Stambulo oro uoste – kraujas, Lietuvoje – nerimas

„Visas procesas jau virsta masine tragedija“, – taip apie vis dažnėjančius teroro išpuolius trečiadienį „Lietuvos rytui“ kalbėjo buvęs Lietuvos ambasadorius Turkijoje Kęstutis Kudzmanas.

Šįkart sukrėtimas Turkijai ir visam pasauliui – itin stiprus.

Trys mirtininkai sprogdintojai iš pradžių šaudė, o po to susisprogdino Stambulo Ataturko oro uoste, kuriame saugumo sistema buvo itin griežta, o patikrų vykdyta daugiau nei bet kuriame Europos oro uoste.

Vėlų antradienio vakarą trijų tariamai su grupuote „Islamo valstybė“ (IV) susijusių teroristų įvykdytos šaudynės ir sprogdinimai pražudė 41 žmogų, o dar 239 buvo sužeisti.

„Terorui nebėra jokių kliūčių“, – vakar kalbėjo turkai, kurie gedėjo per išpuolį žuvusių aukų ir meldėsi už sužeistuosius.

Vienas mirtininkas susisprogdino prie įėjimo į oro uostą. Kitas spėjo prieiti prie patikros punkto ir detonavo bombą, trečiasis savižudybę įvykdė mašinų stovėjimo aikštelėje.

Šis išpuolis tapo dar vienu įskilimu aižėjančiame Turkijos turizmo sektoriuje.

Jau ir Lietuvos kelionių organizatoriai „Lietuvos rytui“ prasitarė, kad lietuviai į pamėgtus šalies kurortus ima žvelgti baugščiai.

Trys lietuviai iš Mongolijos sostinės Ulan Batoro į šį oro uostą atvyko kaip tik prieš įvykstant teroro aktui, bet iki šaudynių pradžios spėjo saugiai išvykti į viešbučius.

„Laimei, kad iš Ulan Batoro skridęs „Turkish Airlines“ lėktuvas nusileido laiku ir sklandžiai, nes jei būtų nors kiek pavėlavęs, būtume buvę oro uoste ir patekę į patį išpuolį“, – kalbėjo portalo lrytas.lt korespondentė Goda Juocevičiūtė.

Moters atvykimo į oro uostą laiką ir mirtinus šūvius skyrė vos valanda.

„Oro uoste įsėdau į autobusą, kuris turėjo nuvežti į viešbutį.

Vos atvykusi į vietą nuėjau ilsėtis, nes po kelionės buvau pavargusi, tačiau neišsijungiau telefono garso – buvau nusistačiusi žadintuvą, nes bijojau pavėluoti į autobusą.

Mane pažadino draugų žinutės, „Facebook“ žinučių pypsėjimas“, – pasakojo lietuvė.

Anot G.Juocevičiūtės, tai, kad išpuolis įvyko būtent šiame oro uoste, jos nė kiek nenustebino: „Terorizmas plinta kaip vėžio metastazės.

Pamenu, kai buvo įvykdyti teroro aktai Ankaroje, pagalvojau, kad dabar bus Stambulo eilė, ir ilgai laukti nereikėjo.

Tai tampa chroniška būsena ir tai gali įvykti bet kur kitur – nebūtinai miesto centre. Labai myliu Stambulą, esu jame buvusi kelis kartus – pastarąjį kartą prieš 12 dienų, kai skridau į Ulan Batorą.

Turėjau pakankamai laiko aplankyti Stambulo senamiestį, bet pagalvojau, kad tai nebūtų labai protinga.“

Su G.Juocevičiūte iš Ulan Batoro į Stambulą atskrido dar du lietuviai, juos oro linijų bendrovė taip pat išvežė į viešbutį prieš oro uoste prasidedant šaudynėms.

Teroro atakų metu Stambulo oro uoste buvo ir po atostogų Maldyvuose į Lietuvą keliavęs krepšininkas Šarūnas Vasiliauskas su sutuoktine Martyna bei per šį oro uostą keliavęs Martynas Gecevičius su žmona buvusia tenisininke Lina Stančiūte.

„Mes nusileidome Stambule ir mūsų skrydis turėjo būti ketvirtą valandą ryto, tad nuvažiavome į viešbutį, kuris yra visai šalia oro uosto.

Kai vyko visi sprogimai, buvome šalia“, – kraupią naktį prisiminė L.Stančiūtė.

Ji pasakojo, kad tuo metu jie miegojo, o juos pažadino artimųjų skambučiai – pirmasis paskambino M.Gecevičiaus brolis.

