Dėl visų Turkijos negandų kaltinamas dvasininkas ilgisi namų

Dėl visų nelaimių Turkijoje kaltinamas musulmonų dvasininkas Fethullah Gülenas pristatomas ir kaip šventasis, ir kaip intrigantas. Tačiau koks iš tiesų yra Ankaros prakeiktas, o kitų gerbiamas pamokslininkas?

Į Pensilvaniją iš Turkijos 1999 metais pabėgęs F.Gülenas didžiąją dalį laiko praleidžia savo kambaryje, gyvena asketiškai, beveik nebendrauja su kitais žmonėmis ir tikina norįs po mirties būti užmirštas.<br>„Reuters“/“Scanpix“ nuotr.
Į Pensilvaniją iš Turkijos 1999 metais pabėgęs F.Gülenas didžiąją dalį laiko praleidžia savo kambaryje, gyvena asketiškai, beveik nebendrauja su kitais žmonėmis ir tikina norįs po mirties būti užmirštas.<br>„Reuters“/“Scanpix“ nuotr.
F.Gülenas didžiąją dalį laiko praleidžia savo kambaryje, gyvena asketiškai, beveik nebendrauja su kitais žmonėmis ir tikina norįs po mirties būti užmirštas.<br>„Reuters“/“Scanpix“ nuotr.
F.Gülenas didžiąją dalį laiko praleidžia savo kambaryje, gyvena asketiškai, beveik nebendrauja su kitais žmonėmis ir tikina norįs po mirties būti užmirštas.<br>„Reuters“/“Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

„Lietuvos rytas“

Jan 9, 2017, 6:57 AM, atnaujinta Apr 12, 2017, 1:21 PM

Milijonai jį laiko savo lyderiu, žydai jį gerbia, vargšai jam dėkoja, musulmonai juo žavisi.

Su juo yra susitikęs ir popiežius Jonas Paulius II, ir buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas.

75 metų F.Gülenas yra žinomas dėl bandymų sutaikyti islamą ir modernų mokslą, giriamas dėl tolerancijos ir šilto bendradarbiavimo su kitų religijų atstovais.

Pamokslininko idėjų pagrindu sukurtų mokyklų šiuo metu yra net 2 tūkst. 160 šalių, įskaitant Lietuvą.

Tačiau dvasininko kritikams, tarp jų ir Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui, šios mokyklos tėra dar vienas įkaltis, tariamai įrodantis jo siekius bet kokiomis priemonėmis didinti savo galią.

Pabėgo iš gimtinės

Geriausiai dvasininką apibūdinantis žodis yra „hizmet“ – savanoriška tarnystė, kuri pabrėžia F.Güleno pašaukimą skleisti meilę ir taiką.

Vis dėlto, nepaisant deklaruojamų geranoriškų siekių, jis 1999 metais pabėgo iš Turkijos į Monrou grafystę Pensilvanijoje, JAV, ir čia gyvena iki šiol. Mat gimtinėje jį nuolatos persekiodavo politiniai priešininkai.

Dabar F.Güleno sveikata šlubuoja, jis retai išeina iš savo kambario ar kalbasi su kitais žmonėmis, nedažnai šypsosi ir net po 17 metų vos kalba angliškai.

Pasak dvasininko, jis norėtų „miręs būti pamirštas, mirti vienumoje, kad niekas apie tai nesužinotų“.

Pensilvanijos kaime, Auksinės kartos garbinimo ir vienumos centre, gyvenantis pamokslininkas į Turkiją savo sekėjams vis siunčia vaizdo ir garso įrašus, tačiau viešumoje nesirodo. O grįžti į gimtinę jam – nepasiekiama svajonė.

Mat Turkijos prezidentas R.T.Erdoganas paskelbė savo buvusį šalininką F.Güleną didžiausiu šalies priešu ir kaltina jį organizavus nepavykusį liepos 15-osios perversmą.

Tačiau tokius Ankaros kaltinimus neigusio pamokslininko nuomonė apie demokratiją ir perversmus jau seniai visiems žinoma.

„Mano požiūris į demokratiją labai aiškus, – teigė F.Gülenas. – Bet koks mėginimas nuversti valdžią yra vienybės išdavimas.“

Bėdos su valdžia

Po pučo vyko masinis F.Güleno idėjas išpažįstančių žmonių valymas: uždaryta daugiau negu šimtas žiniasklaidos leidinių ir kanalų, suimta 40 tūkst. įtariamų „gulenistų“.

Saugūs nebuvo net švietimo srities atstovai: buvo uždaryta tūkstantis su F.Gülenu ryšių turėjusių mokyklų, laikinai atleista 21 tūkst. mokytojų.

