Ankara ir Maskva birželio pabaigoje susitarė pataisyti ryšius,
smarkiai nukentėjusius pernai lapkritį, kai Turkijos pajėgos
numušė Rusijos karo lėktuvą prie sienos su Sirija.
Akivaizdu, kad dabar abi šalys yra nusiteikusios užglaistyti
nesutarimus: Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį atvyksta į Sankt
Peterburgą pirmųjų nuo tos krizės pradžios derybų su Kremliaus
vadovu Vladimiru Putinu.
Kaip rašo „Hurriyet“, anksčiau šiais metais Turkija
pradėjo siųsti Rusijai užuominas, kad nori užbaigti šią krizę.
Svarbiausias vaidmuo teko verslininkui Cavitui Caglarui, investuojančiam į tekstilės pramonę.
Jis palaiko gerus santykius su Rusijos Dagestano respublikos
vadovu Ramazanu Abdulatipovu, o šis savo ruožtu yra artimas
įtakingam V.Putino užsienio politikos patarėjui Jurijui Ušakovui.
„Hurriyet“ nurodė, kad C.Caglaras 1999 metais parūpino savo
privatų lėktuvą turkų agentams, pagrobusiems ieškomą kurdų
kovotojų lyderį Abdullah Ocalaną per slaptą
operaciją Kenijoje.
R.T.Erdogano atstovas Ibrahimas Kalinas balandį buvo paskirtas palaikyti ryšius su J.Ušakovu, kai
prezidentas pritarė pastangoms pagerinti ryšius.
Galiausiai Ankara ėmėsi derinti laišką Maskvai, ketindama
pareikšti apgailestavimą dėl minėto incidento ir padėti tašką
šioje krizėje.
N.Nazarbajevas, palaikantis glaudžius ryšius su V.Putinu ir
R.T.Erdoganu, susitiko su Kremliaus vadovu ir birželio 22 dieną
užsiminė Ankarai, kad atėjo tinkamas metas pasiųsti tą laišką.
Dokumento tekstas buvo suderintas su Kazachstano ambasada
Ankaroje.
Birželio 24 dieną 3 val. ryto Turkijos laiku I.Kalinas,
pasitaręs su N.Nazarbajevu, išvyko į Taškentą, kur V.Putinas
dalyvavo Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (SCO) viršūnių
susitikime.
N.Nazarbajevas patikrino turkų laišką ir pristatė J.Ušakovą
Turkijos delegacijai. J.Ušakovas savo ruožtu parodė laišką
V.Putinui – šis buvo gretimame kambaryje, nors turkai to nežinojo.
Galutinis laiško tekstas buvo šiek tiek aptakesnis negu iš
pradžių norėjo rusai: jame buvo panaudotas rusiškas žodis
izvinite (atleiskite), o ne išreikštas atviras atsiprašymas.
Abi šalys šį laišką paskelbė birželio 27 dieną, atverdamos
kelią užbaigti šią krizę, padariusią didžiulę žalą Turkijos
ekonomikai.
Rusija viena pirmųjų išreiškė palaikymą R.T.Erdoganui po
liepos 15-ąją Turkijoje mėginto įvykdyti perversmo, o Ankara labai
palankiai įvertino Maskvos reakciją ir priekaištavo savo
sąjungininkėms Vakaruose, kurių pozicija buvo daug atsargesnė.