„ES vis dar yra strateginis mūsų šalies pasirinkimas“, –
pareiškė prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. Vis tik jis pabrėžė, kad Ankara aklai nesutiksianti su
ES „nenuoseklia politika ir dvigubais standartais mūsų šalies
atžvilgiu“.
Tuo tarpu Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu
sakė norįs daugiau skyrių derybose, kad
„būtų sunaikinta daugiau dirbtinių kliūčių mūsų narystei
ES“.
„Skyrius“ yra specifinė derybų sritis, apimanti įvairius
klausimus nuo žmogaus teisių iki ekonominio bendradarbiavimo.
Tačiau M.Cavusoglu nenurodė, kokius konkrečiai skyrius jis turįs
galvoje.
Jis taip pat sakė, kad Turkija tikisi, jog „jos piliečiams
nedelsiant bus liberalizuotas vizų režimas“. Pagal ES ir Ankaros
kovą pasiektą susitarimą, mainais į sumažintą migrantų
antplūdį į Europą, Turkijai pažadėta nebereikalauti vizų iš
beveik 80 mln. turkų.
Bevizio režimo įgyvendinimas buvo vienašališkai sustabdytas
ES, jai pareikalavus, kad R.T.Erdoganas pakeistų itin griežtus kovos
su terorizmu įstatymus taip, kad šie nepažeistų žmogaus teisių.
Savo ruožtu Turkijos prezidentas gruodį pagrasino atšaukti
susitarimą dėl migrantų; jo dėka žymiai sumažėjo asmenų,
patenkančių į Europą per Graikiją.
Derybos dėl Turkijos priėmimo į Bendriją sustojo tada, kai po
nepavykusio perversmo liepą Ankara ėmėsi griežtų susidorojimo
priemonių ir masiškai suiminėjo ne tik pareigūnus, bet ir
žurnalistus, aktyvistus, akademikus ir kitus asmenis.
„Pažanga“
„Vaidinome svarbų vaidmenį Europos praeityje ir darysime tai
ir ateityje, – sakė M.Cavusoglu. – Europa be Turkijos yra
nepilna.“
Santykiai tarp ES ir NATO priklausančios Turkijos pašlijo
praėjusiais metais dėl žmogaus teisių ir žodžio laisvės
problemų.
Tuo tarpu JAV ir Turkijos santykiai taip pat yra įtempti, nes
nepavykusio pučo organizavimu Ankara kaltina Pensilvanijoje
gyvenantį musulmonų dvasininką Fethullah Guleną.
Vis dėlto R.T.Erdoganas ir M.Cavusoglu sakė esą įsitikinę,
kad vėliau šį mėnesį JAV prezidento postą perėmus Donaldui
Trumpui (Donaldui Trampui), dvišaliai santykiai pagerės.
„Manau, kad abi pusės sieks dialogo su D.Trumpu ir bus padaryta
pažanga regiono klausimais“, – per ambasadorių susirinkimą
sakė Turkijos prezidentas.
Savo ruožtu Turkijos užsienio reikalų ministras pareiškė
manąs, kad JAV „nesiruošianti kartoti tų pačių anksčiau
darytų klaidų“.
Jis dar kartą paragino JAV išduoti Turkijai F.Guleną ir jo
artimiausius šalininkus. Šį reikalavimą Ankara iškėlė iškart
po sužlugdyto liepos 15-osios pučo.
Taip pat M.Cavusoglu paragino JAV neberemti kurdų pajėgų iš
Liaudies apsaugos dalinių (YPG), kurie, Turkijos manymu, yra susiję
su uždrausta Kurdistano darbininkų partija (PKK).
Tuo tarpu Vašingtonas bendradarbiauja su YPG kovoje prieš
vadinamosios „Islamo valstybės“ (IS) džihadistus Sirijoje.
„Turkija ir JAV yra dvi strateginės partnerės, turinčios
potencialo ir įtakos sukurti teigiamą poveikį plačiame
geografiniame regione“, – pabrėžė M.Cavusoglu.