Įtakingiausi 2016-ųjų asmenys: kas jie ir kaip pakeitė pasaulį?

Su vienais teko atsisveikinti, o kiti savo postų net neketina užleisti. Pasaulio įvykiams didžiausią įtaką dariusios asmenybės šiemet pateikė kaip niekada daug staigmenų. Ši nežinomybė tvyros ir kitąmet.

V.Putinas (nuotr. kairėje) ir R.T.Erdoganas šiemet ne tik gniaužė savo piliečių laisves, bet kėlė sumaištį ir užsienyje. Ne mažiau netvarkos pridarė ir „Brexit“ šalininko N.Farage’o užmojai.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
V.Putinas (nuotr. kairėje) ir R.T.Erdoganas šiemet ne tik gniaužė savo piliečių laisves, bet kėlė sumaištį ir užsienyje. Ne mažiau netvarkos pridarė ir „Brexit“ šalininko N.Farage’o užmojai.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Justė Adakauskaitė („Lietuvos rytas“)

2016-12-31 13:51, atnaujinta 2018-02-09 20:01

Kone visi daugiausia dėmesio šiemet sulaukę įtakingi politikai vienaip ar kitaip buvo susiję su netikėtai JAV rinkimus laimėjusiu Donaldu Trumpu.

Šis 70 metų verslo magnatas buvo išrinktas ir žurnalo „Time“ Metų žmogumi. Bet didžiausiu jo nuopelnu tapo sugebėjimas nustebinti pasaulį: net ir įžeidimais besišaudanti realybės šou žvaigždė gali tapti JAV prezidentu.

Tikrieji D.Trumpo įtakos laikai – dar ateityje. O šiemet pasaulio karus pradėjo ar stabdė, perversmus malšino ar kėlė kiti vadovai.

2016-ųjų įtakingiausi žmonės palieka nemažai darbo ir naujiems lyderiams. Kitąmet Vakarams reikės ir toliau taikstytis su Turkijos ir Rusijos lyderių keliamomis sąlygomis.

O Jungtinėje Karalystėje premjerei Theresai May tenka apdairiai srėbti „Brexit“ šalininkų pradėtą kovą su Briuseliu.

Neramus pasaulis kitąmet gaus net ir naują prižiūrėtoją – Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus poste Ban Ki-mooną nuo sausio 1-osios keičia Antonio Guterresas.

Buvęs Portugalijos premjeras turės ne tik susidoroti su karingais Viduriniais Rytais ir įtakos norinčia Kinija, bet ir išlaviruoti nesupykdant JAV, prie kurių vairo stosiantis D.Trumpas kritiškai vertina visas tarptautines organizacijas.

Iš pajuokų – į viršūnę

Regis, dažniausiu pasaulį sukrečiančių įvykių palydovu tapo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kurį galima laikyti kone įtakingiausiu šių metų pasaulio lyderiu.

Juolab kad pirmą kartą istorijoje Rusijos vadovas buvo apkaltintas naudojęs kibernetines atakas, kad paveiktų JAV prezidento rinkimų rezultatą.

Nors V.Putinas neigė Centrinės žvalgybos valdybos kaltinimus, retas Vašingtone suabejojo, kad būtent jis stovi už Rusijos programišių, kurie įsilaužė į JAV Demokratų partijos elektroninio pašto dėžutes ir paviešino Hillary Clinton rinkimų kampanijos vadovo laiškus.

Be JAV, 64-erių buvusio KGB karininko pirštai pasiekė ir Siriją, kur Maskvos aviacija padėjo prezidento Basharo al-Assado režimui atsiimti iš sukilėlių Alepą.

Tiesa, baisia kaina. Bombomis lijo ant sirų gyvenamųjų rajonų ir ligoninių tol, kol Rusijos įsikišimas pagal civilių aukų skaičių, Jungtinių Tautų remiamo Sirijos žmogaus teisių tinklo duomenimis, pralenkė ir teroristinės grupuotės „Islamo valstybė“ žiaurumą.

