Maskvos žaidimai tęsiasi: bėdų priviręs Balkanų katilas vėl kunkuliuoja

JAV prezidento rinkimų kampanijos vingrybės ir Rusijos įsitraukimas į konfliktą Sirijoje užgožė kitą Maskvos žaidimą. Neišspręstos Balkanų problemos vėl atsinaujina, o tuo naudojasi ir Kremlius.

Belgrade daugėja užrašų, skelbiančių, kad Kosovas priklauso Serbijai.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Belgrade daugėja užrašų, skelbiančių, kad Kosovas priklauso Serbijai.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

„Bloomberg“, „Observer“ ir „Lietuvos rytas“ inf.

Jan 27, 2017, 8:14 AM, atnaujinta Apr 11, 2017, 9:05 AM

Po Jugoslavijos žlugimo 1991 metais regioną apėmusius karus teko spręsti NATO ir JAV. Praėjus dviem dešimtmečiams Vašingtono šiaip ne taip suręsta taikos sistema svyra ant šono.

Dar neramiau dėl to, kad dabartiniam Baltųjų rūmų šeimininkui Donaldui Trumpui vidinės problemos rūpi labiau už svetimas, tad JAV pagalbos Balkanai antrąkart gali ir nesulaukti.

O regiono lyderių kalbos vis labiau primena praėjusio amžiaus pabaigą. Ryškiausios kibirkštys žiebiasi tarp Kosovo ir Serbijos, kuri nepripažįsta 2008 metais atsiskyrusios šalies nepriklausomybės.

Serbijos premjeras Aleksandras Vučičius pareiškė, kad Kosovas yra Serbijos lopšys. Už jo žodžius iškalbingesni veiksmai. Antai praėjusią savaitę naujas traukinys, turėjęs tapti susitaikymo simboliu, sukėlė naują skandalą.

Rusijoje pagaminto traukinio vagonus serbai išmargino 21 kalba užrašyta fraze „Kosovas yra Serbija“, o viduje iškabinėjo stačiatikių šventųjų ir serbų didvyrių plakatus.

Laimei, į Mitrovicą iš Belgrado turėjęs vykti traukinys Kosovo nepasiekė.

Tačiau Serbijos prezidentas Tomislavas Nikoličius pagrasino į Kosovą nusiųsti kariuomenę, jeigu šalyje gyvenantys serbai bus nužudyti.

Priština paprašė Europos Sąjungos nuraminti Belgradą, o kai kurie Kosovo albanai prakalbo apie dešimtajame dešimtmetyje gyvavusios išlaisvinimo armijos atkūrimą.

Mat Kosovas neturi tikros kariuomenės – NATO reikalavimu jiems teko nusiginkluoti. Tad bet koks karinių junginių kūrimas sulauktų neigiamos Serbijos reakcijos.

Tačiau kaltė glūdi ne vien Serbijos pusėje.

Kosove veikianti nacionalistinė partija „Vetevendosje“ kaltina premjerą Isą Mustafą tėvynės išdavyste, nes siena su Juodkalnija, judėjimo nuomone, yra nubrėžta nesąžiningai.

Nacionalistai Kosovo parlamentą atakavo dūminėmis granatomis, o jų rengiami protestai menkai skiriasi nuo serbų šūkių.

Šiuo sąmyšiu naudojasi ir serbus remianti Rusija. Šalies Saugumo Tarybos pirmininkas Nikolajus Patruševas neseniai pareiškė, jog viena didžiausių grėsmių Rusijai būtų NATO plėtimasis į Juodkalniją, Makedoniją ir Bosniją.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas aršiai gina ir Serbijos Respublikos – vieno iš dviejų politinių darinių, sudarančių Bosniją ir Hercegoviną – vadovą Miloradą Dodiką, kuris neslepia svajonių apie serbų vienybę.

Maskva įvairiais būdais įsivėlusi į kone kiekvienos Balkanų tautos reikalus.

Rusija rėmė Vladimiro Putino režimą primenančią Makedonijos vyriausybę, o protestus prieš ją pavadino Vakarų sąmokslu nuversti valdžią.

Juodkalnijoje rusai praėjusiais metais buvo apkaltinti rengę sąmokslą įvykdyti valdžios perversmą ir nužudyti aukšto rango provakarietiškos valdžios atstovus. Kaltinimai liko neaiškūs, bet ne Rusijos siekis išvengti Podgoricos prisijungimo prie NATO.

Maskva neseniai sukirto rankomis su Belgradu dėl 60 šarvuočių ir šešių naikintuvų MiG-29.

Pavasarį Serbiją pasieksianti ginkluotė paverstų ją vienintele Balkanų šalimi, turinčia naujausio modelio naikintuvus.

Antai net NATO narė Kroatija turi tik keliomis kartomis senesnius MiG-21. Dalis jų tokie suklerę, kad negali pakilti į orą. Mat Vakarai ilgą laiką į šį regioną žvelgė pro pirštus.

Vargu ar D.Trumpas aktyviai domisi Balkanų regionu, tačiau aktyvūs respublikonai – senatorius Johnas McCainas ir buvęs viceprezidentas Bobas Dole’as – užtikrina, kad Vašingtonas vis dar remia Kosovą.

Tačiau jei V.Putinas įtikintų D.Trumpą remti Serbiją, Balkanų katilo neramumai ir vėl galėtų virsti atviru karu.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.