Šiuo metu Stambule esantis Š.Vasiliauskas pasakojo, kad lėktuvui leidžiantis Ataturko oro uoste apie 4 val. ryto niekas keleiviams nepranešė, jog čia vos prieš kelias valandas įvyko teroro aktas.

„Kai atvykome, tai jau buvo nutikę ir niekas jokios informacijos neteikė net pačiame oro uoste. Viskas buvo uždaryta, neveikė parduotuvės.

Nerimą sukėlė tai, jog oro uosto personalas tik gūžčiojo pečiais ir akivaizdžiai nenorėjo bendrauti.

Iš karto supratome, kad kažkas įvyko, – „Lietuvos rytui“ pasakojo sportininkas. – Išeiti į kiemą nebuvo įmanoma, salės prisigrūdusios keleivių – žmonės laukė nežinioje, internetas veikė labai prastai.

Susidarė įspūdis, kad oro uosto personalas nenorėjo, kad keleiviai panikuotų, tad šiek tiek veikiausiai melavo. Apie tai, kas įvyko, daugiausia sužinojome iš tėvų, kurie paskambino ir papasakojo.“

Po atostogų Maldyvuose su žmona į Lietuvą keliavęs krepšininkas turėjo laukti skrydžio tris valandas, bet Stambule teko likti ilgiau.

Po mirtininkų išpuolio antradienio vakarą buvo sustabdyti visi skrydžiai į Stambulo Ataturko tarptautinį oro uostą ir iš jo.

Tai keitė ir lietuvių planus. Iš Vilniaus į Stambulą tiesiogiai skraidinanti Turkijos oro bendrovė „Turkish Airlines“ atšaukė trečiadienio skrydį į šį didžiausią Turkijos miestą.

Tačiau vakar popietę pasirodė pranešimas, kad Stambulo oro uostas atnaujina darbą, tad ir turistai iš Lietuvos vėl galės tiesiogiai oru pasiekti šį Turkijos miestą.

Po kruvinų išpuolių oro uostuose dažnai kalbama apie juose egzistavusias saugumo spragas. Tačiau iki šiol jokių priekaištų pagrindiniam Turkijos oro uostui nebuvo. Atvirkščiai – Ataturko tarptautinis oro uostas garsėjo griežta saugumo patikra.

„Lyginant su kitais oro uostais, čia patikra tikrai labai griežta, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo Stambule dirbanti lietuvė Ieva Vėjelytė. – Norint patekti į patį oro uostą, pirmiausia reikia pereiti patikros sektorius – kitaip nei Lietuvoje, kur įeinantys į oro uostą netikrinami. Tik tada gali atiduoti bagažą ir pereiti per antrąją patikrą.“

„Pirmasis patikros punktas Ataturko oro uoste pasitinka prie įėjimo į terminalo pastatus.

Norint į juos patekti, reikia pereiti visą patikrą – pereinama per metalo detektorių, peršviečiami lagaminai, – apie dvigubą patikrą „Lietuvos rytui“ pasakojo Turkijoje studijavusi ir dirbusi Indrė Vailionytė. – Antroji patikra, kuri daugumoje kitų oro uostų yra vienintelė, atliekama išvykimo zonoje, po skrydžio registracijos.“

Likus 500 metrų iki įėjimo į tarptautinių skrydžių terminalą taip pat tikrinami ir atvažiuojantys įtartini automobiliai.

Nors, anot I.Vailionytės, sunku įvertinti, kaip kokybiškai patikros yra atliekamos, sistema oro uoste galbūt padėjo išvengti dar didesnio kraujo praliejimo.

„Teko girdėti istorijų, kad pažįstami buvo praleisti su vandens buteliukais iki pat lėktuvo, – prisiminė lietuvė. – Vis dėlto šiuo atveju manau, kad saugumo patikros sistema Ataturko oro uoste padėjo išvengti sprogdinimų laukimo ir išvykimo zonoje, kur aukų galėjo būti dar daugiau.“

Stambule studijuojanti lietuvė Ieva Vasiliauskaitė tvirtino, kad Ataturko oro uoste būtent dėl griežtų saugumo taisyklių žmonės jausdavosi gana saugiai.

„Dažnai tenka skristi į šį oro uostą.

Patikra atliekama iškart prie įėjimo, esu mačiusi nemažai apsaugos darbuotojų, todėl nesaugiau jausdavausi metro arba turistinėse vietose, bet ne oro uoste, – teigė I.Vasiliauskaitė. – Galbūt būtent dėl tos pačios priežasties mano draugų rate sujudimas socialinėje erdvėje didesnis nei per ankstesnius įvykius.

