V.Putino negalima išprovokuoti, nes jis pats yra provokatorius

Taip pareiškė buvusi JAV valstybės sekretorė Madeleine Algright per NATO šalių vadovų susitikimą ekspertų forume „NATO taikos gynyboje 2016 ir vėliau“. Tą pat, tik kiek kitaip prieš porą metų pabrėžė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė įvardijus Rusiją teroristine valstybe.

Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 13, 2016, 2:59 PM, atnaujinta May 19, 2017, 12:06 AM

Visai kitokia nuomone Aljanso viršūnių susitikime Varšuvoje pasidalino Prancūzijos prezidentas F. Hollande'as: „ NATO visiškai nepriklauso sakyti, kokie turi būti Europos santykiai su Rusija. Prancūzijai Rusija nėra priešininkė, nėra grėsmė. Rusija yra partnerė kuri, tiesa, gali kartais, kaip mes matėme Ukrainoje, panaudoti jėgą, kurią mes pasmerkėme, kai ji aneksavo Krymą“.

Taip pasmerkė, kad Minskas II susitarimas jau neužilgo taps Minsku III ir Minsku IV. Kraujas Ukrainoje ir toliau liejasi. Rusijos okupuotas Karaliaučius verčiamas karine citadele tiesiai Europos širdyje.

Nežinia su kuo bando kultūringai kalbėtis Prancūzijos prezidentas, bet, antraip nei caro laikų Rusijos elitas, V. Putinas ir jo režimas prancūziškai nemoka. Nes tą mokančią prancūziškai inteligentiją bolševikai išžudė iki vieno. Vis gi, dėl visą ko, Prancūzija stiprins savo kariais NATO batalionus Baltijos valstybėse nuo 2018 metų. Je vous remercie Monsieur le Président!

Na, ir prie odės draugiškai Rusijai prisidėjo, kas be ko, Vokietijos užsienio reikalų ministras socialdemokratas F.W.Steinmeieris: „Pratybos Lenkijos ir Baltijos šalyse kenkia regiono saugumui ir didina įtampą su Maskva. Ko dabar neturėtumėme daryti tai dar labiau aštrinti situaciją žvanginant ginklais ir kurstant karą. Jei kas tiki kad simbolinis tankų paradas prie NATO rytinės sienos padidins saugumą , klysta.“. Ir šiuo atveju Vokietija, taip pat dėl visą ko, ne tik siunčia savo karius į Lietuvą, bet vadovaus tarptautiniam batalionui. Vielen Dank Frau Kanzler!

Nieko nelaukdamas, Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas, turėdamas omenyje Baltijos jūros regioną, antrina: „Esame įsitikinę, kad šiame pasaulio rajone nėra kokių nors grėsmių, kurios pateisintų jo militarizavimą.

Kai dabar sakoma, kad Rusija ėmė pavojingai elgtis šalia NATO, manau, tai yra šiurkštus bandymas apversti situaciją aukštyn kojomis. Juk būtent Aljansas artėja prie mūsų sienos“. Na taip, NATO „artinasi prie mūsų sienos“ su keturiais batalionais Baltijos valstybėse palyginus su keliomis naujomis divizijomis, kurias Rusija ruošiasi dislokuoti prie savo vakarinių sienų. Tai yra prie mūsų sienų. Rusų protu nesuprasi.

Tai juos puola, tai nepuola. Pavyzdžiui, 2011 metais S. Lavrovas aiškino, kad NATO grėsmės jiems nekelia: „NATO yra mūsų partnerė. Mes norime, kad mūsų partnerystė taptų strategine, kaip tarėmės Lisabonoje“.

Kas ten Lisabonoje buvo sutarta jau senai nebeturi reikšmės. Kartu su 1994 metų Budapešto susitarimais jie senai pervažiuoti keliasdešimt kartų Rusijos tankų vikšrais ir apipilti nieko dėtų tų pačių jų ginamų rusų krauju Rytų Ukrainoje, aneksavus Krymą, okupavus dalį Gruzijos.

Be abejonės, priimti sprendimai Varšuvoje stiprinti Aljanso rytų sienas parodė Europos politinio elito gebėjimą skirti retoriką nuo V. Putino kuriamos tikrovės siekiančios primesti Europai savo žaidimo taisykles kuriame negalioja jokios taisyklės. Retorinis kai kurių ES valstybių vadovų šrioderizmas taip ir liko retoriniu.

