Anot jų, Rusijos ambasadoriaus žūtis Ankaroje paskatins dar
didesnį Maskvos įsitraukimą į konfliktą Sirijoje ir paradoksaliai
gali nulemti Turkijos ir Rusijos suartėjimą. Šalys vasarą sutarė
švelninti santykius po to, kai Turkija virš Sirijos nušovė Rusijos
karinį lėktuvą.
Tuo metu išpuolis Vokietijoje, kai sunkvežimiui įsirėžus į
kalėdinę mugę žuvo keliolika žmonių, rodo tendenciją, jog
spontaniškas terorizmas yra dar sunkiau užkardomas, nei organizuoti
išpuoliai.
„Šie įvykiai dar labiau didina įtampą ir užtvirtina tą
mūsų geopolitinį paveikslą, (...) su kuriuo jau kurį laiką
gyvename“, – BNS sakė Vytauto didžiojo universiteto profesorius
Egdūnas Račius.
Po ambasadoriaus nužudymo – draugystė?
Rusijos ambasadorius Andrejus Karlovas pirmadienį buvo nušautas
vykstant fotografijos parodos atidarymui Turkijos sostinėje Ankaroje.
Diplomatą nušovė turkų riaušių policininkas, šaukdamas
„Alepas“ ir „Allahu Akbar“, taip tarsi keršydamas Rusijai už
Sirijos miesto Alepo bombardavimą.
Lietuvos analitikai ambasadoriaus nužudymą vertina kaip vidinių
Turkijos jėgų kovą po nepavykusio perversmo Turkijoje. Pučo
organizavimu Ankara apkaltino Jungtinėse Valstijose gyvenantį turkų
dvasininką Fethullah Guleną.
„Nenoriu iš karto sakyti, kad tas policininkas buvo Guleno
šalininkas, bet po nepavykusio perversmo prasidėjus teisių ir
laisvių suvaržymams Turkijoje tam tikra reakcija iš kai kurių
visuomenės sluoksnių turėjo kilti“, – BNS sakė E.Račius.
„Tas judesys didesne dalimi tikriausiai buvo nukreiptas prieš
pačią Turkiją, o ne Rusiją. Aš nematau tame jokio kurdų
intereso, o galimybė Turkijos piliečiui, policininkui būti
indoktrinuotam į „Islamo valstybę“ kelią didelių klausimų“,
– pridūrė jis.
Po ambasadoriaus nužudymo Rusija ir Turkija pareiškė, jog šiuo
užpuolimu siekiama sugadinti šiltėjančius valstybių santykius.
Nors Maskva ir Ankara konflikte Sirijoje palaiko skirtingas
puses, Turkija pastaruoju metu švelnino retoriką Rusijos veiksmų
atžvilgiu. Evakuacija iš humanitarinės krizės ištikto Alepo taip
pat vykdoma tarpininkaujant Rusijai ir Turkijai.
Pasak politologo Konstantino Andrijausko, diplomato nužudymas
Ankaroje gali lemti dar didesnį Rusijos ir Turkijos suartėjimą, nes
jo abejoms šalims reikia susidūrus su tarptautinės bendruomenės
izoliacija.
„Kadangi Rusija ir Turkija šiuo metu yra gana žymiai
izoliuotos tarptautinėje erdvėje, išpuolis prieš ambasadorių kiek
paradoksaliai gali lemti didesnį Turkijos ir Rusijos
bendradarbiavimą ir Turkijos pozicijos švelnėjimą Sirijos
klausimu“, – BNS sakė K.Andrijauskas iš Vilniaus universiteto
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto.
Eksperto teigimu, Ankaros ir Maskvos suartėjimas yra pavojingas
tarptautinei bendruomenei, nes Turkija yra NATO narė ir jos užsienio
politika pastaruosius dešimtmečius yra orientuota į
Vakarus: „Turkijos valdantieji yra pakankamai prisidirbę, kad
tarptautinė bendruomenė į tai paprasčiausiai užmerktų akis“.
„Čia yra eilinė kryžkelė, kur Vakarų pasauliui reikės
derinti savo geostrateginius ir vertybinius interesus“, – sakė
K.Andrijauskas.
Tuo metu Maskva po ambasadoriaus nužudymo galės pateisinti
didesnį karinį įsitraukimą Sirijoje. Tiek Rusijai, tiek Turkijai
bus patogu parodyti, kad ambasadoriaus žudikas atstovavo tariamai
bendrą radikalųjį islamistinį sparną, prieš kurį kovą
deklaruoja abi šalys, teigė ekspertas.
„Tik pavadinimas bus skirtingas – Turkijos valdantieji tai
vadins „gulenizmu“, Rusijos režimas tai vadins džihadistų
terorizmu“, – sakė politologas.
Spontaniškas terorizmas
Tarptautinės bendruomenės reakciją pirmadienio vakarą
iššaukė ir išpuolis Berlyne, kai į Kalėdų mugę įsirėžus
sunkvežimiui žuvo mažiausiai dvylika žmonių, apie pusšimtis buvo
sužeisti. Lenkijoje registruotą sunkvežimį vairavo prieglobsčio
prašytojas iš Afganistano arba Pakistano, į Vokietiją atvykęs
maždaug prieš metus.
Šis išpuolis smarkiai primena šių metų vasarą įvykusią
nelaimę Nicoje, kai sunkvežimio vairuotojas mirtinai sutraiškė
beveik šimtą šventinių fejerverkų susirinkusių stebėti
žmonių.
Anot ekspertų, šie išpuoliai ir dar ankstesnės atakos
Prancūzijoje ir Belgijoje rodo, jog Europoje veikia tiek organizuoti
teroristai, tiek radikalizavęsi pavieniai asmenys.
„Saugumo ir Europoje užtikrinti praktiškai neįmanoma. Ypač
tokiais atvejais, kai tai yra pavieniai žmonės, kurie imasi štai
tokių desperatiškų veiksmų, kurie nereikalauja organizacijos,
treniruočių, ginklų, sprogmenų gamybos, finansų“, – sakė
E.Račius.
„Pats liūdniausias dalykas, kad tai jau atrodo kaip
tendencija“, – teigė K.Andrijauskas.