tėvynės saugumo departamento pareigūnas George'as Selimas teigia, kad administracija niekada nesistengė diktuoti savo politikos. Valdžia, pasak pareigūno, sėkmingai pradėjo pokalbį ir pagerino santykius su bendruomenėmis bei įstatymų vykdymo tarnybomis.

Mineapolyje, viename iš svarbiausių kovos su ekstremizmu administracijos miestų, JAV įgaliotinis Minesotoje Andrew M.Lugeris užmezgė dialogą su vietine somaliečių bendruomene. Jis teigė, kad prevencinė programa jau tuoj išvys dienos šviesą ir kad jau imtasi veiksmų tam, kad būtų sustabdyti potencialūs išpuoliai.

„Tam prireikė labai daug laiko, bet dabar mes pasiekėme tašką, kai tuoj galėsime pripažinti, kad prevencinė programa veikia“, – teigė A.M.Lugeris.

Bandymai sukurti atpažinimo sistemą – beviltiški

Nors valdžia neigia turinti potencialių teroristų sąrašus, Teisingumo departamentas siūlo vystyti „greitąjį įvertinimą“, kuris padėtų atitinkamoms tarnyboms sustabdyti potencialų ekstremizmą. Praėjusiais metais internetinis portalas „The Intercept“ paviešino valdžios sukurtus potencialių ekstremistų sąrašus. Į juos pakliuvo individų, kurie jaučia, kad valstybė jais nesirūpina, kurie nepasitiki įstatymų vykdomąja valdžia ir kurie patiria diskriminaciją.

Clarkas R.McCauley teigia, kad didelė dalis jo kolegų atliko daug teisingų ir tikslių tyrimų. Problema yra ta, kad moksliniai tyrimai daugiausia dėmesio sulaukia tada, kai pateikia tikslius perspėjimo ženklus. Tyrimai, kurie Amerikos užsienio politiką sieja su augančiu terorizmu, kol kas yra ignoruojami.

Mokslininkai teigia, kad potencialių teroristų sąrašai yra pasmerkti žlugti. Netgi testas, kuris 99 proc. tikslumu nustato teroristą, dažniau būtų neteisus negu teisus. Didelę populiaciją turinčioje šalyje, kur gyvena palyginti mažas skaičius teroristų, netgi beveik tobulas testas paženklintų daugiau nekaltų žmonių negu teroristų.

Socialinėms tarnyboms tai kelia daug problemų. Žmogaus, kuris yra linkęs į savižudybę ir ieško pagalbos, laukia ne tik pagalba, bet ir tam tikros sprendimo gydytis sukeltos pasekmės. Kai ši informacija perduodama ir FTB, žmogaus laukia daug nemalonumų ir patikrinimų.

Džordžijos valstijos universiteto profesorius Johnas Horganas, prisidėjęs prie nemažo skaičiaus tyrimų, teigia, kad žiūrint iš nacionalinio saugumo požiūrio taško, JAV vis dar juda tinkame linkme, kad sustabdytų terorizmą ankstyvoje stadijoje.

Į pagalbą ateina ir musulmonų organizacijos

Montgomerio apygardoje, Merilando valstijoje, veikia musulmonų organizacija „Worde“. Bendruomenė teigia turinti sprendimą. Organizacijos vadovai nusakė, kokie ženklai perspėja apie tai, kad žmogus gali prisidėti prie teroristinės organizacijos. Kaip pirmuosius ženklus jie nurodė depresiją, psichologines traumas, ekonominį stresą ir nuolatinius nusiskundimus valdžia.

Visi, kurie pastebėjo tokių ženklų, gali paskambinti „Worde“ – ji rengia individualias psichinės sveikatos ar religines terapijas. Policijos pareigūnai yra įtraukiami į programą tik tada, kai kyla reali terorizmo grėsmė, sakė organizacijos vadovė Hedieh Mirahmadi. Ji taip pat tikisi, kad žmonės, apie kuriuos buvo pranešta, nebus „pažymėti“ kaip potencialūs teroristai ir įtraukti į potencialių teroristų sąrašus.

Mokslininkai programą vertina skeptiškai. Tyrimai rodo, kad programa stiprina bendruomenės ryšius, tačiau abejojama jos efektyvumu kovojant su ekstremizmu. Nors organizacijos vadovė teigė, kad niekas neneigia, jog jos organizacijos pasiūlyti perspėjimo ženklai padeda kovoti su terorizmu ankstyvoje stadijoje, mokslininkai abejoja, ar šie ženklai tikrai padeda identifikuoti potencialius teroristus.

Nepaisant to, B.Obamos administracija mano, kad „Worde“ gali tapti puikiu pavyzdžiu kitoms bendruomenėms, ir skyrė jai 500 tūkst. JAV dolerių premiją.

Brenano teisingumo centro teisininkė Faiza Patel programą vertina skeptiškai. „Worde“ neatskleidžia intervencijos protokolų. Mirahmadi teigia neatskleidžianti šių detalių dėl to, kad šią informaciją lengva suprasti ne taip. Visgi teisininkė pridūrė, kad tai yra gera pradžia.

Organizacija suteikė pagalbą, kuri anksčiau neegzistavo, daugiau negu dviem dešimtims asmenų. Tačiau sužinoti, ar kuris nors iš šių žmonių gali tapti teroristu, yra neįmanoma.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.