Pirmadienį pranešęs apie savo atsistatydinimą iš Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) pirmininko posto N.Farage’as sukėlė tikrą audrą. Mat po šalies balsavimo dėl išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) jis – jau nebe pirmas politikas, pasitraukiantis iš einamų pareigų.
52-ejų N.Farage’as pareiškė norintis „susigrąžinti savo gyvenimą“. Esą dėl darbo Briuselyje jis pernelyg mažai skiria dėmesio savo šeimai – antrajai žmonai vokietei Kirsten ir dviem sūnums iš ankstesnės santuokos.
Mat N.Farage’ui šeima – didžiausia vertybė. Pats politikas užaugo sunkiomis sąlygomis, nes jo tėvas buvo įnikęs į alkoholį ir net bandė nusižudyti.
Politikas taip pat aiškino, kad traukiasi, nes nuveikė viską, ką norėjo, ir „negali padaryti daugiau“. „Atėjau į politiką vedamas noro susigrąžinti šalį ir savo tikslą pasiekiau“, – sakė N.Farage’as.
Tačiau toli gražu ne visi pasveikino tokį politiko žingsnį.
Europos Komisijos pirmininkas (EK) Jeanas Claude’as Junckeris pareiškė, kad N.Farage’as ir dėl premjero posto nekovojantis Borisas Johnsonas „bėga iš skęstančio laivo“.
„Šlovingieji „Brexit“ herojai vakar tapo liūdnais šiandienos herojais. Jie nėra patriotai, nebent nacionalistai. Patriotai nebėga, kai situacija tampa prasta“, – kalbėjo J.C.Junckeris.
Aršus ES kritikas
Populiarumą N.Farage’ui pasiekti pavyko įtikinėjant britus, kad jo vadovaujama partija – „tikroji opozicija“, galinti sugrąžinti šaliai klestėjimą.
Jis drįsdavo belstis į britų duris, kalbinti juos ar pakelti kartu alaus bokalą. Tiesa, pastarieji rinkimai Jungtinėje Karalystėje jo vadovaujamai UKIP nebuvo itin sėkmingi – partijai pavyko surinkti 12,6 proc. balsų ir ji sugebėjo iškovoti tik vieną vietą Bendruomenių Rūmuose.
Užtat per rinkimus į Europos Parlamentą (EP) N.Farage’ui sekasi tikrai gerai – europarlamentaro kėdėje jis nuo 1999 metų.
Tiesa, N.Farage’as ES kritikavo nuo pat pradžių, vos pravėręs EP duris. Jo pareiškimai posėdžiuose neretai buvo lydimi ne plojimų, o nepasitenkinimo šūksnių.
Tačiau britas tvirtai laikėsi savo nuomonės.
Jis itin aštriai kritikavo bendrąją ES valiutą, kuri „įkalina ES šalis“ ir veda jas į ekonominį nuosmukį. Tarp tokių šalių jis minėjo ekonomikos krizę išgyvenusias Graikiją ir Ispaniją.
„Jos įkalintos bendros ir gerokai pervertintos valiutos sistemoje.
Todėl yra dvi išeitys: palikti tą sistemą ir devalvuoti valiutą arba joje likti ir devalvuoti visą šalį. Tai mes dabar ir darome: mažiname šalių savivertę, kad išsaugotume piniginę ir ekonominę sąjungą, – jau prieš porą metų kalbėjo N.Farage’as. – Reikėtų susimąstyti, kodėl Graikijoje trečia pagal populiarumą yra nacistinė partija. Kažkas vyksta ne taip. Neabejoju, kad per ateinančius 10 metų bendroji valiuta žlugs, o tada kils ir visi kiti klausimai: kam reikalinga ši sąjunga, kokia šio projekto esmė? Tų, kurie neturi euro, padėtis bus geresnė, ir aš dėkoju Dievui, kad mes ne euro zonoje.“
ES institucijos N.Farage’ui visuomet atrodė pernelyg atitrūkusios nuo kiekvienos šalies piliečių interesų, buldozeriu stumiančios ir primetančios savo idėjas. O „Brexit“, pasak jo, įvyko, nes Bendrija negeba kalbėtis su žmonėmis.
Euroskeptiškas politikas visuomet norėjo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Bendrijos, o kai buvo nuspręsta tai padaryti, N.Farage’as pabrėžė, kad bendradarbiavimas su ES turi būti ribotas.
