Prieš septynerius metus Švedijos televizijos vadovas Svante Stockselius Maskvoje stebėjo „Eurovizijos“ finalo repeticijas.
„Staiga visi rusai pamišo. Kažkas pranešė, kad atvyksta tuometinis premjeras Vladimiras Putinas. Buvau nustebintas, kaip jis viskuo domėjosi“, – BBC pasakojo tuomet „Eurovizijos“ pasiruošimams vadovavęs švedas.
Tačiau S.Stockselius niekaip negalėjo suprasti: kodėl Rusijos lyderis asmeniškai domėtųsi, kaip vyksta šalyje rengiamas dainų konkursas?
„Man aiškino, kad „Eurovizijos“ dainų konkursas šalyje yra labai svarbus. Todėl ir V.Putinas esą norėjo užtikrinti, kad šou bus galima pareklamuoti Rusiją ir parodyti Europai, ką jie gali. Todėl konkursui jie skyrė labai daug pinigų“, – aiškino švedų prodiuseris.
Supyko dėl neduotų balsų
2013 metais Kremlius į „Euroviziją“ ir vėl pažiūrėjo rimtai. Tąkart Azerbaidžanui atstovavęs dainininkas Faridas Mammadovas pelnė maksimalų 12 taškų įvertinimą iš Rusijos.
Tačiau Baku eilei dalinti balsus, Rusijai atstovavusi Dina Garipova negavo nė taško. Tai ypač papiktino Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą.
„Dešimt taškų buvo pavogta iš mūsų – tiesa, ne iš mūsų, bet iš mūsų dalyvio. Tai nedžiugina. Sutarsime dėl vieningo veiksmų plano, nes toks įžeidimas negali likti neatsakytas“, – po trijų dienų susitikęs su Azerbaidžano užsienio reikalų ministru kalbėjo S.Lavrovas.
Rusijos diplomatą ypač papiktino tai, kad patys azerbaidžaniečiai už Rusiją balsavo aktyviai, tačiau profesionalų komisija nusprendė savo balsų D.Garipovai balsų neskirti.
Įžeidė publikos baubimas
Tiesa, publikos baubimas „Eurovizijoje“ nėra įprastas – bent jau tokiu tikrai nebuvo iki Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos 2014 metais.
Tais metais Kopenhagoje susirinkę konkurso dalyviai demonstravo savo nepasitenkinimą seserimis Tolmačiovomis, kurios atvyko atstovauti Rusijai.
„Jie nušvilpė dvi septyniolikmetes. Mačiau jas užkulisiuose, jos buvo visiškai sugniuždytos. Tai baisiausia, ką esu matęs. Publika buvo tokia žiauri dviem mergaitėms, kurios nepadarė nieko bloga“, – pasakojo šou vadovavęs Norvegijos televizijos prodiuseris Jonas Ola Sandas.
Tad pernai jis nusprendė imti priemonių.
„Mes kreipėmės į publiką. Paprašėme prisiminti, kad tai – draugiška kova, tas nušvilpti atlikėjų nereikėtų“, – prisiminė norvegas.
Tačiau žiūrovai jo neklausė. Rusijos pasirodymas ir vėl palydėtas baubimu.
Negaili lėšų pasirodymams
Vienas iš V.Putino tikslų, kurį jis kartojo būdamas prezidentu ir premjeru, buvo atkurti Rusijos statusą pasaulyje.
Dėl to kova vyko ir karo lauke, ir sporte. 2014 metais buvo surengtos pačios brangiausios olimpinės žaidynės Sočyje.
Regis, kad antra pergalė „Eurovizijoje“ taip pat turėjo būti iškovota vien dėl noro susigrąžinti garbę po dviejų metų nušvilptų pasirodymų.
Tad šiemet su Rusijos atstovu Sergejum Lazarevu dirba brangiausi specialistai.
„Jie pasisamdė labiausiai savo srityse patyrusius „Eurovizijos“ profesionalus. Prie dainos dirbo du kompozitoriai – Rusijos žvaigždė Filipas Kirkorovas ir daug „Eurovizijos“ dainų sukūręs graikas Dimitris Kontopoulos“, – pasakojo iš „Eurovizijos“ lažybų gyvenantis britas Danielis Gouldas.
Balso treneriu tapo kiprietis Alexas Panayi, o pritariantys vokalistai buvo pasamdyti Švedijoje.
Pats S.Lazarevas „Euroviziją“ taip pat palygino su olimpinėmis žaidynėmis.
„Rusijoje konkursas yra labai svarbus. Publika dievina „Euroviziją“, o reitingai yra labai aukšti“, – po sėkmingo pasirodymo pirmajame pusfinalyje kalbėjo atlikėjas.
Kovoja su Europa
Tačiau visoje Europoje susidomėjimas „Eurovizija“ yra netolygus.
Pasak muzikos prodiuserio Christerio Bjorkmano, švedai apklausoje svarbiausia metų diena įvardijo savo gimtadienį, po kurio rikiavosi vidurvasario šventė, o trečioje liko „Melodifestivalen“ – konkursas, kuriame išrenkamas Švedijos atstovas „Eurovizijoje“. Kalėdos liko ketvirtos.
O štai Jungtinėje Karalystėje „Eurovizija“ veikiau primena pokštą, o jos transliaciją lydi komikų komentarai.
Rusija, nors ir labai nusivylusi Austrijos transvestito Conchitos Wurst pergale 2014-aisiais, tikrai yra labiau panaši į Švediją.
„Eurovizijos“ politiką nagrinėjanti Kanados Brocko universiteto dėstytoja Karen Fricker tikina, kad britų atsainus požiūris į dainų konkursą atspindi ir bendrą Jungtinės Karalystės atšiaurumą Europai.
Tad kodėl Rusija taip rūpi šis konkursas.
„Galima teigti, kad Rusija mėgsta konfliktuoti su likusiu pasauliu, tačiau platforma, kurioje Maskva gali pasirodyti kaip geresnė Europa nei pati Europa yra labai stiprus politinės ir kultūrinės galios ženklas“, – teigė K.Fricker.
