Taip Amerikos prekybos rūmų rengtoje diskusijoje kalbėjo ES ambasadorius Maskvoje Vygaudas Ušackas, aptardamas pasikeitusius santykius tarp Vakarų ir Rusijos.
Diplomato nuomone, nesutarimai su Rusija toli gražu neatsirado vien tik dėl konflikto Ukrainoje, net jei būtent dėl to dužo viltys artimiausiu metu sukurti ilgalaikius draugiškus santykius.
„Vietoje glaudžios partnerystės dabar mums Maskvoje reikia užsiimti nesutarimų sprendimu ir tiltų atstatymu“, – šnekėjo ambasadorius.
Nelaiko Ukrainos laisva
V.Ušackas tvirtino, kad susvetimėjimas tarp Rytų ir Vakarų įvyko dėl to, kad Rusijos pradėjo nebetenkinti jos statusas tarptautinėje erdvėje, ypač pasibaigus Šaltajam karui.
Ambasadorius taip pat teigė, kad Ukrainos konfliktas parodė, kaip fundamentaliai skiriasi Vakarų ir Rusijos vertybės ir požiūriai į pasaulį.
„Vakarų požiūriu, Ukraina yra dar viena nepriklausoma, suvereni šalis, kuri turi laisvę rinktis, kaip vystyti savo ekonomiką ir politinius santykius“, – aiškino ES ambasadorius Maskvoje.
„Tačiau Rusijoje manoma: „Taip, Ukraina yra suvereni. Taip, Ukraina yra nepriklausoma. Bet ne visai“, – tęsė V.Ušackas. – Rusijos manymu ukrainiečiai yra nepriklausomi ir suverenūs tiktai tol, kol jų politinė trajektorija atitinka Rusijos tikslus. Tai nėra vien tiktai vyriausybės požiūris – taip mano ir didžioji dalis gyventojų.“
Kai Ukraina pradėjo megzti artimus santykius su ES, Rusija tuos įvykius suvokė kaip grėsmę jos politiniam režimui. Vakarų požiūriu Rytų partnerystės projektas padėjo kaimyninėms šalims parodyti naujus valdymo būdus ir skatinti naujus ekonominius santykius. Tačiau Rusija tai laikė kišimusi į jos išskirtinę interesų zoną.
Taip pat, nors ES ir Rusija matė tą pačią tarptautinio terorizmo grėsmę Sirijoje, vis dėl to kilo nesutarimų, kai Rytų kaimynė nusprendė palaikyti prezidento Basharo al-Assado režimą.
Ambasadorius pabrėžė, kad visi šie skirtumai ir nesutarimai tarp Rytų ir Vakarų yra aktualūs visuomet, juos būtina įsisąmoninti ir jų niekados negalima ignoruoti, nes santykiai tarp Rusijos ir ES toliau liks įtempti, bet artimi.
„Mes galime pakeisti daugybę dalykų, bet negalime pakeisti geografijos“, – sakė ambasadorius.
Artimi, bet tolimi
Agresyvūs Rusijos veiksmai pasireiškė ne vien tik politikoje, bet ir ekonomikoje. Pasikeitus įstatymams kito ir šalies santykis su užsienio šalimis.
„Dėl staigaus Rusijos įstatymų pakeitimo 2014 metais Vakarų investuotojai buvo priversti parduoti savo akcijas Rusijos žiniasklaidos įmonėse“, – sakė V.Ušackas.
Rusijoje vyraujantis požiūris skelbia, kad tokie ekonominiai veiksmai, kaip prekybos apribojimai gali būti naudojami kaip įrankiai pakeisti šalių užsienio politiką ir apriboti sąžiningą įmonių konkurenciją.
„Rusijoje žodžio laisvė laikoma naikinamąja jėga, opozicija laikoma nestabilumo ir netvarkos šaltiniu, o pilietinė visuomenė – grėsme režimui“, – kalbėjo ambasadorius.
Tačiau net esant tokiems skirtingiems požiūriams, ES ir Rusija išlieka – ir išliks – glaudžiai tarpusavyje susijusios dėl geografinio artumo ir bendradarbiavimo finansiniais bei kitais klausimais, pavyzdžiui kovojant su terorizmo ir pasaulinio atšilimo grėsmėmis.
Tai reiškia, kad Vakarai privalės iš naujo įvertinti savo santykį su Rusija ir iš naujo įvardinti tai, kas gali būti laikoma „normalu“.
