Nors Švedija laikoma rojumi nuo karo ir nepriteklių sprunkantiems pabėgėliams, nemaža dalis šioje šalyje gyvenančių musulmonų aktyviai kovoja prieš juos išlaikančią sistemą.
Tačiau kodėl plačiai rankas išskėtusiems švedams ir jų kultūrai kitataučiai rodo neapykantą?
Antrame pagal didumą Švedijos mieste Geteborge kas trečias gyventojas yra užsienietis. O šio miesto šiaurės rytuose esančiame rajone gyvena vos 30 proc. švedų. Būtent šiame mieste aktyviausiai veikia radikalūs verbuotojai.
„Geteborgas yra vienas labiausiai segreguotų miestų Europoje, – aiškino su ekstremizmu kovojantis šio miesto pareigūnas Haisamas A-Rahmanas. – Miestas padalytas tarp tų, kurie yra sistemos viduje, ir tų, kurie jaučiasi esantys už jos ribų, tarsi jie tam nepriklausytų.“
Švedija apleido saugumą
Apie 120 Geteborgo gyventojų išvyko į Siriją ir Iraką kovoti nešini teroristinės grupuotės „Islamo valstybė“ (IV) vėliava.
Iš viso prisidėti prie IV iš Švedijos iškeliavo daugiau negu 300 žmonių, iš kurių atgal grįžo apie šimtą. Tiesa, nė vienas po kelionės į džihadistų buveinę nebuvo suimtas.
Pagal gyventojų skaičių Švedija yra viena didžiausių džihadistų „eksportuotojų“ Europoje.
„Į Vidurinius Rytus prisidėti prie džihadistų iš viso išvyko 311 žmonių, bet nė vienas, kuris grįžo, nebuvo sulaikytas, – aiškino Geteborgo policininkas Ulfas Boströmas. – Tai nesuvokiama: turime užfiksavę vardus tų, kurie vyko kovoti į Siriją.
Kai kurie jų sugrįžta į Švediją gydytis, o tada vėl išvyksta.
Švedija turbūt yra vienintelė šalis, kur taip galima keliauti pirmyn ir atgal.“
Kol kas šios Skandinavijos valstybės kova su džihadistų kėslais nesėkminga.
Geteborge vangiai patruliuoja policininkai, o kai kuriose miesto dalyse žmonės laikosi šariato.
Labiausiai IV propagandos ir viliojančių džihadistų pažadų klauso pažeidžiami užsieniečiai: bedarbiai, neišsilavinę, gyvenimu nusivylę, jaunatviško idealizmo kupini, vietos pasaulyje nerandantys ir tapatybės problemų turintys musulmonai.
Trokšta gyvenimo po mirties
Prieš Švedijos vertybes atsisuka ne vien nuo karo bėgantys naujakuriai – lygiai tokie pat nepatenkinti yra antrosios kartos, užsienyje gyvenantiems musulmonams gimę, jaunuoliai.
Daugelį jų sugundo pažadai dėl prasmingo gyvenimo, garbės, kovojimo už teisybę, kilnaus pasiaukojimo ir atpildo po mirties.
„Kai pasirenki tapti džihadistu, negalvoji apie pasaulietišką gyvenimą, – BBC aiškino IV sostinėje ar Rakoje, Sirijoje, kurį laiką gyvenusi mergina. – Taip, aš galiu miegoti patogioje lovoje, tačiau tokie dalykai ilgainiui pradeda nerūpėti. Pradedi galvoti apie tai, kaip greičiau mirti, kad patektum į dangų.“
Atgal į Geteborgą atsikrausčiusi mergina į Švediją grįžo tik todėl, kad jos vyras žuvo kovodamas už IV.
Netekusi mylimo sutuoktinio mergina pirmąkart pastebėjo neigiamas džihado puses: prievartaujamas jazidų moteris, rimbais čaižomus nusikaltėlius, negailestingas egzekucijas ir nuolatinius antskrydžius. Per vieną bombardavimą skeveldros sužalojo ir jos dukros veidą.
