Uzbekistano lyderio dukra tikina, kad jo būklė gerėja

Socialiniame tinkle „Instagram“ išplatintame pranešime jaunesnioji ilgalaikio šalies vadovo duktė Lola Karimova-Tiliajeva padėkojo visiems geranoriškiems žmonėms už palaikymą ir teigė, kad tai prisideda prie jos tėvo sveikimo.

Žinutę ji paskelbė po to, kai keliuose žiniasklaidos šaltiniuose pasirodė pranešimai, esą 78-erių I.Karimovas, vienintelis Uzbekistano vadovas nuo 1991-ųjų metų, mirė kraujui išsiliejus į smegenis.

Po sekmadienį išplatinto pranešimo apie šalies vadovo paguldymą į ligoninę, Taškento vyriausybė daugiau nepateikė jokios informacijos.

Tačiau ji atšaukė trečiadienio rytą turėjusį vykti kasmetinį renginį, kurio metu I.Karimovas susitikdavo su visuomene ir pagerbdavo sovietų represijų aukų atminimą.

Ministrų kabinetas taip pat atšaukė aukštas pareigas einantiems valdininkams ir diplomatams skirtą koncertą, kasmet vykdavusį Nepriklausomybės dienos, minimos rugsėjo 1 dieną, išvakarėse. Tai naujienų agentūrai „Reuters“ pranešė neįvardijamas diplomatinis šaltinis.

Buvęs sovietinis Uzbekistanas atsidūrė nežinomoje teritorijoje, kai daugiau kaip 25-erius metus dominavęs lyderis Islamas Karimovas po kraujo išsiliejimo į smegenis buvo skubiai paguldytas į intensyviosios slaugos palatą. 

Šioje centrinės Azijos valstybėje sklandant prieštaringiems gandams dėl 78 metų I.Karimovo būklės, viena yra aišku: strateginę reikšmę turinti šalis susidūrė su tokia nežinomybe, kokios nebuvo per visą jos posovietinę istoriją. 

„Plėtotės neturi precedento, – sakė Steve'as Swerdlowas iš „Human Right Watch“. – Visa valstybė buvo Islamas Karimovas, Islamas Karimovas buvo valstybė daugiau kaip ketvirtį amžiaus, valdydamas geležiniu kumščiu.“ 

Buvęs sovietų aparato narys I.Karimovas, kurio brutalias priemones prieš disidentus griežtai kritikavo teisių gynimo grupės, sieną su Afganistanu turinčiam Uzbekistanui vadovavo dar prieš tai, kai jis 1991 metais paskelbė nepriklausomybę nuo Maskvos. 

Kadangi nėra naujų žinių apie I.Karimovo būklę, jo ligos rimtumas daugelį šalies gyventojų verčia pagalvoti apie ateities perspektyvą be vienintelio jiems pažįstamo lyderio. 

„Uzbekai seniai žinojo, kad tas momentas ateis, tad niekas nenustebtų, bet niekas nežino, kas bus toliau“, – sakė Scottas Radnitzas iš Vašingtono universiteto. 

Nors gandai apie jo sveikatą sklandė nuolat, I.Karimovas, kuris penktai kadencijai daugiau kaip 90-čia proc. balsų buvo perrinktas 2015 metais, neturi aiškaus politinio įpėdinio. Šalyje niekada nėra buvę rinkimų, kuriuos tarptautiniai stebėtojai laikytų laisvais ir teisingais. 

„Dabar yra du klausimai: pirma, ar esama plano perėmimui, apie kurį nežinome? Antra, net jei (jis) yra, ar vykdytojai jo laikysis?“, – sakė S.Radnitzas. 

Teoriškai Senato vadovas turėtų perimti prezidento įgaliojimus, jeigu I.Karimovas mirtų arba nebegalėtų valdyti, bet Prancūzijoje gyvenantis nepriklausomas Uzbekistano politikos analitikas Kamolidinas Rabimovas didesnius šansus skiria premjerui Šavkatui Mirzijojevui ir vicepremjerui Rustamui Azimovui. 

„Galvoju, kad valdžios koridoriuose jie pradėjo kovoti“, – sakė K.Rabbimovas, kuris prognozavo, kad elitas labai norės užtikrinti „daugmaž stabilią“ pereigą. 

„Viena vertus, politinis elitas kovoja tarpusavyje ir persigrupuoja, bet kita vertus, jie supranta, kad jiems reikia išlaikyti šalies kontrolę. Valdant Karimovui jie sukaupė didžiulį turtą“, – sakė analitikas. 

Kritikai kaltina I.Karimovą negailestingai susidorojus su bet kokia opozicija šioje daug medvilnės auginančioje šalyje. Tarp garsiausių incidentų yra įtariamas šimtų protestuotojų išžudymas Andižano mieste 2005 metais. 

Tačiau šis veteranas sugebėjo kiršindamas Rusiją, Vakarus ir Kiniją apsaugoti savo režimą nuo visiškos izoliacijos. 

S.Swerdlowas iš „Human Rights Watch“ sakė, kad nors „tikrai galėtume gauti daugmaž tą patį ar net blogesnį“ dalyką kalbant apie žmogaus teises valdant naujam lyderiui, tai yra „didžiausio poveikio“ iš Vakarų akimirka, siekiant, kad Uzbekistanas pradėtų elgtis geriau. 

„Baiminamasi, jog norint išvengti bet kokio būsimo Uzbekistano lyderio puolimo į Kremliaus glėbį, jiems reikės pasilaikyti savo kritiką“, – sakė S.Swerdlowas. 

„Tiesa yra ta, kad jeigu Vakarų diplomatai pažiūrėtų į tai objektyviai, (pamatytų), kad Uzbekistanas visuomet nustatydavo kursą tolyn ar nepriklausomai nuo Maskvos ir tikriausiai taip darys toliau“, – pažymėjo jis.