Nors artimiausiu laikotarpiu politiniai ir ekonominiai santykiai greičiausiai neatsigaus, vis dėlto būtina ir toliau bendradarbiauti ir bandyti spręsti opius klausimus, be abejonės nepamirštant fundamentalių vertybinių skirtumų.
Juda neteisinga kryptimi
V.Ušackas tvirtino, kad investicijos iš užsienio į Rusiją smarkiai sumažėjo dėl ekonominio ir politinio nestabilumo: nuo 53,3 mlrd. dolerių (46,9 mlrd. eurų) 2013 metais iki 10 mlrd. dolerių (8,8 mlrd. eurų) 2015 metais.
Deja, nepaisydami finansinių šalies nesklandumų, Rusijos piliečiai ir toliau besąlygiškai palaikė šalies vadovą Vladimirą Putiną. 2016 metų sausį prezidentu pasitikėjo 82 proc. rusų, o 2015 metų spalį jo reitingai siekė net 88 proc. Palyginimui, prieš konfliktą Ukrainoje prezidento reitingai siekė tik 64 proc.
„Bet kuris lyderis gali V.Putinui pavydėti tokių palaikymo reitingų“, – šmaikštavo V.Ušackas. – Tačiau vis mažiau ir mažiau rusų tiki, kad šalis juda teisinga kryptimi“.
Nors V.Putinas šalies viduje vis dar laikomas lyderiu atnešančiu Rusijai garbę ir galinčiu išspręsti tautos problemas, daugiau nei pusė rusų buvo įsitikinę, kad šalis nejuda teisinga linkme. Taip pat 82 proc. Rusijos gyventojų pripažino, kad jų šalis yra ekonominės krizės būklėje.
JAV ir Rusijos susitarimas dėl paliaubų Sirijoje daug kam sudarė įspūdį, kad Rytų kaimynė sėkmingai siekė savo tikslų. Rusijai iš dalies pavyko ištrūkti iš izoliacijos tarptautinėje erdvėje, ji išlaikė savo įtaką Artimuosiuose Rytuose ir įteigė save, kaip svarbų veikėją sprendžiant Sirijos konfliktą.
Be abejonės, vienas iš Rusijos tikslų yra santykių su ES atstatymas ir sankcijų panaikinimas.
Naujų santykių beieškant
„Santykiai tarp ES ir Rusijos ir toliau išliks prioritetu, tačiau dabartinės krizės pobūdis yra toks fundamentalus, kad artimiausiu metu prie normalios prekybos nebus grįžta, – tvirtino V.Ušackas. – Reikia iš naujo apsibrėžti, kokie santykiai tarp ES ir Rusijos turėtų būti laikomi normaliais“.
Ambasadorius taip pat atskleidė penkis pagrindinius principus dėl santykių su Rusija, kuriuos 28 Bendrijos narės aptarė kovo 14 dieną. Minsko susitarimo sąlygų išpildymas bei Rytų partnerystės sustiprinimas buvo pirmieji du žingsniai.
Taip pat, diplomato nuomone, būtina susitelkti ties pačios ES vidumi: stiprinti ekonomiką, spręsti migracijos problemas ir gynybos klausimus.
Tačiau visa to neužtenka ir yra lygiai taip pat svarbu bendradarbiauti su Rusija užsienio politikos klausimais ir srityse, kur aiškiai galima rasti bendrų interesų. Penktasis principas yra tai, kad Bendrija palaikytų Rusijos pilietinę visuomenę, kuri turi ribotą priėjimą prie alternatyvių informacijos šaltinių.
Ambasadorius atskleidė, kad Rusijos vyriausybės ir valstybės tarnautojų bendravimas su ES atstovais dažnai būna itin profesionalus, nes valdžios pareigūnai žino, koks painus, subtilus santykis egzistuoja su Vakarais. Nors tai nepanaikina įtampos, tai parodo, kad vis dėlto santykis tarp ES ir Rusijos ir toliau yra artimas.
„Jau dabar esame naujų santykių etape. Mums būtina būti budriems teritorinės gynybos klausimu, bet tuo pačiu metu spręsti problemas su Rusija“, – atskleidė V.Ušackas.
Tikėtina, kad Bendrija ir toliau liks svarbiu veikėju Rusijos atžvilgiu dėl ekonominių ir kitų santykių, ypač dėl to, kad pastarosios mėginimas suartėti su Kinija – kuri buvo laikoma konkurente, o ne partnere – buvo nesėkmingas.
Galiausiai ambasadorius pabrėžė, kad viena iš ES klaidų buvo tai, kad bendrija į Rusiją žvelgė taip, kaip ją norėjo matyti, o ne taip, kokia ji buvo iš tiesų.
