Pensilvanijoje nuo 1999 metų gyvenantis F.Gulenas neigia bet
kokį dalyvavimą sužlugdytame liepos 15-osios perversme Turkijoje.
Tačiau, didžiam Turkijos nusivylimui, Vašingtonas teigia išduosiąs
F.Guleną tik tuo atveju, jei Turkija pateiks įrodymų.
R.T.Erdoganas sakė, kad Vašingtonas neturi jokio
pasiteisinimo laikyti F.Guleną, buvusį Turkijos lyderio
sąjungininką. Turkijos pareigūnų teigimu, F.Gulenas per
dešimtmečius ginkluotose pajėgose ir civilinėje tarnyboje įkūrė
šalininkų tinklą, kad perimtų Turkijos kontrolę.
„Jei JAV yra strateginės mūsų sąjungininkės ir mūsų NATO
partnerės, tada jos turėtų neleisti tokiam teroristui kaip F.Gulenas vadovauti savo organizacijai“, – sakė Turkijos
prezidentas.
Anot R.T.Erdogano, iš karto po sužlugdyto karinio perversmo
paskelbta nepaprastoji padėtis, esant būtinybei galėtų būti
pratęsta. Kritikai sako, kad, pratęsus nepaprastąją padėtį, R.T.Erdoganas lengviau galėtų riboti laisves, apeiti parlamentą ir
imtis skubių priemonių prieš oponentus.
„Nepaprastoji padėtis gali būti pratęsta trims mėnesiams ar
vienam mėnesiui, arba net ir ilgesniam laiko tarpui. F.Guleno
žmonės infiltravosi visur ir toliau stengsimės nustatyti
sąmokslininkų tapatybes ir sulaikyti juos. Nepaprastosios
padėties pratęsimas palengvintų šį procesą“, – aiškino R.T.Erdoganas.
Po nepavykusio karinio perversmo šalies institucijos ėmėsi
griežtų priemonių prieš mokyklas, žiniasklaidos priemones ir
įmones, kurioms vadovavo F.Gulenas. Turkija dėl ryšių su F.Guleno tinklu atleido arba nuo pareigų nušalino daugiau nei 100
tūkst. karių, policijos ir civilinės tarnybos pareigūnų. Sulaikyta
mažiausiai 40 tūkst. žmonių.