Vladimiro Putino karas prieš Hillary Clinton

Stebint ne vienkartinį simpatijų pareiškimą tarp JAV respublikonų kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kyla tikrai ne įvairių minčių, o tik viena: kas už tų viešai deklaruojamų simpatijų glūdi? Jau akivaizdu, kad D.Trumpo pagrįsta kritika NATO narėms ir kvestionavimas pačios NATO aljanso svarbos nėra šiaip nemokšiški užsienio politikos pareiškimai.

Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2016-07-27 13:11, atnaujinta 2017-05-17 16:23

Buvęs JAV Atstovų rūmų pirmininkas ir D.Trumpo rėmėjas, respublikonas Newtas Gingrichas aiškina D.Trumpo pareiškimą šitaip: „Nemanau, kad vertėtų rizikuoti branduoline konfrontacija su Rusija dėl Estijos. Ji nėra nieko daugiau, kaip Peterburgo miesto rajonas.

Rusija nebūtinai pradėtų karinę invaziją, bet galimai pasinaudotų Ukrainos variantu“. (CBS, „This morning“, 2016). Tai garsaus Rusijos politikų klausimo vakarams „Ar jūs pasiruošę mirti dėl Narvos?“ atgarsis. Sėkla pasėta tinkamoje dirvoje.

Rusijos saugumo FSB agentų bei jų ruporo Russia Today, Sputnik ir naudingų idiotų armijos dezinformacija duodą akivaizdžią naudą. Visi minėti D.Trumpo pareiškimai atspindi dar vieną putiniškos užsienio politikos bruožą: nenuspėjamumą.

Buvęs Švedijos premjeras ir užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas įvardija šį D.Trumpo nenuspėjamumą kaip galimą naująją JAV politinę doktriną. (The Washington Post, 2016). Jis turi gerą mokytoją Rusijoje, taip sakant.

Dar D.Trumpui net netapus JAV prezidentu, šie jo pareiškimai kerta per visą pokarinės Europos saugumo architektūros pagrindą: NATO kaip gynybinį aljansą. Jam subliūškus, matysime susiskaldžiusią Europą neturinčią jokios bendros karinės galios ir kuriai gresia nauji Svexit bei kiti „exit“. Už tai reikia „dėkoti“ Vokietijos kancleriai A.Merkel įleidusiai į Europą virš milijono nelegalų be jokios patikros. Rezultate liejasi kraujas Europos gatvėmis. Reikėtų dėkoti šrioderiams ir šrioderizmui Vokietijos mentalitete santykiuose su Rusija. Šioje vietoje tiktų suktas klasikinis klausimas „kas paneigs...“.

Už tokią dovaną sau V.Putinas pasiruošęs mokėti milijardus. Tai ir daroma. Vis garsiau kalbama apie „rusiškus pinigus“ iš V.Putinos oligarchų aplinkos besisukančius D.Trumpo aplinkoje. Matome lietuviško kaikarizmo analogą D.Trumpo asmenyje ir jo rėmėjų mąstysenoje tik gigantiškame formate ir tokioje pat galimai tragiškoje jo išdavoje. Europa grįžta į 1939 metus, kada jos susiskaldymas palčiai atvėrė vartus dviem žiauriems totalitariniams režimams. Šiandien teliko vienas, patogiai įsitaisęs sofoje ir laukiantis savo istorinės akimirkos. Kaip sako lietuvių išmintis: „Be kantrybės nėra galybės.“.

Su nenuspėjamu D.Trumpu Europa arba pati save padovanos V.Putinui, arba padovanos Baltijos valstybes, kad atsiknistų nuo jo. Tokios turėtų būti V.Putino kantrybės prielaidos.

Todėl V.Putinas eina va bank siekdamas paveikti supervalstybės JAV rinkiminę kampaniją jam ir jo režimui palankia kryptimi su naudingu jam rezultatu. Prieš kelias dienas JAV Demokratų nacionalinis komitetas (DNC) apkaltino Rusiją ir FSB įsilaužius į DNC serverį. Šių metų liepos 22 Wikileaks paskelbė 20 000 e-pašto laiškų su 8000 priedų kuriuose matosi nešvari H.Clinton taktika kovoje su jos oponentu Demokratų partijoje B.Sandersu. Kitaip tariant, H.Clinton susimovė jau kelintą kartą ir jos patikimumui suduotas rimtas smūgis. Tačiau H.Clinton nėra šio straipsnio tema, kurią palieku kitam kartui.

Kaip Rusijos specialios tarnybos sugebėjo įsilaužti į JAV Demokratų nacionalinio komiteto serverį, aiškina JAV žurnalistas Thomas Rid (Motherboard.vice.com, 2016 liepa). Anot jo, bandymai įsilaužti į DNC serverį jau buvo pastebėti prie pora mėnesių. Pagalbon buvo pakviesta internetinės apsaugos įmonė CrowdStrike. Tinkle buvo pastebėtos dvi priešiškos grupės. Abi yra gerai žinomos IT apsaugos įmonių kaip „APT 28“ ir „APT 29.“ arba tiesiog kaip šnipai. Įtariama, kad viena grupė priklauso Rusijos FSB, kita GRU.

