Tokią niūrią Rusijos ateitį prognozavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute kalbėjusi Majamio universiteto profesorė Karen Dawisha.
„Iš visų Rusija nusivylusių žmonių, V.Putinas yra pirmoje vietoje, – teigė profesorė. – Jis neša visą valstybę ant savo pečių ir galų gale Rusija jį sugniuždys.“
Tačiau paklausta, ar V.Putiną galėtų pakeisti kiti politikai, Rusijos ekspertė atsargiai įvardijo net dvi pavardes.
„Taisyklės viršesnės už įstatymus“
Anot Majamio universiteto profesorės, prezidentas laiko valstybę viršesne už visuomenę, o save – fiziniu tos valstybės įkūnijimu.
„Rusijoje įstatymai yra priešams, o taisyklės – draugams“, – kalbėjo K.Dawisha, pabrėždama, kad tai nė iš tolo neatitinka realybės Vakaruose, kur įstatymai ir taisyklės yra tolygūs.
Kaip pavyzdį akademikė pateikė Rusijos lyderį, kuris dažnai kalba apie Rusijos didybę ir jos galią, tačiau netiki, kad teisingumas turėtų būti visiems vienodas.
Pavyzdžiui, V.Putino sėbrai Rusijoje iš valdžios gauna daugybę valstybinių apdovanojimų, bet tai nereiškia, kad jie yra apsaugoti nuo jo rūstybės – greitai besikeičiančios taisyklės gali atsisukti prieš artimiausius prezidento patikėtinius.
Rusijos prezidento draugai dažnai yra paskiriami garbės konsulais ir gauna diplomatinę apsaugą, nors nė iš tolo neatstovauja Rusijai. Tokiu būdu V.Putinas stiprina savo artimiausių šalininkų autoritetą ir galią.
Tačiau tai nereiškia, kad ordinais pasidabinę rusai būtinai yra artimi prezidentui. Rusijoje. Priešingai nei Vakaruose, apdovanojimai neleidžia daryti prielaidos, kad žmogus yra prezidento numylėtinis, nes V.Putinas kada tik panorėjęs gali susidoroti su net ir labai viešumoje pagerbtais žmonėmis.
„Rusijoje taisyklės yra viršesnės už įstatymus, – sakė K.Dawisha. – Jei tau V.Putino nereikia, jis pasistengs, kad tau nepasisektų.“
Savi išsunkė iždą
Nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad V.Putinas laikosi tvirtai, profesorė K.Dawisha tikino, kad šis įvaizdis – apgaulingas.
Išsipūtusi biurokratinė sistema, prezidento šalininkų valdomos pramonės šakos ir didelės karybai skiriamos lėšos gali lemti tai, kad Rusijos ekonomika ilgainiui nebeatlaikys tokio finansinio spaudimo.
Mat kai Rusija dėl Krymo aneksijos buvo atkirsta nuo likusio pasaulio, milijardieriai prarado priėjimą prie svarbių tarptautinių rinkų.
Bet noras prisipildyti savo kišenes nesumažėjo, todėl įvedus sankcijas jį patenkinti turėjo nebe užsienis, o Rusijos valdžia.
„Valdžios aparatas pradėjo jausti didelį socialinį ir ekonominį spaudimą pasirūpinti savo žmonėmis. Artimiausi V.Putino aplinka tapo ir didžiausia jo problema“, – tvirtino profesorė.
Rusija kenčia ir nuo kitų bėdų. Šalyje yra paplitusi korupcija, o algų bei pensijų mokėjimas vėluoja – nenuostabu, kad V.Putinas neseniai Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai skundėsi prastai miegantis naktimis.
„Nieko nedarančią biurokratinę sistemą galima maitinti iki tam tikros ribos, o tada ji sugriūna“, – pabrėžė K.Dawisha.
Anot profesorės, savus nuolat remti priverstas V.Putinas pats tapo didžiausiu Kremliaus kaliniu, o ne laisvai savo svajones įgyvendinančiu turtuoliu.
Mat jam reikia nuolat jaudintis svarstant, kas pirmas jį pribaigs ar pašalins iš posto – tarpusavyje konkuruojantys Rusijos elito nariai ar visuomenė.
Paklausta, kokios galėtų būti V.Putino alternatyvos Rusijoje, K.Dawisha lrytas.lt pateikė dviejų Rusijos politikų pavardes – su korupcija kovojančio opozicionieriaus Aleksejaus Navalno ir partijos „Jabloko“ iškelto Grigorijaus Javlinskio.
Tiesa, profesorė iškart įspėjo, kad nors šie politikai atitinka kelias svarbias sąlygas – patinka Vakarams ir nėra pabėgę iš Rusijos – jų galimybes 2018 metų prezidento rinkimuose reikėtų vertinti atsargiai.
„Mažai tikėtina, kad jiems bus leista perimti valdžią, bet šie rinkimai bet kuriuo atveju kels grėsmę režimui“, – portalui lrytas.lt teigė K.Dawisha.
Visuomenė nebepajėgs sukilti?
Pasak K.Dawishos, V.Putinas į valdžią pateko skelbdamas, kad tiki įstatymo viršenybe, o tai patiko Rusijos rinkėjams. Tačiau bėgant laikui prezidentas pradėjo nesilaikyti duoto žodžių ir pažadų. Anot profesorės, žmonės tik visai neseniai suvokė, kas vyksta.
Tiesa, nors žmonės ne visada patenkinti V.Putino režimu, K.Dawisha skeptiškai vertina rusų galimybes susivienyti pokyčiams.
„Tikimybė, kad Rusijos visuomenė sukils ir kovos už sisteminę kaitą, yra mažai tikėtina. Skirtingai nei Sovietų Sąjungos laikais, Rusijos sienos dabar nėra uždaros, todėl šalį gali palikti visi, kurie nėra patenkinti valdžia“, – piliečius įvertino profesorė.
O tai, anot Rusijos ekspertės, yra milžiniška problema.
Anot profesorės, jei liberalesnių pažiūrų Rusijos piliečiai palieka šalį, o net ir politinio elito atžalos auga Europoje, tampa nebeaišku kas yra tie „gerieji žmonės“, kurie įvykdys būtiną politinę, socialinę ir ekonominę kaitą šalies viduje.