Prasidėjus vasarai daug mano pažįstamų iš kitų šalių ruošiasi keliauti namo, todėl į šiuos sprogdinimus reaguota su didesniu nerimu.“

Vis dėlto sprogdintojams mirtininkams turkų saugumo sistemą pralaužti pavyko. Manoma, jog jie numatė, kad skrydžių atvykimo salė yra silpniau apsaugota zona.

„Prie įėjimo į išvykimo salę įrengtas griežtos patikros punktas. Keleivių daiktai peršviečiami rentgenu, stovi metalo detektorius.

Tačiau atvykimo salėje tokios griežtos patikros nėra, todėl manoma, kad užpuolikai ją ir pasirinko“, – teigė CNN korespondentė Clarissa Ward.

Žinoma, šioje terminalo vietoje pirmajame aukšte žmonės taip pat tikrinami metalo detektoriumi, tačiau saugumo pareigūnų čia kur kas mažiau.

Žmonių pražudyta ir oro uosto prieigose. Trečiasis sprogdintojas savo liemenę detonavo automobilių aikštelėje netoli pirmojo transporto priemonių patikros punkto.

Valdžiai lengviau užkirsti kelią tokiems išpuoliams, kurie vykdomi užgrobus lėktuvus, tačiau suvaldyti smurtą prie oro uostų patikros zonų – kur kas sunkiau.

Buvęs JAV Centrinės žvalgybos valdybos pareigūnas ir Vidurinių Rytų saugumo klausimų specialistas Bobas Baeris teigė, kad nėra vieno metodo, kuris užkirstų kelią tokiems išpuoliams.

„Oro uostų neįmanoma visiškai apsaugoti. Ypač tokioje šalyje kaip Turkija, kur IV turi savo kuopelių kiekviename mieste“, – aiškino pareigūnas.

„Liūdna, kad teroro išpuoliai Stambule ir visoje Turkijoje pamažu tampa skaudžia kasdienybe, – apgailestavo I.Vailionytė. – Žvelgiant iš platesnės perspektyvos, apsisaugojimas nuo tokių įvykių susijęs ne vien su didesne patikra oro uoste, o su specialiųjų tarnybų darbu, kova su IV, vidinėmis Turkijos politikos aktualijomis – ypač kurdų klausimu.“

Apie sudėtingą saugumo situaciją Turkijoje „Lietuvos rytui“ pasakojo ir buvęs Lietuvos ambasadorius Turkijoje K.Kudzmanas.

„Turkija nėra tai, ką matote Antalijos ar Alanijos, Bodrumo paplūdimiuose. Tai – ramybės oazės. O vykdomas toliau į rytus pajunti, kad Turkija tikrai nėra vienalytė, – sakė buvęs diplomatas. – Iš konfliktų zonų į šalį plūsta milijonai pabėgėlių.

Kartu su jais gali atvykti ir buvusių bei esamų IV kovotojų – teroristų su specialiomis užduotimis. To kontroliuoti neįmanoma. Ir kur jie atsidurs – Stambule, Ankaroje ar kurioje nors Europos sostinių, labai sunku nuspėti.

Turime būti pasiruošę reaguoti, nes situacija iš esmės yra pasikeitusi.

Jau nėra svarbu, ar kalbame apie Stambulą, ar kurį nors Europos miestą – viskas labai arti.“

Regis, grėsmę junta ir mūsų šalies turistai. Lietuvos kelionių agentūrų atstovai puse lūpų pripažįsta, kad lietuviams tiek pats Stambulas, tiek jame esantis Ataturko oro uostas atrodė nesaugūs ir iki antradienio vakaro teroro išpuolio.

Tad srautas lietuvių, keliaujančių tiek į Stambulą, tiek per jį, pastaruoju metu mažėjo.

Pasak Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentės Žydrės Gavelienės, pastaruoju metu Stambulą, kaip galutinę kelionės vietą, lietuviai renkasi atsargiai. Tačiau Ataturko oro uostas patrauklus kaip tranzitinis.

Išpuolis šiame oro uoste sunerimti paskatino ir į Turkijos kurortus, kurie įsikūrę atokiai nuo tragedijos sukrėsto Stambulo, turistus vežančius Lietuvos kelionių organizatorius, nors jų užsakyti orlaiviai leidžiasi kituose šalies miestuose.

„Tai dar vienas smūgis Turkijos turizmo sektoriui.