„Kovotojai sudegino vieną pilotą. Nesuvokiu, kodėl jie taip pasielgė, – sakė mergina, kuriai į Švediją sugrįžti padėjo vienas IV kovotojas. – Nejaugi islamas tai leidžia? Aš žinau, kad negalima nieko deginti.“
Siautėja religinės gaujos
Geteborgo Angeredo rajone gyvena apie 160 tūkst. prieglobsčio prašytojų.
Dažnas vaizdas – islamo įstatymus palaikantys „šventuoliai“, kurie gąsdina visus iš eilės ir priekabiauja prie vakarietiškai besielgiančių merginų.
Šių musulmonų nuomone, vakarėlius lankančių, viešai šokančių, ne pagal islamo tradicijas besirengiančių merginų pomėgiai yra „haram“ – uždrausti.
Regis, šariatas kai kuriose šalies dalyse pakeitė Švedijos įstatymus.
„Netekome daugiau nei pusės visų policininkų, kurie dirbo Geteborge, – nuogąstavo U.Boströmas, kuris didžiąją dalį laiko skiria bandymams sukurti pasitikėjimą tarp teisėsaugos ir kitataučių. – Tai galima pamatyti savo akimis. Gatvėse policininkų beveik nėra.“
Krikščionys Geteborge irgi neranda ramybės: ant vieno restorano sienos buvo išpurkštas grafitis, grasinantis „užmušti savininką, jei jis neatsivers į islamą“.
Ant pastato sienos atsirado ir arabiška raidė n. Ją IV kovotojai naudoja krikščionims, kuriuos vėliau nužudo, pažymėti.
„Tai pamačius man per nugarą perbėgo šiurpuliai, – sakė iš Etiopijos kilęs restorano savininkas ir garsus maisto virtuozas Markus Samuelssonas. – Skaudu, kad tai vyksta. Grėsmę jaučiu ir aš.“
Taikosi į nevisaverčius
Geteborge net du trečdaliai vaikų nutraukia mokslus iki 15 metų, o mieste nedarbas siekia net 11 proc. Būtent šie ekonominės gerovės ir švietimo nepaliesti jaunuoliai yra pagrindiniai IV verbuotojų taikiniai – gyvenimu nusivylusiųjų širdį pavergti lengviausia.
„Būsiu kaip tėvas ir jums pasakysiu nustoti vartoti narkotikus ir mušti žmones. Verčiau prisidėkite prie mūsų, – Geteborge jaunuoliams smegenis plovė vienas IV verbuotojas. – Kovokite už Alachą, savo ir musulmonų laisvę.
Musulmonai žudomi ir prievartaujami. Jūs švaistote savo gyvenimą, o iš švedų nieko negausite.“
Vietinis gyventojas Imranas teigė, kad šis IV verbuotojas „buvo nusikaltėlis, kaip ir jis“, bet staiga pasijuto viršesnis už visus ir ragino juos „keistis“.
Iš pradžių pasakos apie džihadistus apkerėjo ir Imrano širdį, bet jis į Vidurinius Rytus vykti pabūgo, nes vaizdo įrašuose prisižiūrėjo IV žiaurumų.
Švedijoje užaugę imigrantų vaikai taip pat papildo prie IV prisijungiančių musulmonų gretas.
Nors jaunuolių tėvai yra dėkingi skandinavams už jų geranoriškumą ir šiltą priėmimą, naujoji karta jaučiasi sutrikusi, nutolusi tiek nuo tėvų, tiek nuo Švedijos vertybių.
Dėl to ji lengvai pasiduoda pagundai eiti keliu, kurį siūlo mirtininkai. Kai pasaulis pateikiamas paprastai – juodai ir baltai – ir siūloma galimybė tapti didvyriu, retas jaunuolis susimąsto apie padarinius.
