„Pagrindinė grėsmė Lietuvai ne jos politikos provincialumas ar karo baimė ir net ne ekonomikos sąstingis. Didžiausia grėsme jai – negalėjimas pripažinti tikrosios savo istorijos“, – įsitikinusi knygos „Kas ką išdavė. Kaip buvo žudoma Sovietų Sąjunga ir kas bandė ją gelbėti“ autorė.
G.Sapožnkinova tikino, kad knygą parašė remdamasi Sausio 13 d. įvykių liudininkų pasakojimais. Tiesa, juos autorė, ko gero kruopščiai atrinko, nes liudininkų sąraše galima rasti Lietuvos komunistų partijos lyderio Mykolo Burokevičiaus pavardę, taip pat kitų komunistų partijos iškilių asmenų pavardes. Cituojamas ir Algirdas Paleckis.
Įdomu ir tai, kad rugpjūčio 16 dieną Maskvoje surengtame knygos pristatyme dalyvavo ir Sausios 13-osios byloje įtariamas buvęs KGB pareigūnas Michailas Golovatovas.
„Reikia atsižvelgti į tai, kad nacionalistai patys šaudė į tuos žmones. Negalima dėl visko kaltinti kariuomenės. Tai būtų nusikaltimas, istorijos iškraipymas. Varenikovas ir Kuzminas ginė žmones. Kaip ten iš tiesų viskas įvyko, dabar neatsakys niekas. Tačiau patikinu, kad įsakymo kariuomenei šaudyti į žmones nebuvo. Turėjau rankose telefoną, kuriuo galėjau susisiekti su Maskva bei kariškiais. Pastarieji man skambino ir klausė – ką daryti, žmonės viską niokoja aplinkui“, – knygoje cituojamas M.Burokevičius.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Pati autorė tvirtino nenorėjusi išsiaiškinti savo knygoje, kas vyko iš tiesų, tačiau „leidusi viską papasakoti liudininkams“. O baigusi knygą esą įsitikino, kad 1991 metų įvykiai yra „bjauriausias istorijos iškraipymo pavyzdys“.
It to būtų maža, G.Sapožnkinova antroje knygos dalyje nueina dar toliau – palygina Sausio 13-osios įvykius su Ukrainos Maidanu. Tiesa, ganėtinai keistu kampu. Pasak jos, scenarijai šių abiejų įvykių yra visiškai tapatūs.
„Tie patys paslaptingi snaiperiai, ritualinės aukos, kaltinimai Maskvai, Vakarų pagalba, teatrališkumas ir banali rusofobija, dengiantis kova su imperija“, – rašė G.Sapožnkinova.
Maskvoje pristatydama savo „politinių fantazijų“ knygą autorė taip pat pasiskundė esą Lietuva darė viską, kad tik jos kūrinys neišvystų dienos šviesos.
„Prieš metus lankiausi Lietuvoje norėdama surinkti medžiagos knygai. Mane suėmė ir deportavo iš šalies. Be to, Lietuva stengėsi uždrausti knygos išleidimui italų kalba“, – tvirtino G.Sapožnikova.