Likus mažiau nei trims savaitėms iki inauguracijos D.Trumpas jau
įbrido į šiuos pavojingus vandenis ir pasiuntė perspėjimą
neprognozuojamam diktatoriui Kim Jong-unui.
Kim Jong-unas savo naujametinėje kalboje paskelbė, kad Šiaurės
Korėja planuoja greitai išbandyti tarpžemyninę balistinę raketą
(ICBM), galinčią pasiekti JAV teritoriją.
Išrinktasis JAV prezidentas savo ruožtu atsakė jam įprastu
būdu – pašaipaus tono „Twitter“ žinute, žadėdamas užbėgti už
akių bet kokioms Pchenjano pastangoms.
„Šiaurės Korėja ką tik pareiškė pasiekusi branduolinio
ginklo, galinčio pasiekti kai kurias JAV dalis, kūrimo galutinius
etapus, – rašė jis. – To nebus!“
D.Trumpas nepateikė jokio konteksto savo pažadui, bet jeigu
Šiaurės Korėja tęs savo branduolinio ginklavimosi programą,
nepaisydama režimui jau paskelbtų sankcijų, Vašingtono ir
Pchenjano akistata gali tapti neišvengiama.
„Ar mūsų būsimasis vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas,
likus 18 dienų iki jo inauguracijos, pateikė pažadą, kad JAV
pradės prevencinį karą prieš KLDR?“ – klausė Brookingso instituto prezidentas Strobe'as Talbottas.
Buvęs JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas kalbėjosi su
daugeliu ekspertų, nuogąstaujančių, kad D.Trumpo diplomatinės
priemonės šioje priešpriešoje gali būti ribotos.
Kadenciją baigiančio JAV prezidento Baracko Obamos administracija Kim Jong-uno režimo atžvilgiu kliovėsi JAV
palaikomų sankcijų politika ir ragino atnaujinti šešiašales
derybas.
Neišvengiamas karas?
Per šias derybas Šiaurės Korėja vėl turėtų sėsti prie
vieno stalo su Kinija, JAV, Pietų Korėja, Japonija ir Rusija, kad
užbaigtų priešpriešą ir paverstų Korėjos pusiasalį
nebranduoline zona.
Deja, kitos valstybės, išskyrus Kiniją, iš esmės neturi
veiksmingų svertų spausti Pchenjano režimui, o Pekinas priešinasi
bet kokioms griežtesnėms priemonėms, galinčioms destabilizuoti
kaimyninę šalį.
Iš D.Trumpo pareiškimo galima suprasti, jog jis laikosi minties,
kad negalima leisti susiklostyti scenarijui, pagal kurį agresyvus
Šiaurės Korėjos despotas, formaliai tebekariaujantis su Vašingtonu
ir Seulu po paliaubomis sustabdyto 1950-1953 metų Korėjos karo,
įgytų veikiančių ICBM.
Taigi, ar reikėtų manyti, kad karas neišvengiamas, jeigu
sankcijos neveiks?
Galbūt kol kas ne, bet JAV kariuomenė, laikanti Pietų Korėjoje
beveik 30 tūkst. karių, pastaruoju metu skyrė didesnį dėmesį
potencialių ginkluotų veiksmų šiame pusiasalyje planavimui.
„Tai grėsmė, neleidžianti man naktimis miegoti, – sakė vienas
aukšto rango Amerikos gynybos pareigūnas. – Pirmiausiai todėl, kad
nežinome, ką iš tikrųjų yra sumanęs mielasis lyderis Šiaurės
Korėjoje.“
Šis savo vardo nepanoręs viešinti pareigūnas praeitą mėnesį
sakė, kad JAV vadai galimų karinių veiksmų Korėjoje scenarijus
nuolat persvarsto jau 70 metų, bet dabar didžiausią nerimą kelią
tarpžemyninių raketų grėsmė.
Robertas Einhornas, iki 2013 metų dirbęs Valstybės departamento
specialiuoju patarėju branduolinių ginklų neplatinimo ir
ginkluotės kontrolės reikalams, sakė naujienų agentūrai AFP, kad
Kim Jong Uno grasinimai išbandyti ICBM nėra nauji.
„Kitas klausimas – ar jis pajėgus tai išpildyti“, – pažymėjo
R.Einhornas.
„Daugelis ekspertų įsitikinę, kad Šiaurei galbūt dar
reikėtų 2-3 metų, kol ji įgytų galimybę patikimai nuskraidinti
branduolinį užtaisą į JAV žemyninę dalį.“
Kinija nenori, kad Šiaurės Korėja taptų viena iš nedaugelio
šalių, pajėgių nuskraidinti savo branduolinius ginklus į kitą
planetos pusę, bet taip pat nepageidauja Pchenjano režimo griūties.
Jeigu dėl sankcijų Kim Jong-uno autoritarinė valstybė
subyrėtų, Kiniją gali užplūsti milijonai pabėgėlių, o Korėja
gali tapti suvienyta JAV sąjungininke Pekino pašonėje.
Kai kurie argumentuoja, kad Kim Jong-unas, kaip ir jo pirmtakai,
tik blefuoja ir išnaudoja branduolinės ginkluotės svertą, kad
priverstų Jungtines Valstijas sutikti su tiesioginėmis derybomis.
Visgi ekspertai dabar linkę manyti, kad branduolinės galvutes
galinčių nešti raketų kūrimo programa yra Pchenjano strateginis
pasirinkimas, turintis atgrasyti Pietų Korėjos ir JAV agresiją.
„Nemanau, kad šios programos tebėra koziriai derybose.
(Neaišku), ar jos kada nors tokios buvo“, – sakė R.Einhornas ir
pridūrė, kad D.Trumpui teks apsispręsti, ar bus mėginama siekti
tiesioginių kontaktų su Pchenjanu.
Nenuspėjamas Trumpas
Kaip ir derybos, atvedusių prie 2015 metais pasirašytos
sutarties dėl Irano branduolinės programos, diskusijos su Šiaurės
Korėja būtų įvilktos į daugiašalio proceso rūbą, bet dėl
pagrindinių elementų turėtų susitarti JAV ir Pchenjano diplomatai.
R.Einhorno nuomone, D.Trumpas turės nuspręsti, „ar strategija
apims vien tik spaudimą, ar spaudimas bus daromas koja kojon su
derybomis.“
Ar jau yra planuojamas bet kuris iš šių scenarijų? Iš
vienintelės išrinktojo prezidento tviterio žinutės tai sunku
nuspėti, bet nesant jokio naujo plano toliau stiprės nuogąstavimai
dėl galinčio kilti karo.
„Kim Jong-unas – pavojingesnis, – pripažino R.Einhornas. –
Tačiau Donaldas Trumpas, bent jau šiuo etapu, galbūt yra labiau
nenuspėjamas.“