„Susitarimas su V.Putinu neatneš taikos. Priešingai –
greičiau karą“, – skelbiama viešame laiške, kurį pasirašė
žinomi Baltijos šalių, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos,
Bulgarijos, Rumunijos ir Švedijos politikai.
Prie „Washington Post“ paskelbto laiško iš lietuvių
prisidėjo Seimo narė, buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa
Juknevičienė ir buvęs užsieniio reikalų ministras Petras
Vaitiekūnas.
Anot laiško autorių, „nuolatinės Rusijos pastangos
destabilizuoti padėtį Ukrainoje ir jos neteisėta Krymo aneksija
kelia grėsmę taikai, galimybei numatyti įvykius ir saugumui,
kuriuos kartu sukūrė amerikiečiai ir europiečiai per mūsų
pergalę Šaltajame kare“.
„Mūsų nerimą kelia tai, kad dėl naujo didelio sandorio su
Rusija iškils grėsmė šiam istoriniam pasiekimui. Būtų didelė
klaida nutraukti dabartines sankcijas Rusijai ar pripažinti Ukrainos
padalinimą arba pavergimą. Tai demoralizuotų tuos, kurie siekia tos
šalies euroatlantinės integracijos. Be to, tai destablizuotų
ekonominę padėtį mūsų rytinėje kaimynystėje ir padrąsintų
ekstremistus, oligarchus ir antivakarietiškus elementus“, –
teigia kreipimosi autoriai.
Regiono politikai teigia, kad valdant V.Putinui, Europa tapo
gerokai pavojingesne vieta dėl Rusijos militarizmo, karų,
grasinimų, sutarčių nesilaikymo ir melagingų pažadų.
„V.Putinui nereikia Amerikos didybės. Mes kartu rizikavome,
kartu aukojome savo sūnus ir dukteris. Mes giname savo bendrą
transatlantinį saugumą kaip vieningą frontą. Štai kas daro mūsų
Aljansą galingą. Kai Jungtinės Valstijos yra stiprios, mes esame
visi stipresni – drauge“, – rašoma laiške.
„V.Putinas nuolaidas laiko silpnumo požymiu. Jis, regis,
linkęs išbandyti Amerikos patikimumą tarp NATO pafrontės
sąjungininkių: Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos. Jis galėtų
panaudoti ne tik karinį gąsdinimą, bet ir kibernetines atakas,
energetinį ir ekonominį spaudimą, psichologinį karą,
dezinformaciją ir tiesioginį papirkinėjimą. Mums, Rusijos
kaimynams, žinomi šie metodai. Pasipriešinti jiems reikia didesnės
galios, solidarumo ir ryžto iš Vakarų – ne tik (karinių
pajėgų) dislokavimo.
Būdami sutartimi susieti Jūsų
sąjungininkai, kreipiamės į amerikiečius – naująją JAV
administraciją ir Kongresą – tvirtai laikytis mūsų bendrų
tikslų ir interesų gynyboje: taikos, atlantinės galios ir laisvės.
Būdami vieningi mes esame stipresni prieš negaluojančią Rusijos
kleptokratiją. Susiskaldę, ką pernelyg aiškiai matome pastaruosius
kelerius metus, visi mes atsiduriame pavojuje“, – teigia laiško
autoriai.
D.Trumpas šeštadienį pareiškė, kad tik bukagalviai žmonės
arba kvailiai nepritaria geriems santykiams su Rusija.
„Geri santykiai su Rusija yra geras dalykas, ne blogas“, –
socialiniame tinkle „Twitter“ rašė D.Trumpas.
„Turime pakankamai problemų (ir) be dar vienos“, – sakė
jis ir tvirtino, kad jam valdant rusai Jungtines Valstijas „gerbs
daug labiau“ nei gerbė Baltuosiuose rūmuose dirbant Barackui
Obamai.
D.Trumpas ne kartą abejojo JAV žvalgybos agentūrų vertinimais,
kad Kremlius kišosi į JAV 2016 metų prezidento rinkimus ir siekė
diskredituoti D.Trumpo varžovę Hillary Clinton.