Paklausta, ar Varšuva svarstytų galimybę leisti veikti tokiems
objektams Lenkijos ministrė pirmininkė Beata Szydlo atsakė, kad „ir nebuvo tokio pasiūlymo, ir nėra vietos
pokalbiams“ šia tema.
„Žinoma, kad ne“, – pridūrė ji.
Lenkija ir Lietuva, artimos JAV ir NATO sąjungininkės, niekada
nėra oficialiai pripažinusios, kad jose veikė slapti CŽV perdavimo
centrai, kuriuose esą buvo laikomi įtariamieji, sučiupti po 2001
metų rugsėjo 11-osios teroro atakų Niujorke ir Vašingtone.
Nors Lenkijos konstitucija draudžia kankinimus, jos buvęs
prezidentas Aleksander'as Kwasniewskis 2014
metais yra viešai pripažinęs, kad jo šalyje veikė slaptas CŽV
kalėjimas. Kaip rodo JAV Senato ataskaita, šiuose objektuose tardant
įtariamus tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“ veikėjus
būdavo naudojami kankinimai.
D.Trumpas trečiadienį pareiškė manantis, kad imituojamas
skandinimas ir kiti tardymo metodai, daugelio laikomi kankinimais ir
draudžiami įstatymo, yra „absoliučiai“ veiksmingi. Vis dėlto
jis sakė, kad leis nuspręsti CŽV ir Pentagono vadovams, ar šios
priemonės turi būti sugrąžintos.
Prezidentas respublikonas panašių minčių yra išsakęs ir per
savo rinkimų kampaniją, o naujausi jo pareiškimai nuskambėjo, kai
žiniasklaida paskelbė, kad D.Trumpo administracija galbūt svarsto
galimybę atkurti užsienyje veikusius CŽV „juoduosius objektus“.
Ankstesniuose žiniasklaidos pranešimuose buvo keliamos
prielaidos, kad šie CŽV slaptieji kalėjimai taip pat veikė
Afganistane, Rumunijoje ir Tailande.