„Svarbu, kad naujasis premjeras neįtrauktų mūsų į bendrą rinką su ES“, – sakė N.Farage’as.
Pranešęs apie pasitraukimą iš UKIP pirmininko posto euroskeptiškas politikas taip pat pasiūlė savo paslaugas „kitiems nepriklausomybės judėjimams, kylantiems kitose ES dalyse“, ir pridūrė, kad „yra įsitikinęs, jog matėte ne paskutinę šalį, norinčią palikti ES“.
Pasižymėjo skandalais
Leidinys „Politico“ išrinko N.Farage’ą vienu įtakingiausių EP narių 2016 metais, skirdamas jam penktąją vietą, nes jis yra vienas geriausių oratorių Parlamente.
Bet šis politikas pasižymėjo itin prieštaringais pareiškimais.
UKIP lyderis N.Farage’as kartą sukėlė nemenką skandalą, kai pareiškė, kad labiausiai kaip lyderį pasaulyje vertina Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Taip pat jis pareiškė, kad Asociacijos sutarties su Ukraina pasirašymas tik provokuoja Rusijos lyderį.
Su savo partijos kolegomis EP jis netgi tikino, kad per kruvinus Maidano protestus Kijevo Nepriklausomybės aikštėje žmonės žuvo dėl europarlamentarų kaltės – esą EP nariai pakurstė neramumus Ukrainoje kišdamiesi į šios šalies vidaus reikalus.
Imigrantai – dar viena tema, kuri nuolatos sulaukdavo aštrios N.Farage’o kritikos. Kaip ir dalis britų, jis buvo įsitikinęs, kad laisvas žmonių judėjimas yra blogis – ypač Jungtinei Karalystei.
„Jungtinė Karalystė visą laiką buvo viena atviriausių pasaulio šalių. Tačiau nebegalime gyventi kaip dabar – atverti durų nekontroliuojamam skaičiui žmonių iš vargingų Rytų Europos šalių. Atmetu požiūrį, kad noras kontroliuoti migracinius procesus yra rasizmas. Jokiu būdu! Tai tik atsakingumas“, – kalbėjo N.Farage’as.
Nors daugelis politikos apžvalgininkų britą visuomet vadino radikaliu populistu, jam vis tiek pavyko sutelkti aplink save gausų šalininkų būrį, kurie įtikėjo kartais net utopiniais jo pareiškimais.
Apsimelavo ir išėjo
N.Farage’as įsitikinęs – jis nuveikė Jungtinės Karalystės labui daugiau nei kas nors kitas. O išstojimas iš Europos Sąjungos yra geriausia, kas galėjo nutikti britams.
Tai jis tvirtino ir pasitraukdamas iš UKIP pirmininko posto, ir iškart po „Brexit“ kalbėdamas EP.
„Jūs iš manęs juokėtės, ar jums vis dar juokinga?“ – kolegų Briuselyje klausė pasitikėjimo savimi nestokojantis N.Farage’as.
Jo kritikos strėlės ne kartą buvo nukreiptos į Europos Komisijos pirmininką J.C.Junckerį, ne išimtis ir kalba EP, kai skandalingasis politikas drįso pareikšti, kad nė vienas ten sėdintis žmogus „niekada neturėjo normalaus darbo“.
Ranka jis numojo ir į J.C.Junckerio klausimą, kodėl vedęs savo šalį išstojimo iš ES link, vis tiek sėdės Parlamente. O tai, beje, jis daro jau nuo 1999 metų.
Negana to, paklaustas, ar gailisi kokių nors savo sprendimų, priimtų jam esant UKIP pirmininku, N.Farage’as sakė: „Ką nors veikiantys žmonės gali klysti. Aš nuveikiau. Be abejo, padariau klaidų, tačiau Jungtinė Karalystė palieka ES ir to tikrai nesigailiu.“
Neatrodo, kad N.Farage’as gailėtųsi ir dėl to, kad vos paskelbus referendumo dėl išstojimo iš Europos Sąjungos rezultatus, britų valiuta pasiekė rekordines žemumas per pastaruosius 30 metų.
Jis ir kiti „Brexit“ šalininkai net čia rado pateisinimą. Antai N.Farage’as pareiškė, kad Jungtinės Karalystės ekonomikos griūtis visiškai nesusijusi su „Brexit“.