O Europoje Rusijos lyderis kaip niekada išplėtė savo draugų tinklą. Daugiausia galimybių Prancūzijos prezidento rinkimuose turintys kandidatai palaiko V.Putiną, jį garbina aibė kitose valstybėse į valdžią besibraunančių kraštutinių dešiniųjų.

„V.Putinas dabar turėtų atsikimšti šampano. Pernai Rusija buvo atstumtoji, tačiau šįmet jokių neaiškumų nebeliko.

Nuo Alepo iki Vašingtono, nuo Londono iki Romos – V.Putinui visur pavyko pasiekti savo tikslų ir dorais, ir nedorais būdais“, – teigė Prancūzijos tarptautinių santykių instituto Rusijos ekspertas Julienas Nocetti.

Paliko darbo kitoms

Į kovą su V.Putinu šiemet teko stoti ir H.Clinton. 69 metų demokratė tapo arčiausiai JAV prezidento posto priartėjusia moterimi, bet šios nematomos ribos jai taip ir nepavyko peržengti.

Apžvalgininkai niūriai juokauja: Demokratų partijos kandidatę šiemet vienu metu puolė Rusijos lyderis ir Federalino tyrimų biuro (FTB) vadovas, tačiau ji vis tiek sugebėjo surinkti gerokai daugiau amerikiečių balsų rinkimuose. Už varžovą D.Trumpą.

Tiesa, dėl JAV rinkimų sistemos daugiau valstijų, o kartu ir Baltuosius rūmus, pavyko laimėti jos priešininkui D.Trumpui.

H.Clinton tapo ir pasaulį sukrėtusio socialiniuose tinkluose pasklidusių melagingų naujienų burbulo auka.

Po lapkričio 8-osios stebėtasi, kaip įžeidžiantys D.Trumpo pareiškimai apie moteris, svetimšalius ir kitus politikus tapo norma.

Tačiau realybė kita: D.Trumpas ne tiek buvo paverstas normaliu politiku, kiek H.Clinton amerikiečių akyse tapo kone velniu.

Visos rinkimų kampanijos metu spaudos dėmesį kaustė jos privačios elektroninio pašto paskyros skandalas, dėl kurio, likus vos kelioms dienoms iki balsavimo, alyvos į ugnį šliūkštelėjo ir FTB vadovas Jamesas Comey.

H.Clinton vijosi kaltinimai dėl abejotinų sprendimų, padarytų einant JAV valstybės sekretoriaus pareigas, ir faktais nepagrįstos spėlionės dėl jos sveikatos.

Žiauriausia dviejų asmenybių dvikova baigėsi D.Trumpo pergale, tačiau H.Clinton iš politinės arenos išėjo pažadėdama, kad vieną dieną jos pastangos bus vainikuotos.

„Visoms mergaitėms noriu pasakyti, kad niekada neabejotumėte, jog esate vertingos, galingos ir turite teisę pasinaudoti kiekviena galimybe, kad išpildytumėte savo svajones“, – kalbėjo pralaimėjimą pripažinusi H.Clinton.

Užbaigė ilgą karą

Nors šiemet pasaulyje toliau sukosi nemažai mėsmalių, vienas svarbus karas buvo užbaigtas. Ilgiausiai Vakarų pusrutulyje trukęs konfliktas tarp Kolumbijos vyriausybės ir sukilėlių grupuotės FARC buvo baigtas taikos susitarimu.

Už šį žingsnį galima dėkoti Kolumbijos prezidentui Juanui Manueliui Santosui. Už tai jis šįmet buvo apdovanotas ir Nobelio taikos premija.

„Toliau kovosiu už taiką iki paskutinės savo kadencijos minutės“, – tikino prezidentas po to, kai kolumbiečiai referendume iš pradžių atmetė valdžios ir sukilėlių atstovo pasirašytą susitarimą.

Tiesa, dešimtmetį su FARC kovojantis J.M.Santosas ne visada buvo toks optimistas.

Antai būdamas gynybos ministras politikas davė leidimą bombarduoti sukilėlių stovyklą kaimyniniame Ekvadore prieš tai nepranešęs šios šalies valdžiai.

