Liepos mėnesį grupė ginkluotų užpuolikų, priklausančių opozicinei grupuotei „Sasna Crer“, įsiveržė į policijos kompleksą, nužudė vieną pareigūną, o kelis kitus paėmė įkaitais.
Vėliau užpuolikai paleido policininkus, bet pagrobė keturis medikus. Tiesa, juos vieną po kito taip pat išleido į laisvę.
Šis incidentas sulaukė didelio atgarsio visoje šalyje. Tūkstančiai žmonių kas naktį ėjo į gatves reikšdami palaikymą „Sasna Crer“ vyrams.
Tiesa, ne dėl to, kad pastarieji surengė įkaitų dramą, o todėl, kad taip esą pasipriešino Armėnijos prezidento Seržo Sargsiano politikai.
Nenori šalies kišimosi
Armėnijos prezidentas kaltinamas dėl pernelyg glaudžių ryšių su Rusija.
„Šiandien visi procesai mūsų šalyje valdomi iš išorės. Kalbu apie Rusiją“, – vieno protesto metu užsiminė režisierius Tigranas Chzmaljanas.
Armėnijoje yra įkurta Rusijos karinė bazė.
Be to, Maskva konflikte dėl Kalnų Karabacho taip pat labiau palaiko Jerevano pusę.
Galiausiai nuo Rusijos priklausoma didelė dalis Armėnijos ekonomikos, energetikos sektorius ir geležinkeliai. Būtent tai ir nepatiko „Sasna Crer“ vyrams.
„Norime, kad tarptautinė bendruomenė suprastų, kad esame išsilaisvinimo nuo Rusijos judėjimas“, – skelbė policijos kompleksą užėmę vyrai.
Atrodo, kad paprasti armėnai pritaria opozicionieriams. Naktį prie užimto policijos komplekso protestuojanti minia skandavo: „Didvyriai!“
Atsinaujino konfliktas
Didelė dalis „Sasna Crer“ narių – Armėnijos ir Azerbaidžano karo dėl Kalnų Karabacho veteranai.
Nors ši teritorija oficialiai yra Azerbaidžano dalis, didelį jos gabalą kontroliuoja armėnai. Be to, būtent jie sudaro daugumą šio regiono gyventojų.
Nors konfliktas tarp abiejų šalių ilgą laiką buvo įšaldytas, šį pavasarį tarp Armėnijos ir Azerbaidžano atsinaujino kovos veiksmai.
Per didžiausią smurto protrūkį per pastaruosius 20 metų žuvo maždaug 200 žmonių – tiek karių, tiek civilių.
Judėjimui „Sasna Crer“ ypač užkliuvo netrukus po to pasklidusios kalbos, kad S.Sargsianas norėjo atiduoti Azerbaidžanui dalį Armėnijos kontroliuojamų teritorijų mainais į taikos sutartį.
Nors „Sasna Crer“ vyrams gresia ilgi metai kalėjimo, jų siekį nuversti S.Sargsianą palaikantys žmonės ir toliau eina į gatves.
O nuo vakar Maskvoje besilankantis prezidentas čia gali sulaukti griežtų raginimų susitaikyti su Baku. Tačiau augant nepasitenkinimui Armėnijoje jis jau anksčiau užtikrino, kad kompromisas nėra galimas.
„Kalnų Karabachas niekada nebus Azerbaidžano dalis. Niekada. Galiu tai pakartoti dešimtis kartų“, – sakė S.Sargsianas.
Kaltina dviveidiškumu
Tačiau, kaip tikino T.Chzmaljanas, armėnai suvokia, kad tikrasis priešas yra ne Rusijos marionete tapusi vietos valdžia, o Kremlius ir Rusijos saugumo struktūros.
Mat būtent Maskva balandžio mėnesį Armėnijai ir Azerbaidžanui padėjo susitarti dėl paliaubų.
Tiesa, Rusija ir toliau tiekia ginklus – ne tik Jerevanui, bet ir Baku. Tad nestebina ir įtarimai dėl šąlančių Armėnijos ir Rusijos santykių.
Antai balandžio viduryje protestuotojai susirinko prie Rusijos ambasados Jerevane ir apmėtė ją kiaušiniais kaltindami Maskvą dviveidiškumu.
Mat pastaruosius kelerius metus rusai pardavė Azerbaidžanui daugiau nei 4 mlrd. JAV dolerių vertės ginklų.
Tai Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas paaiškino pastangomis palaikyti konfliktuojančių pusių jėgų pusiausvyrą regione.
O šių metų pradžioje Rusija sutiko suteikti Armėnijai 200 milijonų dolerių paskolą, kad pastaroji įsigytų rusiškų ginklų.
