JAV viceprezidentas Joe Bidenas šią savaitę
mėgino pagerinti santykius su Turkijos prezidento Recepo Tayyipo
Erdogano vyriausybe, bet konfliktas
Sirijoje verčia Vašingtoną atsargiai planuoti savo žingsnius.
JAV strategija Sirijoje grindžiama bendradarbiavimu su Kurdų
liaudies apsaugos daliniais (YPG). Šie kovotojai, padedami Amerikos
specialiųjų pajėgų patarėjų ir koalicijos aviacijos, yra
veiksmingiausios antžeminės pajėgos, kovojančios su IV
džihadistais.
NATO narė Turkija formaliai priklauso koalicijai prieš IV, bet
laiko YPG būrius neatsiejamais nuo „teroristinio“ judėjimo, kaip
ir uždraustąją separatistinę Kurdistano darbininkų partiją
(PKK), kariaujančią partizaninį karą Turkijos teritorijoje.
Šią savaitę Ankara pasiuntė savo karius ir nuosaikiuosius
sirų sukilėlius užimti IS kontroliuojamo Sirijos miesto
Džarabuluso, esančio netoli sienos su Turkija.
Tačiau R.T.Erdoganas taip pat stengėsi užtikrinti, kad ši
teritorija nepatektų į rankas kurdams, persikėlusiame per Eufrato
upę ir įžengusiems į minėtą regioną. Šios kurdų pajėgos yra
dominuojanti JAV palaikomų Sirijos demokratinių pajėgų (SDF)
grupė.
Dabar Turkija reikalauja, kad kurdai atsitrauktų kitapus upės, o
ketvirtadienį paskelbė, kad jos pajėgos pradėjo šaudyti į YPG
pozicijas, esančias į šiaurę nuo Manbidžo miesto, kurdų užimto
šį mėnesį.
Jungtinėms Valstijoms iškilusią dilemą išduoda pora
„Twitter“ žinučių, paskelbtų Amerikos diplomato Bretto McGurko, prezidento Baracko Obamos
specialiojo pasiuntinio, kuriam patikėta koordinuoti koaliciją,
kovojančią su „Islamo valstybe“.
„Palaikome mūsų NATO sąjungininkę Turkiją, ginančią savo
sieną nuo IV teroristų ir anksčiau šiandien smogusią IV
taikiniams netoli Džarabuluso“, – rašė jis.
„Taip pat palaikome Sirijos demokratines pajėgas,
įrodžiusias, kad yra patikimos ir itin veiksmingos pajėgos kovoje
su IV“, – pridūrė B.McGurkas.
Ši jo žinutė atspindėjo Vašingtono poziciją, kad kurdai
tebėra nepamainoma jėga Sirijoje.
JAV diplomatai ištisus mėnesius sėkmingai laikėsi šios
dvejopos ištikimybės. Nors Ankara protestavo dėl bendradarbiavimo
su kurdais, koalicija pradėjo vaduoti IV kontroliuojamas teritorijas
Sirijoje ir Irake.
Vis dėlto Ankara nėra pasiruošusi ilgiau toleruoti JAV
palaikymo kurdams, o analitikai pažymi, kad šią savaitę pradėtas
puolimas Džarabuluse yra aiškus perspėjimas tiek Vašingtonui, tiek
YPG, kad Turkija yra pasiruošusi imtis veiksmų.
Jie perspėja, kad R.T.Erdoganas nebūtų pradėjęs šios
operacijos be Rusijos, uolios Sirijos prezidento Basharo al-Assado ir Irano sąjungininkės, nebylaus pritarimo. Šis
faktas rodo, kad Turkija palaiko ryšius ne vien su JAV vadovaujama
koalicija.
„Nemanau, kad Turkija jau yra pasiruošusi atsisakyti
partnerystės su Jungtinėmis Valstijomis ir NATO“, – sakė
Demokratijų gynimo fondo (FTT) Turkijos ekspertė Merve Tahiroglu.
„Vis dėlto vakarykštė operacija iš tikrųjų turėjo
parodyti kurdams ir Jungtinėms Valstijoms, kad Turkija turi iš ko
rinktis, – pridūrė ji. – Jie vykdo šią operaciją, kad jos
netektų vykdyti kurdams, kad jos netektų vykdyti Jungtinėms
Valstijoms ir kad amerikiečiai jos nevykdytų kartu su kurdais.“
Turkija ėmėsi ryžtingesnių veiksmų, kai šalyje stiprėja
antiamerikietiškos nuotaikos, po praeitą mėnesį nesėkmingai
mėginto įvykdyti perversmo kurstomos ištikimų R.T.Erdogano
šalininkų žiniasklaidoje.
Amerika neigė Turkijos pranešimus, esą ji kažkaip yra susijusi
su puču, bet R.T.Erdoganas piktai reikalavo išduoti Pensulvanijoje
gyvenantį musulmonų dvasininką Fethullah Guleną, Ankaros laikomą pagrindiniu perversmo sumanytoju.
Turkų pareigūnai pasitiko J.Bideną šypsodamiesi ir spausdami
ranką, bet vyriausybės poziciją palaikantys žiniasklaidos kanalai
audrino R.T.Erdogano šalininkus istorijomis apie klastingą Vakarų
elgesį, o prezidento populiarumas dar labiau išaugo.
Buvęs Turkijos parlamento narys Aykanas Erdemiras, dabar dirbantis FDD, įsitikinęs, kad ši kruopščiai
surežisuota pykčio banga atspindi Turkijos atitolimą nuo
ankstesnės provakarietiškos krypties.
„Sakyčiau, Turkija juda Artimiesiems Rytams labiau būdingų
veiklos metodų link“, – sakė jis.
„Tai reiškia didelį vyriausybės finansuojamos žiniasklaidos
kurstymą, stiprų nusistatymą prieš Ameriką ir Vakarų šalis
apjungtą su gana šiltais santykiais bendraujant akis į akį“, –
pastebėjo A.Erdemiras.