Paklausta, ar Varšuva svarstytų galimybę leisti veikti tokiems objektams Lenkijos ministrė pirmininkė Beata Szydlo atsakė, kad „ir nebuvo tokio pasiūlymo, ir nėra vietos pokalbiams“ šia tema.
„Žinoma, kad ne“, – pridūrė ji.
Lenkija ir Lietuva, artimos JAV ir NATO sąjungininkės, niekada nėra oficialiai pripažinusios, kad jose veikė slapti CŽV perdavimo centrai, kuriuose esą buvo laikomi įtariamieji, sučiupti po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro atakų Niujorke ir Vašingtone.
Nors Lenkijos konstitucija draudžia kankinimus, jos buvęs prezidentas Aleksander'as Kwasniewskis 2014 metais yra viešai pripažinęs, kad jo šalyje veikė slaptas CŽV kalėjimas. Kaip rodo JAV Senato ataskaita, šiuose objektuose tardant įtariamus tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“ veikėjus būdavo naudojami kankinimai.
D.Trumpas trečiadienį pareiškė manantis, kad imituojamas skandinimas ir kiti tardymo metodai, daugelio laikomi kankinimais ir draudžiami įstatymo, yra „absoliučiai“ veiksmingi. Vis dėlto jis sakė, kad leis nuspręsti CŽV ir Pentagono vadovams, ar šios priemonės turi būti sugrąžintos.
Prezidentas respublikonas panašių minčių yra išsakęs ir per savo rinkimų kampaniją, o naujausi jo pareiškimai nuskambėjo, kai žiniasklaida paskelbė, kad D.Trumpo administracija galbūt svarsto galimybę atkurti užsienyje veikusius CŽV „juoduosius objektus“.
Ankstesniuose žiniasklaidos pranešimuose buvo keliamos prielaidos, kad šie CŽV slaptieji kalėjimai taip pat veikė Afganistane, Rumunijoje ir Tailande.