Radikalai meldžiasi atvirai
Viena Geteborgo priemiestyje esanti mečetė žinoma tuo, kad turi glaudžių ryšių su įvairiomis teroristų organizacijomis. Daugelis į Iraką ir Siriją išvykusių džihadistų buvo užverbuoti būtent šios mečetės maldininkų.
O vienos Angeredo rajono mečečių imamas ragina musulmonus laikytis šalies įstatymų, tradicijų ir integruotis į visuomenę.
Tiesa, imamo kalbos apie taiką ir draugystę patinka ne visiems – radikalūs maldininkai nesibodi išplūsti dvasininko dėl „netinkamų“ pažiūrų ir „neapykantos“ ekstremizmui.
„Didžioji dalis musulmonų Geteborge nepakenčia teroro išpuolių, – teigė policininkas U.Boströmas. – Jie kartais manęs klausia: „Kaip apsaugosite geruosius musulmonus?“ Jie bijo, kad terorizmas sukurs labiau ksenofobišką Europą.“
Geteborgo policijos vadas Klasas Fribergas tvirtino, kad valdžia puikiai žino visas su teroristais susijusias problemas. Pareigūnams taip pat aišku, kad būtina stiprinti saugumą tose šalies dalyse, kuriose nevaržomos išsikerojo šariato struktūros.
Tačiau ne visi džihadistai yra užsieniečiai. Pernai 15-metė švedė Marilyn Nevalainen įsimylėjo 19-metį pabėgėlį iš Šiaurės Afrikos, pasidavė jo šnekoms apie džihadą, nuo jo pastojo ir išvyko į Mosulą – IV regioninę sostinę Irake.
Mergina buvo išgelbėta ir namo parvežta vasarį. Jos vaiko ir vyro likimas nėra žinomas.
„Ji susidėjo su blogu vaikinu, – aiškino Švedijos gynybos universiteto dėstytojas Magnus Ranstorpas. – Kai kurios merginos romantiškai įsivaizduoja, kad padės vyrams sukurti utopiją.“ (BBC, „Radio Free Europe“, „The Guardian“, „The Telegraph“, LR)
Verbuotojų iššūkis – visai Europai
Nors Švedijos problemos dėl jos teritorijoje verbuojamų teroristų didėja, tai nėra vienintelė Europos šalis, kuri turi šią bėdą. Pavyzdžiui, iš Vokietijos į Vidurinius Rytus nuo 2011-ųjų išvyko dvigubai daugiau naujų džihadistų – per 760. Apie 200 jų grįžo.
Panašus skaičius IV gretas papildžiusių naujokų atsirado ir Jungtinėje Karalystėje, o Prancūzija viršija visus rekordus – iš jos į Iraką ir Siriją iš viso iškeliavo per 1,7 tūkst. radikalų. Taip pat pasielgė 470 belgų, 300 austrų, 220 olandų ir 130 ispanų.
Situacija Skandinavijoje šiek tiek geresnė. Prie islamistų per pastaruosius penkerius metus prisidėjo 125 danai, 81 norvegas, 70 suomių ir net du estai. Šiame regione būtent Švedija yra silpniausia grandis kovojant su teroristinės ideologijos sklaida.
Prie teroristinės organizacijos IV neprisijungė nė vienas lietuvis ar Lietuvoje apsistojęs pabėgėlis.
Mokslininkai Williamas McCantsas ir Christopheris Meserole’as atliko tyrimą, kuris atskleidė, kad verbuotojų į džihadą tinklas stipriausias Prancūzijoje ir Belgijoje.
„Keturios iš penkių labiausiai radikalizuotų šalių pasaulyje yra prancūzakalbės, įskaitant Prancūziją ir Belgiją, – savo pirmines išvadas skelbė W.McCantsas ir C.Meserole’as. – Pastarosios dvi šalys yra vienintelės dvi Europoje, kurių mokyklose uždrausta visa musulmonų burka, o demokratija nėra įvertinta aukščiausiais balais.“
Mokslininkai taip pat teigė, kad su radikalizmo sklidimu glaudžiai susiję ir jaunuolių nedarbo, urbanizacijos veiksniai.