„F.Güleno mokyklos tarpusavyje bendradarbiauja, jos laikosi standartų, – aiškino dvasininko sekėjas Mustafa Aksoy. – Pasaulietiškų pažiūrų turkams nepatinka, kad jie dabar netenka galios ir jie nemato „gulenistų“ atnešamų pokyčių. Turkijoje viskas taip greitai keičiasi, todėl jie turi ką nors kaltinti.“

„Leiskite idiotams manyti, kad jiems pasisekė, leiskite jiems švęsti, nes pasaulis juokiasi iš jų. Būkite kantrūs, mes švęsime pergalę.“ - F.Gülenas

Pamokslininko sąjungininkai įsitikinę – R.T.Erdoganas buvusį draugą bando paversti atpirkimo ožiu ir gviešiasi valdžios.

„R.T.Erdoganas visada įsivaizdavo, kad bus galingiausias žmogus Turkijoje, – kalbėjo F.Gülenas ir pridūrė, jog „gulenistų“ buvo tiek daug, kad jie neišvengiamai turėjo anksčiau ar vėliau tapti svarbiais pareigūnais, bet tai – ne sąmokslas. – „Hizmet“ nėra politinis judėjimas.“

Tai ne pirmas kartas, kai F.Gülenas turi problemų su Ankaros valdžia.

1971 metais pamokslininkas septyniems mėnesiams sėdo į kalėjimą, nes jo religinės pažiūros užgavo armiją – esą jis norėjo nuversti pasaulietišką tvarką Turkijoje.

Išėjęs į laisvę dvasininkas tapo nuosaikesnis ir bandė susitaikyti su šalyje vyraujančia pasaulietiška ideologija. Jis iš kitų islamo pamokslininkų išsiskyrė tuo, kad rėmė verslą, mokslą ir net siūlė palaikyti draugiškus santykius su Izraeliu.

JAV gyvena asketiškai

Tremtyje JAV F.Gülenas gyvena tarsi Turkijoje. Jį supa Osmanų architektūros stiliaus pastatai, moterys dėvi galvos apdangalus ir visi aplinkui šneka turkiškai.

Dvasininkas gyvena asketiškai: jam užtenka čiužinio ant lovos, kilimėlio melstis, stalo, knygų lentynų ir bėgimo takelio. Įspūdis visiškai kitoks, nei būtų galima tikėtis iš žmogaus, kuris yra laikomas įtakinga asmenybe.

„Jo charizma kyla iš jo jausmų, – aiškino vienas F.Güleno sekėjas. – Jis verkia, į viską reaguoja staigiai ir nenuspėjamai.

Vakariečiams tai galbūt sunku suprasti, tačiau musulmonams visa tai – stebuklinga.“

O kiekvienu dvasininko žodžiu žavėjęsis ir vėliau iš „Hizmet“ judėjimo išmestas Ahmetas Kelesas tvirtino, kad F.Gülenas pristatydavo savo planus kaip gautus iš dangaus.

„Kai jis sakydavo, kad susitiko su pranašu Mahometu, mes juo tikėdavome, – sakė A.Kelesas. – Manėme, kad F.Gülenas yra pranašas.“

Įžvelgia slaptus kėslus

Pasaulietiškų pažiūrų teisėjas Orhanas Gazi Ertekinas buvo įsitikinęs, kad 2011 metais F.Güleno idėjas remiantys pareigūnai rengė sąmokslą į Aukščiausiąją teisėjų ir prokurorų tarybą išrinkti savo bičiulius.

„Į konferenciją išrinkti kandidatų atvykau turėdamas pasiūlymų, ketinau rengti susitarimus, – prisiminė O.G.Ertekinas. – Bet „gulenistai“ kalbėjosi slapta kalba, nusprendė, ką išrinks, ir jiems bendradarbiauti nerūpėjo.“

Esą tokią teoriją patvirtino faktas, kad išrinkti nauji tarybos nariai iš tiesų buvo F.Güleno šalininkai. O.G.Ertekinas įsitikinęs, kad „gulenistai“ tada valdė teisinę sistemą.

Požiūris, kad F.Gülenas ir jo sąjungininkai yra sukūrę slaptą, kone fanatišką kultą, nėra retas tarp dvasininko kritikų. Vieni tiki, kad „gulenistai“ infiltruoti į policijos gretas, kiti – jog F.Güleno mokyklos yra slaptos propagandos skleidimo ir verbavimo institucijos.

Be to, buvęs F.Güleno sekėjas A.Kelesas tikino, kad dvasininkas nuo pat pradžių buvo sumanęs slapta infiltruoti savo patikėtinių į Turkijos valdžią.

Jis taip pat teigė, kad F.Gülenas privačiame gyvenime elgėsi pasibaisėtinai – buvo išpuikęs, galios trokštantis ir visiško patiklumo iš kitų reikalaujantis žmogus.

Tokio požiūrio laikosi ir daugiau turkų.

„Jis rodo, kad jam nerūpi pinigai, moterys arba galia, kad jam svarbu tik būti arti Dievo, – savo nuomonę pareiškė 2003 metais iš „Hizmet“ judėjimo išėjęs Saidas Alpsoy. – Jo tikslas – gauti galios, įsiskverbti į valstybės valdžią ir ją pakeisti iš vidaus. Tačiau judėjimas niekados apie galią nešneka ir viską neigia.“

Įkalčiai – neaiškūs

Dabar nuosaikiu vadinamas F.Gülenas praeityje yra reiškęs prieštaringą nuomonę įvairiais klausimais.

