H.Clinton: kelia nerimą D.Trumpo „absoliuti ištikimybė“ Rusijai

D.Trumpas, kuris yra respublikonų kandidatas kovoje dėl Baltųjų rūmų, atžariai atsakė, kad nepalaiko „jokio ryšio“ su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir niekada nėra su juo susitikęs arba kalbėjęsis telefonu, bet „jeigu mūsų šalis sutartų su Rusija, būtų puiku“.

Duodamas interviu televizijai ABC kandidatas sakė neketinantis atsiriboti nuo V.Putino, kuris respublikonų lyderį yra apibūdinęs kaip „labai ryškų žmogų, ir, be jokių abejonių, talentingą“.

Tačiau D.Trumpas vėl pakurstė aistras, pareiškęs, kad tapęs prezidentu jis bent jau svarstytų, ar turėtų būti pripažintas Rusijos suverenumas Kryme – Ukrainos teritorijoje, kurią Rusija aneksavo 2014 metais, išprovokuodama tarptautinį pasmerkimą.

„Krymo žmonės, kaip girdėjau, mieliau liktų su Rusija“, – sakė D.Trumpas.

Tos teritorijos statusas tapo nuostabą keliančio pokalbio tema tarp D.Trumpo ir ABC laidos „This Week“ („Šią savaitę“) vedėju George'u Stephanopoulosu.

„(Putinas) neina į Ukrainą – supraskite tai, – tvirtino D.Trumpas. – Jis neina į Ukrainą, aišku? Galit tai pasižymėti. Galit tai užsirašyti.“

G.Stephanopoulosas replikavo: „Bet juk jis jau yra ten, ar ne?“

D.Trumpas atsakė: „Gerai, tam tikra prasme jis ten yra. Bet manęs ten nėra, ten yra dabartinis JAV prezidentas Barackas Obama.“

H.Clinton vyriausiasis politikos patarėjas Jake'as Sullivanas pareiškė, kad D.Trumpo pasisakymai yra „bauginantys“.

„Apie ką jis kalba? Ko dar jis nežino? – sakoma J.Sullivano pranešime. – Nors Trumpas dar neperprato pagrindinių faktų apie pasaulį, jis perprato pagrindinius Putino teiginius dėl Krymo.“

D.Trumpas sakė neprisidėjęs prie respublikonų pastangų sušvelninti savo platformą ir atsisakyti reikalavimo aprūpinti Ukrainą letalia ginkluote.

Ginčas dėl Rusijos yra dalis platesnių nesutarimų dėl JAV veiksmų pasaulyje, o D.Trumpas argumentuoja, kad susilpnėjusi Amerika privalo sumažinti savo vaidmenį ir reikalauti didesnio savo sąjungininkių indėlio. Tuo tarpu H.Clinton tvirtina, kad dešimtmečius gyvuojantys JAV įsipareigojimai savo partnerėms užsienyje privalo būti palaikomi.

H.Clinton, duodama interviu televizijos „Fox News“ sekmadieninei laidai, pakomentavo kaltinimus, kad Rusija yra susijusi su Demokratų partijos elektroninių laiškų nutekinimu, sukėlusių jai nepatogumų ką tik pasibaigusio partijos nacionalinio suvažiavimo išvakarėse.

Vykstant demokratų suvažiavimui D.Trumpas ragino Rusiją surasti ir paviešinti kelis tūkstančiu elektroninių laiškų, ištrintų iš privataus elektroninio pašto serverio, kurį H.Clinton naudojo dirbdama valstybės sekretorės poste, nusižengdama saugumo taisyklėms.

Tuo metu D.Trumas pareiškė: „Rusija, jeigu klausaisi – tikiuosi, kad sugebėsi surasti 30 tūkst. elektroninių laiškų, kurių trūksta. Manau, tau dosniai atsilygintų mūsų žiniasklaida.“

Tas raginimas, praktiškai neturintis precedento JAV prezidentinėje politikoje, buvo griežtai smerkiamas demokratų ir kai kurių respublikonų.

Komentuodama D.Trumpo numanomą paskatinimą Rusijai vykdyti elektroninį šnipinėjimą, H.Clinton sakė „Fox“, kad tokie pareiškimai „kelia klausimų dėl Rusijos įtakos mūsų rinkimams“.

„Ir kad Trumpas tai skatina bei giria Putiną, nepaisydamas to, kas atrodo kaip sąmoningos pastangos mėginti mūsų rinkimus, manau, kelia klausimų dėl nacionalinio saugumo“, – pabrėžė ji.

Kai laidos vedėjas pastebėjo, kad D.Trumpas tvirtino tuos žodžius ištaręs sarkastiškai, H.Clinton atsakė: „Jeigu įvertinate padrąsinimą Rusijai šnipinėti elektroninio pašto paskyras, jeigu įvertinate jo išties perdėtas pagyras Putinui, jo absoliutų pritarimą daugeliui užsienio politikos klausimų iš Rusijos pageidavimų sąrašo“, tai rodo, kad „jis dėl savo temperamento nėra tinkamas būti prezidentu ir vyriausiuoju pajėgų vadu.“

D.Trumpas anksčiau sukėlė nerimą NATO narėms, iškėlęs klausimą dėl seniai gyvuojančių besąlygiškų JAV įsipareigojimų ginti bet kurią transatlantinio aljanso narę, jeigu ji būtų užpulta Rusijos.

Duodamas interviu dienraščiui „The New York Times“ prieš Respublikonų partijos suvažiavimą D.Trumpas pareiškė, kad Rusijai užpuolus kurias nors NATO nares, jis spręstų, ar reikėtų joms suteikti pagalbą tik tuo atveju, jeigu padarytų išvadą, kad tos šalys „vykdė įsipareigojimus mums“.