Pradedant JAV kaltinimais Maskvai, esą ši, siekdama pakenkti
Hillary Clinton, įsilaužė į Demokratų partijos
lyderių elektroninio pašto sistemas ir pavogė jų laiškus, ir
baigiant buvusios valstybės sekretorės pareiškimais, kad Donaldas
Trumpas yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino
„marionetė“ – nieko keista, jei kartais gali atrodyti, jog
dabar 1960-ieji, o ne 2016-ieji.
Šioje rinkimų kampanijoje Rusijai skiriamas didžiulis dėmesys
yra neįprastas dalykas. Ekspertai sako, jog tai rodo, kokie
sudėtingi yra buvusių Šaltojo karo priešininkių santykiai, ypač
dėl Sirijos, Ukrainos ir kibernetinių atakų, ir kaip skirtingai jos
žiūri į priemones šioms problemoms spręsti.
„Per ankstesnius rinkimus kandidatų pozicijos dėl Rusijos buvo
kur kas artimesnės“, – sakė Kolumbijos universiteto Niujorke
Politikos mokslų katedros vadovas Timothy Frye.
„Šiuose rinkimuose Donaldas Trumpas laikėsi pozicijos, kuri
tiesiogiai kertasi su H.Clinton ir užsienio politikos isteblišmento
pozicija. Pono D.Trumpo pozicija yra kraštutinė netgi pagal
įprastus vanago-balandžio kriterijus“, – aiškino jis.
„Nepagarba“ Clinton, „marionetė“ Trumpas
Pirmą kartą dėmesys į Maskvos pasirodymą JAV rinkimų scenoje
buvo atkreiptas 2015 metų pabaigoje, kai santykiai tarp šalių jau
buvo smarkiai pašliję dėl Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir jos
pradėtos bombardavimų kampanijos Sirijoje.
Tuo metu V.Putinas pavadino respublikoną D.Trumpą „labai
ryškia ir talentinga asmenybe“.
Nekilnojamojo turto magnatas neliko skolingas už komplimentą –
jis pareiškė, kad Rusijos vadovas yra stiprus lyderis,
„priešingai nei tas, kurį turime savo šalyje“.
Nuo tada ėmė vis labiau ryškėti Maskvos vaidmuo JAV rinkimų
kampanijoje: pradedant didžiulio masto kibernetinėmis atakomis, per
kurias, be kita ko, buvo pagrobti ir nutekinti daugiau nei 20 tūkst.
Demokratų partijos lyderių elektroninių laiškų, ir baigiant
numanomais buvusio D.Trumpo rinkimų kampanijos vadovo Paulo Manaforto ryšiais su rusais.
Per antruosius kandidatų į prezidentus debatus anksčiau šį
mėnesį H.Clinton piktai užsipuolė Maskvą.
„Per visą mūsų šalies istoriją iki šiol nesame buvę
tokioje situacijoje, kai priešininkė, užsienio galia, taip smarkiai
stengiasi paveikti rinkimų baigtį“, – sakė ji.
Rusija kategoriškai atmetė kaltinimus dėl kibernetinių atakų.
Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pavadino juos
„glostančiais savimeilę, bet juokingais“.
Maskva „laikėsi ir laikysis principo, jog būtina kovoti su
kibernetiniu terorizmu ir kompiuteriniais įsilaužimais“, patikino
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Per paskutinius kandidatų į prezidentus debatus praėjusią
savaitę D.Trumpas išdidžiai gyrėsi, kad tik jis gali pataisyti
įtemptus santykius su Maskva, nes V.Putinas „nejaučia pagarbos“
H.Clinton.
„Taip yra todėl, kad jam labiau patiktų turėti Jungtinių
Valstijų prezidentą marionetę“, – pareiškė demokratė per
aštrų apsižodžiavimą tarp kandidatų.
„Jokia marionetė. Jokia marionetė, – piktai atkirto
D.Trumpas, pertraukdamas H.Clinton. – Jūs esate marionetė!“
Rusijos klausimo eskalavimas – būdas palenkti neapsisprendusius
rinkėjus?
Toks dėmesys Maskvai Amerikos prezidento rinkimų kampanijos metu
yra „beprecedentis dalykas“, sako T.Frye.
„Tai tiesiogiai atspindi dvišalių santykių, kurie yra
prasčiausi nuo Šaltojo karo laikų, būklę“, – sakė jis.
T.Frye nuomone, H.Clinton specialiai stengiasi eskaluoti Rusijos
temą.
„Hillary tai laiko itin aktualiu klausimu, ypač tarp rytų
europiečių kilmės rinkėjų“, – sakė jis.
„Visose svyruojančiose valstijose, tokiose kaip Pensilvanija,
Ohajas, Mičiganas, gyvena didelės ukrainiečių, lenkų ir kitų
rytų europiečių bendruomenės, kurioms Rusija yra ypač opus
klausimas“, – pabrėžė T.Frye.
Rusija tvirtina neturinti nieko bendra su įsilaužimais į
Demokratų partijos elektroninio pašto sistemas. Tačiau jos
priešiškumas H.Clinton atžvilgiu – akivaizdus.
Kremliaus kontroliuojama valstybinė žiniasklaida nuodugniai
nušviečia visas kontroversijas, susijusias su buvusia valstybės
sekretore, ir nepraleidžia nė vieno Rusijai palankaus D.Trumpo
pareiškimo.
Apžvalgininkų teigimu, Kremliaus priešiškumo H.Clinton
atžvilgiu ištakos siekia 2011 metų gruodį, kai Rusijoje vyko
parlamento rinkimai. Po jų dešimtys tūkstančių rusų išėjo į
gatves reikšti pasipiktinimo balsų klastojimu, ir protestų mastas
tapo rimčiausiu iššūkiu V.Putinui nuo jo atėjimo į valdžią
2000-aisiais.
Dvi dienos po Dūmos rinkimų, prieš prasidedant protestams,
H.Clinton, tuo metu vadovavusi Valstybės departamentui, paragino
nuodugniai ištirti opozicijos kaltinimus dėl balsų klastojimo ir
išreiškė „rimtą susirūpinimą dėl rinkimų eigos“.
Jos kritika labai suerzino V.Putiną. Jis apkaltino H.Clinton
kišimusi į Rusijos reikalus ir sakė, kad ji pasiuntė opozicijos
aktyvistams tam tikrą „signalą“ imtis veiksmų.
Turint visa tai galvoje, pastarieji D.Trumpo įspėjimai apie JAV
rinkimų „klastojimą“ yra tarsi „muzika ausims visiems, kas
labai ciniškai žiūri į Jungtines Valstijas – tiek Rusijoje, tiek
kitur“, sakė T.Frye.
Tačiau kaip pabrėžia Stephenas Sestanovichius iš Užsienio ryšių tarybos Niujorke, Kremliui teks
ieškoti būdų dirbti H.Clinton, jei ši laimės rinkimus, o tokia
tikimybė atrodo vis realesnė,
„Kyla klausimas ne dėl to, ar jie bus pasirengę kalbėtis, bet
apie ką jie kalbės“, – sakė jis.
„Priešingai nei pastaruosius 25 metus, kai paprastai būdavo
nesutariama kokiu nors vienu klausimu, dabar esama daugybės
nesutarimų“, – sakė S. Sestanovichius.