Šiuo metu dar anksti kalbėti, kaip tai paveiks Turkijos rivjerą, kuri nuo įvykio epicentro yra nutolusi šimtus kilometrų.

Trečiadienį klientų prašymų keisti atostogų planus negavome, skrydžiai vykdomi, kaip suplanuota.

Žinoma, atidžiai stebime įvykius Stambule, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos teikiamą informaciją bei rekomendacijas, nuolat bendraujame su partneriais Turkijoje“, – sakė „Novaturo“ atstovė Dovilė Zapkutė.

Jai pritarė ir kito kelionių rengėjo „Tez Tour“ atstovė Inga Aukštuolytė: „Tokie įvykiai kelia nerimą, tačiau prognozuoti, kaip tai paveiks mūsų poilsiautojus, dar anksti.

Nesame sulaukę užklausų dėl galimybės nukelti ar atsisakyti iš anksto suplanuotų atostogų Turkijoje. Ši šalis išlieka populiariausia vasaros sezono kelionių kryptis.“

Tuo metu Ž.Gavelienė tikino, kad pamėgtų Turkijos kurortų, kurie nutolę nuo Stambulo, lietuviai kol kas neišsižada.

„Natūralu, kad tragiški įvykiai Stambule turės įtakos planuojamoms kelionėms į Turkiją. Kita vertus, jei Rusijos turistai dar šiemet pradės vėl aktyviau keliauti į Turkiją, tikėtis tokių patrauklių kainų, kokios yra šiuo metu, bus sunku.

Tiek privatus sektorius, tiek Turkijos valdžia pastaruoju metu ypač daug dėmesio skiria turistų – vieno pagrindinių šalies pajamų šaltinių – apsaugai kurortuose.

Vis dėlto reikėtų išlikti budriems ir nuolat domėtis situacija šalyse, sekti Užsienio reikalų ministerijos teikiamas rekomendacijas“, – sakė Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Ž.Gavelienė.

Turkijos, taip pat ir Stambulo, turizmo verslo atstovai skundžiasi, kad turistų iš Europos srautą smarkiai apkarpė tiek ankstesni teroro išpuoliai, tiek praėjusių metų pabaigoje Rusijos priimtas sprendimas nutraukti skrydžius į Turkiją.

Tai rodo ir Turkijos turizmo ir kultūros ministerijos pateikiama statistika. Gegužę Turkiją aplankė 2,48 mln. turistų, o tai 34,67 proc. mažiau nei prieš metus. Per 5 pirmuosius metų mėnesius į šią šalį nuvyko 10,7 mln. turistų – 23 proc. mažiau nei 2015-aisiais per tokį pat laikotarpį.

Stambulas išlieka patraukliausia turistams vieta – ten gegužę lankėsi 35 proc. visų Turkijoje tą mėnesį sulauktų atvykėlių, antrojoje vietoje – Antalijos regionas (jam teko 25 proc. srauto).

Daugiausia Turkija sulaukė turistų iš Vokietijos, Gruzijos, Jungtinės Karalystės ir Irano.

Gegužę Turkijoje viešėjo 17,4 proc. lietuvių. Tai 1,02 proc. mažiau nei tą patį mėnesį 2015-aisiais.

Birželį turkams sušvito viltis – šio mėnesio 6 dieną prasidėjęs ramadanas padidino turistų iš musulmoniškų kraštų srautą. O vakar jie sulaukė ir palankios žinios iš Rusijos.

Kremliaus spaudos tarnyba vakar pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pavedė vyriausybei atšaukti turizmo į Turkiją ribojimus. Toks sprendimas esą priimtas po Turkijos ir Rusijos prezidentų pokalbio telefonu.

Vis dėlto turizmo versle dirbantys turkai apimti liūdesio. Išpuolis Ataturko oro uoste – ne pirmasis birželį. Šio mėnesio 7 d. Stambulą sudrebino sprogimas netoli Suleimanijos mečetės Bejazido rajone.

„Tai siaubinga, bet jūs esate saugūs“, – tąsyk turistus ramino vieno Stambulo viešbučio administratorė, į šį miestą iš karo apimtos Sirijos atvykusi ieškoti ramybės.

„Tai siaubinga ir tai įvyko netoli, vos keliolika minučių kelio pėsčiomis nuo čia. Turistų ir taip sumažėję, o tai jų srautą sumažins dar labiau“, – nė nemėgino tuomet, birželio 7-ąją, slėpti netoli turistinių objektų įsikūrusio nedidelio viešbučio šeimininkas Serdaras Özelis.

Vakar jis buvo dar liūdnesnis.