Nors pastarųjų tiesioginės sąsajos su tomis grupėmis ne visiškai įrodytos, tačiau atpažįstamas braižas ir metodai. Tie patys metodai ir braižas buvo naudojamas įsilaužimui į Vokietijos Bundestagą. Vokietijos IT apsaugos įmonė BfV nurodė tikslų šaltinį – Rusijos karinę žvalgybą GRU. Ši savo ruožtu remiasi karine taktika grįsta aktyvia dezinformacija ir manipuliacija.

Beje, jau ne pirmą kartą Wikileaks naudojamas manipuliacijoms nukreiptoms prieš vieną ar kitą politinį priešininką pačiose Jungtinėse valstijose. Šiuo atveju smūgis H. Clinton rinkiminei kampanijai tiesiai į paširdžius. Demokratų nacionalinio komiteto vadovė buvo priversta atsistatydinti, o partijoje vos ne skilimas tarp H.Clinton ir B.Sanderso šalininkų.

Skaityti šį tyrimą tai tas pat, kas skaityti rašytojo Tomo Clancy Jack Ryan istorijas. Jam net kurti nieko nebereikia. Informacinis karas vyksta viešai ir prieš mūsų akis. Rusija dabar turi tiek dokumentų galimai diskredituojančių H.Clinton, kad nedidelėmis, bet skaudžiomis dozėmis galima bandyti pakreipti rinkimus reikiama linkme.

Taip galima manipuliuoti ir jau yra manipuliuojama bet kokios valstybės rinkiminė kampanija. Todėl Rusijai taip svarbu atsiriboti nuo kaltinimų, ką Rusijos užsienio reikalų ministras S.Lavrovas prieš kelias dienas ir padarė. Maždaug: „skaitykite mano lūpas – mes nieko dėti“.

Tyrimo autorius Thomas Rid teigia, kad panašiais atvejais demokratijos lieka silpnesniojo pozicijoje, nes visi šaltiniai yra atviri, o slaptesni kaip taisyklė niekaip neapsaugoti, todėl informacija lengvai manipuliuojama. Sabotažui duris atviros. V. Putino režimas jomis naudojasi remdamas sau palankius kandidatus Austrijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje. Pasinaudota ir D. Trumpu. Jis bandė stabdyti sprendimą dėl gynybinės karinės pagalbos Ukrainai.

Jau nebekyla abejonių, kad V. Putinas meta visas savo dezinformacines pajėgas ir milžiniškas lėšas D. Trumpo pergalei pasiekti.  Šiame kontekste D. Trumpo imperijos ir rinkiminės kampanijos finansavimas nėra popierinis. Pavyzdžiui, D. Trumpas ir jo šeima nuo 1980 metų lankosi Rusijoje. Jo sūnus Donaldas jaunesnysis 2008 metais nekilnojamo turto konferencijoje teigė, kad „rusų įtaka didžiajai mūsų turto daliai neproporcingai didelė„. 

JAV kandidatų kova dėl prezidento posto vyksta tarp dviejų pusių susimovusių ir moraliai, ir balansuojančių ant teisinės atsakomybės ašmenų. Abiejų kandidatų kova už valdžia vos ne bet kokiomis priemonėmis patvirtina ne tik JAV, bet ir Europos valstybių dalies visuomenių požiūrį į politinį elitą kaip korumpuotą ir savanaudį.

Deja, ne vieną ir ne du kartus jie yra teisūs. Todėl diktatūroms su postimperialistinėmis nostalgijomis ir fantazijomis nesunku tomis visuomenėmis ir politikais manipuliuoti savo naudai. Tereikia durti pirštu į bet kokį savanaudišką politiką, kuris jau savo rankomis manipuliuos savo rinkėjus. Kaip dar 1970 metais buvo pareiškęs D. Trumpas: „Respublikonai yra patys kvailiausi rinkėjai.

Jiems galima pasakyti bet ką ir jie tikės, todėl man nebūtų problemų būti išrinktam.“. Jis šioje vietoje antrina A.Hitlerio nuomonei apie rinkėjus išsakytą 1930 metais. Tą pat mano ir V.Putinas. Tame ir judviejų simpatija vienas kitam. Tame jų abiejų siekis pašalinti H.Clinton iš dar jos nelaimėto prezidento posto.

Tai – V.Putino karo prieš H.Clinton tikslas. Jeigu taip atsitiks, atversime naujai seną istorijos puslapį, kai niekas niekuo nebepasitikės. Tik taip gali laimėti diktatūros ir pralaimėti demokratijos. Telieka tikėtis, kad taip neatsitiks.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.