Pavyzdžiui, praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį jis vienoje kalboje ragino savo sekėjus sudaryti „įstatymų besilaikančių žmonių įvaizdį, kad galėtų užimti svarbias pozicijas“.

Be to, 1995 metais dvasininko išleistoje knygoje „Nuo skyriaus iki skyriaus“ galima rasti kandžių pareiškimų apie žydus ir jų sąsajas su komunizmo sklaida. F.Gülenas taip pat kadaise JAV įvardijo kaip „negailestingą Turkijos priešą“ ir užsiminė, kad moterų mušimas gali būti leistinas.

Vis dėlto F.Güleno tariamos sąsajos su šių metų nepavykusiu puču kelia daugybę abejonių.

Turkijos žvalgybos tarnybos pareiškė, kad pernai gruodžio mėnesį jiems pavyko įsilaužti į susirašinėjimo tinklo programėlę „ByLock“, kuria slapta, naudodamiesi serveriu Lietuvoje, bendravo apie 200 tūkst. F.Güleno sąjungininkų.

Teigiama, kad, valdžiai sužinojus apie programėlę, pučas suorganizuotas paskubomis, kol nebuvo spėta iš armijos atleisti 600 pamokslininkui draugiškų pareigūnų. Tiesa, nė vienas suimtas po nepavykusio perversmo išdavyste kaltinamas pareigūnas viešai nekalbėjo, jų paviešinti liudijimai buvo smarkiai išbraukyti, o nuotraukose buvo matyti, kad jie buvo sumušti.

Klausimų kėlė ir tai, kad nors Turkijos vyriausybė JAV pateikė dešimtis tūkstančių puslapių dokumentų apie „gulenistus“, pasak pareigūnų, juose beveik nėra informacijos, kuri būtų susijusi su tiesioginiu F.Güleno įsitraukimu į perversmą.

„Leiskite idiotams manyti, kad jiems pasisekė, leiskite jiems švęsti, nes pasaulis juokiasi iš jų. Būkite kantrūs, mes švęsime pergalę“, – kelios dienos po pučo F.Gülenas savo kalboje, skirtoje šalininkams, paneigė kaltinimus ir teigė, kad perversmą surengė ne kas kitas, o galios ištroškęs R.T.Erdoganas. („Al-Monitor“, CNN, „The New Yorker“, LR)

Gimęs religingoje šeimoje atsidavė Dievui

1941 metų balandžio 27 dieną Korucuko kaime gimęs F.Gülenas su religija buvo susijęs nuo pirmųjų gyvenimo akimirkų. Jo tėvas buvo imamas, o motina kaime mokė Korano tiesų. Nenuostabu, kad sulaukęs 14 metų F.Gülenas jau sakė pirmąjį savo pamokslą.

Jaunasis pamokslininkas 1959 metais tapo Edirnės miesto imamu, po poros metų pradėjo privalomąją karo tarnybą, o 1966 metais buvo perkeltas skleisti Alacho šviesos vienoje Izmyro mečečių.

Tuo laiku Turkijos miestuose dažnai grūmėsi skirtingų pažiūrų studentai, o F.Gülenas buvo įsitikinęs, kad naujoji karta moralinį kompasą gali atgauti tik per švietimą.

Paskaitas kavinėse rengęs dvasininkas 1971 metais buvo pasodintas į kalėjimą, o išėjęs į laisvę pasižadėjo daugiau neberengti viešų paskaitų.

Dvasininkas pamažu pritraukė daugybę šalininkų ir 1982 metais su jais įkūrė pirmąją jo idėjomis paremtą mokyklą, kuri tapo viena geriausių gimnazijų šalyje. O tada F.Gülenas ir jo šalininkai pradėjo kurti mokyklas visoje Turkijoje.

1980 metais Turkijoje įvyko perversmas ir armija vėl įtariai stebėjo F.Güleną: jis po šešerių metų slapstymosi 1986 metais trumpam buvo sulaikytas.

1991 metais F.Güleno idėjų rėmėjai atidarė pirmą „Hizmet“ mokyklą užsienyje – Azerbaidžane. Jos sparčiai paplito Azijoje ir buvusioje Sovietų Sąjungoje.

Silpstant sveikatai pamokslininkas 1999 metais atvyko į JAV atlikti tyrimų ir galiausiai ten liko, nes tuo metu sulaukė kaltinimų dėl ketinimų sunaikinti Turkijos pasaulietinius pamatus.

Kai tapo Turkijos premjeru, R.T.Erdoganas pradėjo spausti F.Güleno šalininkus ir jų švietimo įstaigas. „Hizmet“ judėjimas atsakė surengdamas korupcijos tyrimus prieš premjero šalininkus, o politinių grumtynių lavina tęsiasi lig šiol.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.