Iš šalies, kuri kažkada buvo geopolitinis tiltas tarp Maskvos
ir Vakarų, dabar kyla didelė ir pavojinga nesantaika.
Trečiadienio renginiai vyksta aidint abipusiams kaltinimams, po
praėjusią savaitę prezidento Petro Porošenkos pareikštų
perspėjimų, kad šalis gali susidurti su „visapusiška“ Rusijos
invazija.
Per vyriausybinių pajėgų ir prorusiškų separatistų kovas
Rytų Ukrainoje jau žuvo daugiau kaip 9,5 tūkst. žmonių, o
maždaug 2 mln. gyventojų buvo priversti palikti savo namus. O
pietuose Ukraina prarado strateginę reikšmę turintį Juodosios
jūros pusiasalį Krymą, kurį Rusija aneksavo įsakius prezidentui
Vladimirui Putinui.
Šie įtampos taškai yra palikimas 2014 metų liaudies sukilimo,
per kurį buvo nušalintas Maskvos remtas Ukrainos lyderis, o
V.Putinas įsiuto netekęs šalies, kurią norėjo matyti Kremliaus
vadovaujamame bloke.
Rusijos atsakomosios priemonės paskatino Ukrainą priimti
dekomunizavimo įstatymą, kuriuo buvo uždrausti sovietiniai
simboliai ir pasmerkti „totalitariniai režimai“. Tuo įstatymu
buvo siekiama pagerinti Ukrainos provakarietišką įvaizdį ir
simboliškai smogti Maskvai.
Ukrainos nacionalinio atminimo instituto vadovas Volodymyras
Viatrovyčius sakė, kad šį trečiadienį švenčiama
Nepriklausomybės diena bus paminėtas daugumos žmonių troškimas
„atsikratyti totalitarinės praeities.“
Apklausos rodo, kad bendras pasipiktinimas Rusija auga.
Kijeve įsikūręs institutas „Demokratinių iniciatyvų
fondas“ paskelbė duomenis, rodančius, jog 61 proc. ukrainiečių
galvoja, kad „šaliai reikia sveiko nacionalizmo“. 1991 metais,
kai iširo Sovietų Sąjunga, taip galvojančių ukrainiečių buvo 48
procentai.
Tik 11 proc. vis dar galvoja, kad negali išgyventi be Rusijos.
Šis skaičius yra smarkiai sumažėjęs nuo 40 proc., užregistruotų
2011 metais, kai valdžioje buvo Maskvos remtas prezidentas Viktoras
Janukovyčius.
Tačiau permainas daug sunkiau priimti žmonėms rytiniuose
Ukrainos regionuose, kur simpatijos Maskvai yra didesnės ir labai
senos, palyginti su proeuropietiška ir labiau nacionalistiška
Vakarų Ukraina.
Daugelį šalies rytuose trikdo tai, kad miestai ir gatvės neteko
savo rusiškų pavadinimų ir paminklų kažkada garbintiems sovietų
lyderiams.
Bachmuto miestas, esantis rytiniame Donecko regione arti fronto
linijos, daugiau kaip 90 metų buvo vadinamas Artemivskas. Jis buvo
pavadintas pagal komunistų revoliucionierių, kuris turėjo pravardę
„Artiomas“ ir kurio statula stovėjo jo centrinėje aikštėje iki
2015 metų liepos, kai buvo nuversta. Miesto pavadinimas buvo
pakeistas šiais metais.
„Žmonės labai nepatenkinti“, – AFP sakė Bachmuto miesto
tarybos narys Arturas Radkovskis.
„Jei tik paminklų nuvertimas kaip nors pagerintų gyvenimą.
Bet jie vyriausybė tik sudarkė miestą“, – sakė jis.
24 metų teisininkė, kuri sutiko skelbti tik savo vardą
„Marija“, sakė, jog Kijevui „reikėjo paaiškinti, kas buvo tie
žmonės, kurių garbei buvo pavadintos gatvės, ir ką jie padarė ne
taip.“
„Žmonės rytuose galvoja, kad jų pasaulis griūva, o paminklų
nuvertimas didina šį baimės ir nestabilumo jausmą“, – sakė
kultūros ekspertė Olesia Ostrovska, vadovaujanti „Meno
arsenalui“ – Kijeve įsikūrusiam nacionaliniam moderniojo meno
muziejui.
„Ši vizualinių nuorodų netektis gali sukelti daug papildomo
streso, daug daugiau skausmo“, – pridūrė ji.
Populiarus šalies pramogų verslo atstovas Antinas Mucharskis yra
vienas iš tų, kurie vadina save patriotais ir kurie kažkada
kalbėjo rusiškai, bet perėjo prie ukrainiečių kalbos, kad
atsiribotų nuo sovietinės praeities.
Jis kritikuoja sovietinį mentalitetą reiškiantį kolokvializmą
„sovokas“ – kaip įsišaknijusį refleksą, kurio reikia
nusikratyti.
„Pakeisti „sovoką“ tai kaip išrauti dantį, – sakė jis.
– Yra žingsnių, kurių šalis turi imtis, ... kad išgyventų –
tiesiog kad išgyventų.“
Tačiau O.Ostrovska palaiko laipsniškesnį kurso keitimą, kuriuo
būtų įtraukta daugiau žmonių.
„Tai vienintelis būdas, kuriuo galėsime išgyventi permainas
ir jas priimti. Spartus procesas gali turėti atvirkštinį
poveikį“, – perspėjo ji.