Pensilvanijoje nuo 1999 metų gyvenantis F.Gulenas neigia bet kokį dalyvavimą sužlugdytame liepos 15-osios perversme Turkijoje. Tačiau, didžiam Turkijos nusivylimui, Vašingtonas teigia išduosiąs F.Guleną tik tuo atveju, jei Turkija pateiks įrodymų.
R.T.Erdoganas sakė, kad Vašingtonas neturi jokio pasiteisinimo laikyti F.Guleną, buvusį Turkijos lyderio sąjungininką. Turkijos pareigūnų teigimu, F.Gulenas per dešimtmečius ginkluotose pajėgose ir civilinėje tarnyboje įkūrė šalininkų tinklą, kad perimtų Turkijos kontrolę.
„Jei JAV yra strateginės mūsų sąjungininkės ir mūsų NATO partnerės, tada jos turėtų neleisti tokiam teroristui kaip F.Gulenas vadovauti savo organizacijai“, – sakė Turkijos prezidentas.
Anot R.T.Erdogano, iš karto po sužlugdyto karinio perversmo paskelbta nepaprastoji padėtis, esant būtinybei galėtų būti pratęsta. Kritikai sako, kad, pratęsus nepaprastąją padėtį, R.T.Erdoganas lengviau galėtų riboti laisves, apeiti parlamentą ir imtis skubių priemonių prieš oponentus.
„Nepaprastoji padėtis gali būti pratęsta trims mėnesiams ar vienam mėnesiui, arba net ir ilgesniam laiko tarpui. F.Guleno žmonės infiltravosi visur ir toliau stengsimės nustatyti sąmokslininkų tapatybes ir sulaikyti juos. Nepaprastosios padėties pratęsimas palengvintų šį procesą“, – aiškino R.T.Erdoganas.
Po nepavykusio karinio perversmo šalies institucijos ėmėsi griežtų priemonių prieš mokyklas, žiniasklaidos priemones ir įmones, kurioms vadovavo F.Gulenas. Turkija dėl ryšių su F.Guleno tinklu atleido arba nuo pareigų nušalino daugiau nei 100 tūkst. karių, policijos ir civilinės tarnybos pareigūnų. Sulaikyta mažiausiai 40 tūkst. žmonių.
