Konferencijos baigiamajame pranešime abi konflikto pusės
raginamos „oficialiai atnaujinti savo įsipareigojimą siekti
dvišalio sprendinio“ ir atsiriboti nuo atsisakančiųjų tai
daryti.
Be to, jos įspėtos nesiimti vienašališkų veiksmų, galinčių
pakenkti deryboms. Šis pareiškimas buvo aiški užuomina apie
Izraelio vykdomas žydų nausėdijų statybas.
Nors palestiniečiai pritarė sekmadienio pareiškimui, Izraelio
premjeras Benjaminas Netanyahu pavadino
konferenciją „sufalsifikuota“ ir sukurta Izraeliui už akių, kad
šalis būtų priversta priimti sąlygas, prieštaraujančias jos
nacionaliniams interesams.
Konferenciją organizavusi Prancūzija savo ruožtu teigė, kad
būtina išlaikyti gyvą viltį, kad bus pasiektas dviejų valstybių
sprendinys. tarptautinė bendruomenė jau apie 20 metų ragina
izraeliečius ir palestiniečius priimti tokį sprendinį.
Visgi daugeliui B.Netanyahu koalicijos narių dviejų valstybių
sprendinys atrodo nepriimtinas – jie nori plėsti nausėdijas, o kai
kurie net ragino aneksuoti kelias Vakarų Kranto teritorijas. Be to,
D.Trumpas per savo rinkimų kampaniją Palestinos nepriklausomybės
nė nepaminėjo.
Visgi, Izraelio naudai, konferencijos baigiamajame pareiškime
išsakoma iš kritikos smurto kurstymui bei „terorui“, turint
galvoje palestiniečių atakas. Be to, keli palestiniečių interesus
atitinkantys punktai buvo išimti iš minėto pareiškimo projekto,
kai to pareikalavo Paryžiuje susirinkę diplomatai.
Vis dažniau Izraelio ministrą pirmininką kritikuojantis JAV
valstybės sekretorius Johnas Kerry derybose atstovavo
savo šaliai ir gynė pastangas ieškoti kompromiso.
Jis nepritarė Izraelio išreikštai kritikai konferencijos
atžvilgiu ir pareiškė, kad dviejų valstybių sprendiniui
„iškilo grėsmė“. J.Kerry aiškino, kad šio sprendinio
pagrindus būtina sustiprinti, jeigu tikrai norima, kad jis kada nors
būtų pasiektas. Pasak jo, baigiamasis konferencijos pranešimas
šią poziciją patvirtina, bet neprimeta sprendimo.
„Turint galvoje, kuria linkme viskas eina, ir kas vyksta, tai
yra ypač svarbu“, – sakė jis.
Jis taip pat įspėjo, kad dar per anksti perkelti JAV ambasadą
Izraelyje iš Tel Avivo į ginčijamą Jeruzalę, kaip siūlo
išrinktasis Amerikos prezidentas.
„Tam netinkamas metas, – pareiškė jis. – Manome, kad tai
neprotinga.“
D.Trumpo būsimosios administracijos atstovai konferencijoje
nedalyvavo ir dar nepakomentavo jos baigiamojo pranešimo.
Nors B.Netanyahu yra reiškęs palaikymą paramą dviejų
valstybių sprendiniui, jo kritikai, tarp jų ir J.Kerry, sakė, kad
besitęsiančios nausėdijų statybos okupuotose teritorijose kelia
klausimų apie jo įsipareigojimą siekti taikos susitarimo.
Izraelio užsienio reikalų ministerijos atstovas Emmanuelis
Nahshonas sekmadienio konferenciją atmetė ir
socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad ji buvo „plokščia
kaip nevykusi suflė“
„Didelis šou nėra tiesioginių derybų tarp šalių
pakaitalas“, – sakė jis.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as savo ruožtu sutiko, kad reikalingos tiesioginės derybos. „Tai ne
diktato šalims klausimas. Tik tiesioginės derybos tarp
izraeliečių ir palestiniečių gali nulemti taiką. Niekas už juos
to nepadarys“, – sakė jis.
„Pasaulis negali, neturėtų paklusti esamai padėčiai“, –
iš Europos, Artimųjų Rytų ir kitų regionų suvažiavusiems
diplomatams bei Jungtinių Tautų, Arabų Lygos ir kitų tarptautinių
organizacijų atstovams sakė F.Hollande‘as.
Prancūzijos vadovas teigė, kad jis „perspėja“, jog taikos
derybos turėtų būti atkurtos, kol ekstremistų išpuoliai ir
Izraelio nausėdijų plėtra dar nesužlugdė visų vilčių susitarti
dėl dviejų valstybių.
Tuo tarpu vyriausiasis Palestinos atstovas Prancūzijoje įspėjo
D.Trumpo administraciją „nenuvertinti“ konferencijos siunčiamos
taikos žinios arba praėjusį mėnesį JT priimtos rezoliucijos,
smerkiančios Izraelio nausėdijų statybas Vakarų Krante ir Rytų
Jeruzalėje.
Naujienų agentūrai AP palestiniečių pasiuntinys Salmanas
Elherfi sakė, kad „dviejų valstybių variantas
yra ne vienos šalies svajonė, o pastangos jį apsaugoti tapo viso
pasaulio rūpesčiu“.
Palestinos pareigūnai tikisi, kad ši konferencija galiausiai
gali sudaryti sąlygas deryboms – konkrečiai galimo Jeruzalės
padalijimo ir dėl būtinybės sustabdyti Izraelio nausėdijų
plėtrą.
Prancūzija ir kitos šalys išreiškė susirūpinimą, kad
D.Trumpo administracijos palankumas nausėdijoms ir ambasados
perkėlimas į Jeruzalę gali pakurstyti įtampą regione. Visgi
pastarasis klausimas dėl ambasados baigiamajame pareiškime liko
nepaminėtas.
B.Netanyahu taip pat nepriėmė kvietimo ir į specialų
susitikimą po konferencijos. Buvo manyta, kad jame dalyvaus
Palestinos prezidentas Mahmudas Abbasas, tačiau jo
vizitas į Paryžių buvo atidėtas.
Izraelio premjeras sakė, kad toks susitikimas nedaug
teprisidėtų prie taikos siekio ir pareiškė, kad tai yra
„paskutiniai vakarykščio pasaulio tvinksniai“.
„Rytojus atrodys kitaip ir rytojus yra labai arti“, – sakė
jis, užsimindamas apie netrukus kadenciją pradėsiančią D.Trumpo
administraciją.
Izraelio ir Palestinos lyderiai tiesioginėse derybose nėra
dalyvavę nuo žlugusių JAV vadovaujamų taikos derybų 2014 metais.