Iš dalies toks Ankaros spaudimas ES – anokia naujiena. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas tokios retorikos laikosi nuo pat susitarimo dėl migrantų dar šių metų kovą.
Tačiau pastaruoju metu Turkijos prezidentas ne tik tampa vis kategoriškesnis, bet ir atvirai flirtuoja su Rusija. O tai kelia nerimą Vakarų politikams.
„Jei nesulauksime vizų režimo liberalizavimo, būsime priversti atšaukti susitarimą dėl migrantų priėmimo“, – prezidentui antrino ir Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.
Jis užsiminė ir apie terminą, iki kurio šis klausimas turėtų būti išspręstas, – spalio mėnesį.
Savo kaltės neįžvelgia
ES su Ankara dar kovą sutarė, kad visi migrantai iš Sirijos ir kitų Vidurinių Rytų šalių, neteisėtai patekę į Graikijos salas, bus grąžinami į Turkiją.
Už kiekvieną iš Graikijos išsiunčiamą Sirijos pabėgėlį ES įsipareigojo priimti po vieną pabėgėlį tiesiai iš Turkijos. Taip pat už tai Bendrija įsipareigojo sumokėti 3 milijardus eurų, skirtų pabėgėlių klausimui spręsti.
Ankarai taip pat buvo pažadėtas bevizis režimas, bet turkams Europos Komisija iškėlė sąlygas: prašė pakeisti kai kuriuos Vienos konvencijos neatitinkančius kovos su terorizmu įstatymus bei žmogaus teisių pažeidimų mažinimą.
Bevizis režimas ir yra pagrindinis ES ir Turkijos ginčų objektas ir argumentas, kuriuo R.T.Erdoganas dabar bando šantažuoti Senąjį žemyną.
Tiesa, prezidentas visai nesirūpina, kad pati Ankara neatliko namų darbų– iki šiol nepriimtas įstatymas, keičiantis terorizmo apibrėžimą, o po perversmo žmogaus teisių apsauga tapo apverktina: kaltinimų sulaukia niekuo dėti žmonės, persekiojami žurnalistai, įkalinami režimo priešininkai.
Vakarai žeria kritiką dėl autokratiškos R.T.Erdogano politikos ir griebėsi už galvos, kai po perversmo jis prabilo, jog vertėtų pasvarstyti apie mirties bausmės grąžinimą.
Nusileisti neplanuoja
Tačiau Turkija ne tik neįvykdė Europos Komisijos sąlygų, bet ir nevykdo susitarimo dėl migrantų. Nuo tada, kai Turkijoje nepavyko pučas ir prasidėjo valymai, nestabilia padėtimi pasinaudoję migrantai laisvai keliavo į Graikijos salas.
Per šį laiką į Graikiją pateko per tūkstantį pabėgėlių. Iš viso jų ten yra beveik 10 tūkst. – tarp jų, beje, ir aštuoni iš Turkijos pasprukę kariškiai.
R.T.Erdogano grasinimai nutraukti susitarimą kelia nerimą ES politikams. Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude’as Junckeris tikino, kad rizika, jog ES susitarimas su Ankara žlugs, yra didelė, o dabartinė situacija labai trapi.
Vis dėlto atrodo, kad nusileisti Turkijai Bendrija vis tiek neplanuoja. Antai Vokietijos vicekancleris Sigmaras Gabrielis neseniai pareiškė, kad „Europa privalo nesileisti būti šantažuojama derybose dėl bevizio režimo suteikimo Turkijos piliečiams“.
„Nuo pačios Turkijos priklauso, ar šaliai bus galima suteikti bevizį režimą, ar ne“, – sakė S.Gabrielis. Politiko teigimu, Turkija, svarstydama sugrąžinti mirties bausmę, kuri pažeidžia ES pagrindinių teisių chartiją, vis labiau tolsta nuo Europos.
S.Gabrielis sakė, kad ši chartija yra svarbi ES dalis, kurios privaloma paisyti, jeigu Turkija nori tapti Bendrijos dalimi.
Flirtas su Rusija
Tačiau nuo Bendrijos tolstanti Ankara artėja prie senosios sąjungininkės Maskvos. Turkijos ir Rusijos santykiai birželį atšilo – šalys susitaikė dėl numušto lėktuvo.
O R.T.Erdoganas jau sutarė rugpjūčio 9-ąją susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Dabar abi šalys netgi viešai pradėjo kalbėti apie naują bendrą projektą – dujotiekį „TurkStream“, kuriuo rusiškos dujos keliautų į Europą.
Tiesa, „TurkStream“ idėją užsienio ekspertai vertina atsargiai. Oksfordo universiteto strateginių studijų ekspertė Katia Jefimova mano, kad Maskvos ir Turkijos santykiai banguoti, todėl tokio masto projektų įgyvendinimas kol kas sunkiai įsivaizduojamas.
Tačiau R.T.Erdoganui žūtbūt reikia draugų.
Nenuostabu, kad apie savo vizitą Maskvoje jis prabilo po bandymo jį nuversti.
Be to, kalbama, kad būtent Rusija perspėjo R.T.Erdoganą apie rengiamą perversmą.
Beje, pastarasis, šalies prekybos ministro Bulento Tufenkci apskaičiavimais, Turkijai kainavo maždaug 100 milijardų JAV dolerių (89 mlrd. eurų). Politikas nuogąstavo, kad nuostoliai bus dar didesni, mat atsitraukia ir būriai investuotojų.
„Pučininkai privertė Turkiją atrodyti kaip trečiojo pasaulio šalį, – pykčio neslėpė ministras. – Investuotojai neateis, kai buvo parodyti gatvėmis važinėjančių tankų vaizdai ir buvo subombarduotas parlamentas.“
Tai dar viena priežastis, kodėl Turkija bando flirtuoti su Rusija. Mat pastaroji finansinius nuostolius patyrusią šalį gali pamaitinti turistais – jų indėlis į Turkijos biudžetą nemenkas.
Viena vertus, Turkijos ir Rusijos santykius galima vadinti bičiulyste iš išskaičiavimo, tačiau politinė žinutė, siunčiama Europos lyderiams, ne mažiau svarbi.
Ginčui tarp Turkijos ir ES artėjant prie kulminacijos, šiltėjantys santykiai su Kremliumi – perspėjimas Vakarams ir dar vienas koziris Ankarai, kuri siekia žūtbūt išreikalauti sau naudingų susitarimų.