„Tai pasibaisėtina, tiek žmonių žuvo. Turizmui tai gali reikšti net pabaigą, jeigu niekas nebevyks į Turkiją. Gali būti, kad man teks keisti veiklos sektorių, nes mūsų šalis nebėra saugi. Aš nebežinau, kaip dirbti“, – kalbėjo S.Özelis.

* Turkija vis dažniau tampa teroristų išpuolių taikiniu. Per pastaruosius metus sprogdinimai ir šaudymai nusinešė šimtų žmonių gyvybę.

* Šių metų kovo 19 dieną Stambulo turistų lankomoje prekybinėje Istiklialio gatvėje susisprogdino turkas, kuris, įtariama, turėjo ryšių su grupuotės „Islamo valstybė“ (IV) kovotojais. Jis nužudė keturis gatve einančius žmones ir sužeidė dar 36. Nors dėl šio išpuolio buvo apkaltinta IV, pati grupuotė atsakomybės neprisiėmė.

* Kovo 13 dieną Ankaroje, Kizilajaus aikštėje, kurdų kilmės moteris susisprogdino automobilyje ir nužudė 37 žmones bei sužeidė 125. Šios kruvinos atakos vos pavyko išvengti Australijos ambasadoriui Jamesui Larsenui, kuris sėdėjo automobilyje 20 metrų nuo sprogimo vietos.

* Vasario 17 dieną teroristai nusitaikė į Turkijos kariškius Ankaroje. Kovotojų grupuotės „Kurdistano laisvės sakalai“ (TAK) narys susprogdino automobilyje įtaisytą bombą, kai pro barakus važiavo karių pilnas autobusas. Sprogdintojas mirtininkas vienu mygtuko spustėjimu nužudė 29 karius, sumaitojo aplinkui buvusius automobilius ir žuvo pats.

* Turistų gausiai lankomame istoriniame Stambulo Sultanachmeto rajone sausio 12 dieną susisprogdino smogikas ir nusinešė 12 turistų iš Vokietijos gyvybę. Užpuolikas buvo 28 metų IV ištikimybę prisiekęs vyras iš Sirijos, kuris į Turkiją atvyko apsimetęs pabėgėliu.

* Vienas kruviniausių išpuolių 2015 metų spalio 10 dieną buvo surengtas Turkijos sostinėje. Priešais Ankaros traukinių stotį vyko taiki demonstracija, kurioje dalyvavo kairiųjų pažiūrų aktyvistai ir kurdų šalininkai. Du teroristai susisprogdino ir pražudė 102 žmones. Taip pat buvo sužeista dar keli šimtai demonstrantų. Turkijos valdžia tvirtino, kad šį dvigubą sprogdinimą surengė Turkijoje veikianti IV džihadistų kuopa.

* Beveik prieš metus, 2015 metų liepos 20 dieną, kurdas iš Turkijos susisprogdino pietuose esančiame Suručo mieste, kuris yra pasienyje su Sirija. Teroristas užpuolė taikiai demonstravusius kurdų aktyvistus ir nusinešė 33 žmonių gyvybę. Buvo sužeisti 99 žmonės. Numanoma, kad tą ataką suplanavo IV, tačiau pati organizacija atsakomybės už išpuolį neprisiėmė.

* Stambule esantis Ataturko oro uostas yra vienas didžiausių ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Skaičiuojant per šį oro uostą keliaujančių žmonių srautus, jis užima 11-ąją vietą pasaulyje ir trečiąją vietą Europoje. Praėjusiais metais Ataturko oro uostas sulaukė 62 milijonų keleivių.

* Šis pagrindinis Turkijos oro uostas yra maždaug 24 km nuo Stambulo. Oro uoste yra du keleivių terminalai. Vienas jų – senesnis, skirtas nacionaliniams skrydžiams – keliautojams, kurie skraido šalies viduje. Naujasis ir didesnis terminalas, atidarytas 2000aisiais, aptarnauja tarptautinių skrydžių keleivius.

* Ataturko oro uostas yra saugomas griežčiau nei daugelis Vakarų oro uostų, tačiau apsaugos spragų jame taip pat yra.

* Keliautojai turi pereiti du patikros punktus – vieną prieš įeidami į terminalą, kitą – ties pasų kontrolės postu. Be to, likus 500 metrų iki įėjimo į tarptautinių skrydžių terminalą, atvažiuojantys įtartini automobiliai yra patikrinami.

* Prie įėjimo į išvykimo salę įrengtas griežtos patikros punktas. Tačiau atvykimo salėje tokios patikros nėra.