Šis mūšis, 1916 metais įvykęs Prancūzijos šiaurės rytuose, buvo ilgiausias tame kare. Jis truko 300 dienų ir pareikalavo 163 tūkst. prancūzų ir 143 tūkst. vokiečių karių gyvybių, kol galiausiai laimėjo Prancūzija. Dar šimtai tūkstančių buvo sužeisti.
Verdeno mūšis dabar yra laikomas svarbiu Prancūzijos ir Vokietijos susitaikymo simboliu, ir F.Hollande‘as su A.Merkel turėtų paraginti Europą drauge spręsti šiuo metu jai tenkančius iššūkius.
Nesiliaujant lietui, lyderiai metinių minėjimą pradėjo padėdami vainiką vokiečių karių kapinėse Konsanvua, į šiaurę nuo Verdeno. Juos lydėjo keturi vokiečių ir prancūzų vaikai.
Dalydamiesi vienu skėčiu, jie ėjo pro juodų kryžių su žuvusiųjų vardais eiles tose kapinėse, kuriose palaidota 11 148 vokiečių kariai.
Sakydama kalbą Verdeno rotušėje, A.Merkel sakė: „Verdenas yra daugiau nei jūsų miestelio pavadinimas: Verdenas taip pat yra vienas iš baisiausių mūšių, kuriuos išgyveno žmonija.“
Karo absurdiškumo simbolis
A.Merkel, kuri tapo pirmąja Vokietijos lydere, pasakiusia kalbą šio miestelio rotušėje, pažymėjo, kad pavadinimas „Verdenas“ yra neįsivaizduojamo žiaurumo ir karo absurdiškumo simbolis, bet, taip pat, ir Prancūzijos bei Vokietijos susitaikymo simbolis.
Pasak kanclerės, ji pripažįsta, jog Verdeno žmonėms „nėra lengva“ ją taip „šiltai sutikti“.
F.Hollande'o kvietimą drauge paminėti to mūšio 100-ąsias metines ji pavadino „didele garbe“.
„Mes vis esam raginami išlaikyti ateityje (Verdeno) atmintį gyvą, nes tik tie, kas žino praeitį, gali iš jos pasimokyti“, – sakė ji.
F.Hollande‘as Verdeną pavadino „taikos sostine“.
„Verdenas yra miestas, simbolizuojantis ... ir (tai, kas) blogiausia, – kur Europa prieš 100 metų pametė savo kelią – ir (tai, kas) geriausia, nes šis miestas sugebėjo ... susivienyti taikai ir Prancūzijos ir Vokietijos draugystei“, – sakė jis.
Aplankydami šias vokiečių kapines, F.Hollande‘as ir A.Merkel pasekė savo pirmtakų Francois Mitterrand‘o (Fransua Miterano) ir Helmuto Kohlio (Helmuto Kolio) pėdomis.
Kai F.Mitterrand‘as ir H.Kohlis 1984-aisiais, aidint Prancūzijos himnui, susikibo rankomis, tas gestas akcentavo, kokie artimi tapo šių dviejų šalių, kurios kažkada buvo priešės, o dabar neretai yra pavadinamos dvigubu Europos Sąjungos (ES) varikliu, santykiai.
„Pakvietimas į šį minėjimą rodo, kokiu mastu šiandien yra geri Prancūzijos ir Vokietijos santykiai“, – prieš ceremoniją sakė A.Merkel.
Tikimasi, jog abu lyderiai šia diena pasinaudos tam, kad akcentuotų vienybės būtinybę tokiu metu, kai ES bando susidoroti su masiniu atvykstančių migrantų srautu ir galimu Didžiosios Britanijos išstojimu.
F.Hollande‘as prieš ceremoniją sakė, jog dabar tobulas metas lyderiams išdėstyti savo ambicijas dėl Europos – kai žemynas atsidūrė „populizmo blogio“ gniaužtuose.
Tai, regis, buvo užuomina apie Europos kraštutinių dešiniųjų partijas, kurios, didėjant susirūpinimui dėl precedento neturinčio atvykstančių migrantų kaičiaus, sustiprino savo pozicijas keliose valstybėse.
Sekmadienio ceremonija prasidėjo 45 minutėmis vėliau nei planuota, nes abu lyderiai dėl prasto oro atvyko automobiliais, o ne sraigtasparniais.
„Susitaikymo simbolis“
Per pietus abu lyderiai aptars krizę, kurią sukėlė šimtai tūkstančių migrantų ir pabėgėlių, siekiančių prieglobsčio Europoje, ir, taip pat, birželio 23 dieną įvyksiantis referendumas Britanijoje dėl to, ar britams išstoti iš ES.
Tada lyderiai dalyvaus pagrindinėje paminėjimo ceremonijoje Duomono memoriale, kur guli 130 tūkst. karių, prancūzų ir vokiečių, palaikai.
Būtent ten F.Mitterrand‘as ir H.Kohlis pademonstravo savo simbolinį gestą Prancūzijos ir Vokietijos draugystei patvirtinti.
„Mitterrand'o gestas su Helmutu Kohliu, rankos, kurios siekė ir rado viena kitą, tai – susitaikymo simbolis“, – šią savaitę Prancūzijos radijui sakė F.Hollande‘as.
Sekmadienio ceremonijoje Duomone dalyvaus daugiau kaip 3 tūkst. prancūzų ir vokiečių moksleivių. Jų pastatymo choreografiją sukūrė vokiečių kino kūrėjas Volkeris Schloendorffas.
Abiejų šalių žuvusių karių atminimui skambės kelių kilometrų spinduliu esančių bažnyčių varpai.
Verdeno mūšis truko nuo 1916 metų vasario iki 1916 metų gruodžio; jis buvo kovojamas palei fronto liniją, skyrusią prancūzų ir vokiečių armijas.
