V.Putinas pareiškė, kad du Rusijos kariai šią savaitę žuvo mėgindami sustabdyti per sieną besiveržiančius žmones, kuriuos Kremlius pavadino teroro sąmokslininkais.
„Norėčiau atkreipti mūsų partnerių JAV ir Europoje dėmesį. Manau, akivaizdu, kad Kijevas problemas nori spręsti ne derybų, o teroro būdu. Tai tikrai kelia nerimą“, – trečiadienį aiškino prezidentas.
Apkaltino teroro aktu
Maskva pažėrė ir daugiau kaltinimų: esą Ukrainos žvalgyba stengiasi surengti teroro išpuolius Rusijos aneksuotame pusiasalyje, kad nukreiptų dėmesį nuo šalies ekonominių sunkumų.
Tiesa, Ukrainos prezidentas Petro Porošenka atmetė V.Putino kaltinimus ir patikino, kad tikrai neketina pusiasalio atsiimti jėga.
„Šios fantazijos yra tik pretekstas pažerti naujų grasinimų Ukrainai. Būtent Rusija jau seniai remia ir skatina terorizmą Ukrainos teritorijoje“, – atsakė P.Porošenka pranešime.
O Ukrainos atstovas Jungtinėse Tautose Volodymyras Jelčenka pažymėjo, kad Rusijos kaltinimai labai primena prieš aštuonerius metus – taip pat per olimpines žaidynes – vykusį Rusijos ir Gruzijos karą.
„Scenarijus labai panašus, todėl ir esame pasiruošę visiems įmanomiems įvykiams“, – įspėjo diplomatas.
Telkia karines pajėgas
Regis, Ukraina ruošiasi rimtai. Vakar Kijevas dislokavo daugiau karinių pajėgų netoli naujos sienos tarp žemyninės šalies dalies ir užimto Krymo pusiasalio. Be to, tiek čia, tiek palei visą rytinę Ukrainos sieną taip pat paskelbta aukščiausioji karinė parengtis.
Tokį žingsnį paskatino ne tik pastarasis incidentas, bet ir liudininkų pasakojimai apie prie sienos su Ukraina telkiamas Rusijos kariuomenės pajėgas.
O vakar V.Putinas pranešė susitikęs su aukščiausiais Rusijos karo vadais ir aptaręs papildomas priemones, kuriomis nori apsaugoti Krymo pusiasalį, jo oro erdvę ir teritorinius vandenis.
Krymo gyventojai šią savaitę taip pat teigė pastebėję neįprastų pokyčių – juos pradėjo stabdyti ginkluoti patikros punktų pareigūnai.
O savaitgalį Rusija išvis uždarė sieną su Krymu, taip dar labiau paskatindama įtarimus, kad pusiasalyje pradėjo kaupti sunkiąją artileriją.
Pasikeitė derybų tonas
Pusantrų metų rusenęs ir 9,5 tūkst. žmonių gyvybę pasiglemžęs Ukrainos konfliktas pastaruoju metu suaktyvėjo, o paliaubos pažeidinėjamos seniai nematytu mastu.
Bet Vakarai kraipo galvą: kodėl pastaruoju metu V.Putinas pradėjo aktyviau kalbėti apie Ukrainą?
Juk dėl aneksuoto Krymo Vakarų sankcijų sulaukusi Rusija vis rečiau minėdavo Rytų Ukrainos karą, taip tikėdamasi atsitraukti nuo konflikto ir išgelbėti apribojimų paveiktą šalies ekonomiką.
Be to, trečiadienį Rusijos prezidentas pareiškė nebematantis prasmės Rusijai dalyvauti vadinamojo Normandijos ketverto susitikime Kinijoje.
Nors anksčiau šalies užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas patvirtino, kad Rusija yra pasiruošusi susitikti su Prancūzijos, Vokietijos ir Ukrainos atstovais G20 forumo užkulisiuose.
Šių valstybių atstovai praėjusį vasarį Minske susitarė dėl paliaubų, tačiau nė viena pusė iki galo susitarimo taip ir neįvykdė.