Latvijos užsienio politikos instituto leidinyje „Latvijos užsienio ir saugumo politika. Metraštis 2017“ A.Kudoras primena apie pernai rugpjūtį įvykusį neoficialų Rusijos vicepremjero Arkadijaus Dvorkovičiaus susitikimą su Rygos meru, kairiosios prorusiškos partijos „Santarvė“ lyderiu Nilu Ušakovu, taip pat trimis ministrais iš Žaliųjų ir valstiečių sąjungos (ZZS) – finansų ministre Dana Reizniece-Ozola, susisiekimo ministru Uldžiu Auguliu ir žemės ūkio ministru Janiu Duklavu.
A.Kudoras atkreipia dėmesį, kad A.Dvorkovičių palaiko Rusijos premjeras Dmitrijus Medevdevas. Analitiko nuomone, A.Dvorkovičius yra D.Medvedevo patikėtinis ir įkūnija naują Rusijos politikos elito kartą.
Tas susitikimas, pasak A.Kudoro, išryškino dvi tendencijas.
Pirma – Latvijoje toliau pastebimi bandymai decentralizuoti užsienio politiką. Pasak analitiko, nors užsienio politikos koordinavimo vaidmuo priklauso Užsienio reikalų ministerijai, esama atskirų politikų ir politinių jėgų, norinčių plėtoti tarpvalstybinius santykius savo nuožiūra. Tuo pat metu A.Kudoras pažymi, kad ši tendencija būdinga ne tik Latvijai, tačiau tokia praktika Rusijos atžvilgiu nepriimtina.
Pasak analitiko, antra tendencija, kurią išryškino A.Dvorkovičiaus vizitas – kad Rusija mėgina rasti silpnas vietas ES bendrojoje užsienio politikoje, siekdama sumažinti jaučiamą europinių sankcijų, kurios jai buvo įvestos už agresiją prieš Ukrainą, spaudimą.
„Latvija, žinoma, neduoda tono priimant ES užsienio politikos sprendimus, bet gali paveikti bendrą nusistatymą Briuselyje“, – rašo A.Kudoras.
„Jeigu Rusijai pavyks įtikinti visas Baltijos valstybes ar bent jau Latviją, kad sankcijas derėtų atšaukti, tai būtų galima panaudoti siekiant įtikinti ir kitas šalis. Kol kas to padaryti nepavyko, tačiau analogišką „zondavimą“ Rusija vykdo ir kitos šalyse“, – rašo analitikas savo straipsnyje.