Ilgai prieš FARC šiurkščiai spaudęs J.M.Santosas prieš ketverius metus pasinėrė į slaptas derybas su organizacijos, žadėjusios kovoti už vargingiausius kolumbiečius, lyderiais.

Tai davė vaisių, tad net ir referendume strigtelėjęs susitarimas Kolumbijos prezidentui garantavo premiją už bent jau vieną šiais metais suvaldytą konfliktą.

Pasiekė gyvenimo tikslą

Nors J.M.Santoso darbams referendumas šiek tiek pakišo koją, kitoje planetos pusėje vienas britas vien dėl kito referendumo įėjo į savo šalies istoriją.

Buvęs Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) vadovas Nigelas Farage’as užaugino politinę jėgą, be kurios spaudimo premjeras Davidas Cameronas pernai nebūtų paskelbęs balsavimo dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES).

„Brexit“ referendumas tapo viena iš pirmųjų didžiųjų šių metų staigmenų, o N.Farage’as buvo vienas aktyviausiai už jį kovojusių politikų.

„Jis tikriausiai yra svarbiausias vieno klausimo politikas pastarųjų laikų Jungtinės Karalystės istorijoje. Iš esmės jis siekė vieno tikslo ir jam tai pavyko“, – teigė leidinio „New Statesman“ redaktoriaus pavaduotoja Helen Lewis.

52 metų politikas nesibodėjo britams žadėti, kad nepriklausoma Jungtinė Karalystė galės susigrąžinti darbo vietas, užkirsti kelią ES užplūdusiems migrantams, o sutaupytus pinigus skirti šalies sveikatos sistemai.

Tiesa, viskas vėliau pasirodė ne taip paprasta. Paaiškėjo, kad nei migrantų, nei pabėgėlių atsikratyti nepavyks, o ir ES biudžeto įmokų nepakaks rimtai atnaujinti šalies ūkį.

Britai susizgribo, kad Bendrija teikia ir naudos, bet traukinys jau buvo spėjęs nuvažiuoti. „Brexit“ referendume pyktį užkūręs N.Farage’as net paliko UKIP, nes tikino jau įgyvendinęs visas savo politines ambicijas – pradėjo spirti Jungtinę Karalystę iš ES.

„Žmonės mano, kad jis yra nuoširdus ir sako tiesą. Kai kuriems britams jis patinka, nes jie mano, kad jis – toks pat kaip ir jie“, – tikino H.Lewis.

Žiaurus partneris, kurio reikia

Tokio prielankumo sunkiau tikėtis Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui. Iki šiol išgirtas už tai, kad įkvėpė milijonus tautiečių, kurie anksčiau nedalyvavo politiniame gyvenime, šįmet jis parodė kitą savo veidą.

Šiais metais R.T.Erdoganui kaip niekada sėkmingai sekėsi demonstruoti savo valdžią, net jeigu ji ir pasireiškė mėginimais nubausti iš jo pasišaipiusius Vokietijos komikus ir kavinių savininkus.

„Aš ne karalius, aš tik prezidentas“, – po nepavykusio bandymo nuversti jo valdžią liepą kalbėjo Turkijos lyderis, tikinantis, kad jo valdžia kyla tik iš rinkėjų pasitikėjimo.

Bet šiemet jo galios itin sustiprėjo: toliau gniaužiama žiniasklaidos laisvė, o kaltė dėl buksuojančios ekonomikos ir kitų šalies problemų verčiama nematomiems priešams.

265 žmonių aukų pareikalavęs nepavykęs bandymas nuversti Ankaros valdžią dar labiau sustiprino R.T.Erdogano įtaką ir regione.

Dėl Sirijos konflikto ir pabėgėlių krizės Turkija atsidūrė bene svarbiausiame Europai geopolitiniame taške. O jį valdantis autoritarinis lyderis tapo Vakarų vertinamu, tačiau pavojingu sąjungininku.

„NATO reikia stipraus partnerio. Europai reikia, kas suvaldytų migrantų srautą. Jis tikriausiai neišpildys šių vilčių, bet jis niekur neketina trauktis“, – pripažino politinės rizikos tyrimų bendrovės „Eurasia Group“ vadovas Ianas Bremmeris.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.