„Nieko nauja. Manau, kad mes ir taip turėjome judėti į ekonomikos susitraukimą, o „Brexit“ čia niekuo dėtas. Prognozės jau seniai tai rodė.
Mūsų viešojo sektoriaus skolinimasis nėra valdomas, o visi pamiršta, kad svaro vertė krinta jau nuo 2014 metų liepos“, – tikino dabar jau buvęs UKIP lyderis.
Neprisipažino jis ir apgaudinėjęs britus, kai kalbėjo, kad pinigai, kuriuos Jungtinė Karalystė skiria ES biudžetui – 350 mln. svarų (430 mln. eurų), bus skiriami nacionalinei sveikatos sistemai.
Tokios kalbos akivaizdžiai buvo klaidingos: Jungtinė Karalystė į ES biudžetą kas savaitę moka 350 mln. svarų, tačiau taip pat ir susigrąžina lėšų. Todėl grynosios paramos lieka tik 250 mln. svarų (307 mln. eurų).
Nors N.Farage’as vėliau pripažino, kad teiginys apie 350 mln. svarų buvo klaida, tikino nieko neapgaudinėjęs. „Niekada nesakiau to. Tai tikriausiai „Leave“ kampanijos klaida. Tai tikrai nebuvo nė vienoje mano reklamų“, – tikino euroskeptikų lyderis.
Žinoma, politinių debatų vaizdo įrašuose – gausu N.Farage’o raginimų ES biudžetui skiriamas sumas verčiau išleisti Jungtinės Karalystės mokykloms, ligoninėms ir gydytojams.
Neverta reikalauti naujo referendumo?
Netylant atgarsiams po istorinio britų sprendimo išstoti iš Europos Sąjungos (ES), analitikas Edwardas Lucasas teigia, kad mintis, jog „Brexit“ neįvyks, atrodo gundanti.
„Amerikiečiai turi patarlę, kad dar ne pabaiga, kol neuždainavo storoji ponia, daugmaž atitinkančią mūsiškę, kad viščiukai skaičiuojami rudenį. Dar nežinia, kas ta „storoji ponia“, kaip ji įžengs į sceną, kada pradės savo dainą ir kokia bus ta daina, o juo labiau kokia bus pabaiga.
Iš tikrųjų gali nutikti, kad naujasis Jungtinės Karalystės premjeras, įvertinęs faktus ir siūlomus įvairius apgailėtinai neadekvačius ir brangius susitarimus, nuspręs, kad „Brexit“ perspektyvos tokios bauginamos, jog reikės vėl atsiklausti žmonių – arba per kitą referendumą, arba – kas man būtų priimtiniausia – per visuotinius rinkimus. Iki tol rinkėjai tikrai gali nuspręsti, kad jie buvo suklaidinti, ir balsuoti už pasilikimą.
ES šalininkams Jungtinėje Karalystėje derėtų ruoštis blogiausiam scenarijui, net jeigu tikimės geriausio. Mūsų pagrindinis prioritetas – išgelbėti, ką dar įmanoma, iš tuojau sudušiančio laivo, o ne tikėtis, kad mūsų laivas stebuklingai atsiplėš nuo uolų, ant kurių užplaukė.
Dėl to neturėtume balsingai reikalauti kito referendumo arba nedelsiant surengti visuotinius rinkimus, nes dėl tokio elgesio atrodome kaip nemokantys pralaimėti ir negerbiantys demokratijos. Galime būti iš principo nusiteikę prieš referendumus – kaip aš – ir manyti, kad šis buvo ypač nevykęs – kaip aš manau. Jeigu būtume laimėję, mes juk dabar nesikabinėtume prie taisyklių.
Jau aiškėja pasitraukimo šalininkų kampanijos dviveidiški argumentai ir išgalvoti faktai. Taip pat darosi akivaizdu, kad jie neturėjo jokio plano pergalės atveju. Rinkėjai gana greitai padarys išvadas.
Tačiau pirmasis mūsų uždavinys turėtų būti sumažinti žalą žmonėms. Rasistinių ir ksenofobinių išpuolių daugėja. Turime aiškiai parodyti, kad daugiau negu 2 mln. Jungtinėje Karalystėje gyvenančių žmonių iš kitų Europos šalių tebėra pageidaujami“, – naujausiame komentare teigė E.Lucasas.