Ar tokia retorika teisinga ir ji pasitvirtins? Manau, atvirų durų Rusijai politika turi išlikti. Kalbėtis būtina, Rusija niekur nedings. Akivaizdu, kad vis sunkėjanti ekonominė Rusijos padėtis, politinės ir ekonominės sankcijos, susimovimas Ukrainoje, tikras, o ne menamas mūsų regiono militarizavimas verčia V.Putino režimą kalbėtis.

Šioje vietoje Vakarams tik lenktis ir lenktis Ukrainai, kuri, veik neturėdama jokios kariuomenės paguldė kelis tūkstančius rusų karių. Tuo parodydama Rusijos vadovams ne Rusijos televizinę tikrovę, o tai, kas jų laukia rimtame susidūrime su Vakarų gerai apmokytomis ir gerai aprūpintomis karinėmis pajėgomis.

Rusai supranta, kad kalbėtis reikia, nes ir JAV rodo tikrą savo galią vis artėjančiame konflikte su Kinija dėl Pietų Kinijos jūros, kur JAV nesiruošia Kinijai nusileisti. Tik ką priimta Hagos tribunolo nutartis atima Kinijai bet kokią „prigimtinę teisę“ į jūrą.

V.Putinas kalbėtis turi, ką parodo ir jo noras šią savaitę NATO ir Rusijos tarybos posėdyje aptarti oro erdvės virš Baltijos jūros saugumo gerinimą ir JAV raketinio skydo Europoje klausimus. Rimtai militarizuotas regionas reikalauja susikalbėjimo, nes, kaip matėme, bet kokią akimirką gali įvykti menamas ar tikras nesusipratimas.

Akivaizdu, bandymas kalbėtis su Vakarais rodo, kad V. Putino režimas už Narvą mirti nesiruošia. Viena yra „zombinti“ savo ir taip „nuzombintą“ tautą, visai kita patikėti to „zombinimo“ turiniu. Rusijos režimas skaičiuoti moka: sankcijos, milijardai Donbaso „respublikų“ ir Krymo išlaikymui, išmetimas iš civilizuotų Vakarų organizacijų – taip ilgai tęstis negali, ypač kai naftos ir dujų kainų kritimas kirto per Rusijos ekonomiką.

Baltijos šalių išsilaisvinimas nuo „Gazpromo“, atsiranda nauji energijos žaliavų žaidėjai tame tarpe Izraelis, JAV, visa tai kalba sava skaičių kalba. Karas su Vakarais nieko Rusijai neduos išskyrus visišką susinaikinimą jai panaudojus atominį ginklą.

Jeigu Rusijos generolai ir V. Putinas dar turėjo kažkokias iliuzijas apie Vakarų ištižimą, parsidavimą, tai tos iliuzijos po 2016 metų liepos Varšuvos Aljanso sprendimo investuoti į Aljanso narių gynybą bei parodyta politinė valia gintis, tos iliuzijos turėtų išnykti.

Karo atveju prieš Baltijos valstybes tas skelbiamas kai kurių ekspertų nuo 36 iki 60 valandų pasivaikščiojimas po pvz. Lietuvą kainuos dešimtys tūkstančių rusų karių gyvybių jau vien nuo mūsų turimų prieštankinių ir priešlėktuvinių ginklų nekalbant apie valią kautis kaip suomiai 1939 metais. Ir už ką?

Kokia nauda Rusijos režimui? Rusijos kriminalinio režimo bandymas savo tautai įpūsti karinėmis avantiūromis bei neo stalinizmu ir rusofilija grindžiamą „didžiosios Rusijos“ atgimimo dvasią ir taip išsireikalauti kažkokį jiems patiems nesuprantamą specialų statusą santykiuose su Vakarais, žlugo.

Jų tautą dar kankins poimperialistinės, posovietinės konvulsijos, bet jos vadovams jau aišku, kad tokia metodika Vakarams nepriimtina, nes paliečiami jų gyvybiniai interesai. Ką NATO viršūnių Varšuvoje sprendimai ir patvirtino.

Provokatoriui laikas baigti savo į nieką nevedančias provokacijas. Rezultatas atvirkštinis. Patvorinis V. Putino Peterburgo mentalitetas nėra protingas patarėjas. Rusijai reikia susitaikyti su civilizuotomis žaidimo taisyklėmis. Niekuo geriau ir naudingiau Rusijai nėra, kaip nustoti žvanginti ginklais prie mūsų sienų.

Geriau nuoširdus bendradarbiavimas naudingas abiem pusėm.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?