Šią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo patarėjai vėl užsimojo prieš žurnalistus. Dabar jiems užkliuvo tai, kad žiniasklaida neva tyčia stengiasi nerašyti apie terorą.
„Matėte, kas vyko Paryžiuje ir Nicoje, visoje Europoje. Tai taip baisu, kad apie tai net nebeskelbiama, – pirmadienį tikino JAV centriniame kariuomenės štabe apsilankęs prezidentas. – Daugeliu atvejų žiniasklaida yra labai nenuoširdi ir nebenori apie tai netgi skelbti. Ji tai daro dėl tam tikrų priežasčių.“
Vėliau šiuos kaltinimus nusprendė pagrįsti Baltieji rūmai, išplatinę 78 teroro išpuolių sąrašą.
Jame atsidūrė džihadistų grupuotės surengtos arba įkvėptos atakos nuo 2014 metų rugsėjo.
Pasak D.Trumpo administracijos, dauguma šių išpuolių nesulaukė pakankamo žiniasklaidos dėmesio, nors nepaaiškino, ką tai galėtų reikšti.
Tačiau tokie teiginiai iš karto privertė nustebti, nes sąraše atsidūrė Paryžiuje, Nicoje, Briuselyje, Orlande ir San Bernardine įvykdytos žudynės, kurios pasaulinėje žiniasklaidoje buvo labai išsamiai aprašomos.
Be to, rašybos klaidomis išmargintame sąraše atsidūrė ir nusikaltimų, kurie net nebuvo laikomi teroro išpuoliais.
Antai pernai rugpjūčio mėnesį britus Mią Ayliffe-Chung ir Tomą Jacksoną nužudęs Smailas Ayadas buvo pripažintas nesveikos psichikos asmeniu, todėl šis nužudymas niekada nebuvo laikomas teroro išpuoliu.
Šio įvykio įtraukimu į teroro išpuolių sąrašą pasipiktinusi nužudytos 20-metės motina Rosie Ayliffe išplatino viešą laišką JAV prezidentui.
„Neleisiu naudoti mano dukters mirties tam, kad nekalti žmonės būtų toliau persekiojami“, – teigė britė, turėdama omenyje D.Trumpo pasirašytą įsaką, kuriuo buvo apribota musulmoniškų šalių piliečių imigracija į JAV.
T.Jacksono tėvas Lesas taip pat kritikavo JAV lyderį: „Esu įsitikinęs, kad D.Trumpas ir jo patarėjai puikiai žino arba galėtų sužinoti, kad Tomas ir Mia žuvo ne dėl teroro išpuolio, o dėl vieno nestabilaus asmens elgesio. Bet, žinoma, tai neatitinka jo įsitikinimų.“
Teismai šį draudimą po savaitės atšaukė, o vakar tolesniuose svarstymuose įrodinėta, kad šis įsakas diskriminuoja išpažįstančius islamą.
Apeliacinis teismas nuosprendį ketina paskelbti šią savaitę, tačiau pralaimėjusioji pusė veikiausiai dėl jo vis tiek kreipsis į Aukščiausiąjį teismą.
Bet Aukščiausiasis teismas gali nieko ir nenuspręsti. Mat dabar jame trūksta vieno nario, todėl konservatyvūs ir liberalūs teisėjai tikriausiai atiduos po lygiai balsų už abu pasiūlymus – draudimą atmesti ir palikti.
Tad tokiu atveju spręsti vėl reikės federaliniams teisėjams, kurių nuomone, draudimas prieštarauja konstitucijai.
Tiesa, D.Trumpas trečiadienį vėl pareiškė, kad JAV teismai į pavojų stumia amerikiečius, tad jeigu šalyje bus surengtas išpuolis, dėl to kaltu reikėtų laikyti federalinio teismo teisėją Jamesą Robartą.
Šį draudimą mėginusi pateisinti D.Trumpo patarėja Kellyanne Conway taip pat sulaukė kritikos, kad išgalvojo teroro išpuolį, kuris iš tikrųjų neįvyko.
Apie būtinybę į JAV neįsileisti pabėgėlių kalbėjusi Baltųjų rūmų darbuotoja kelis kartus žiniasklaidoje aiškino, kad toks draudimas būtų užkirtęs kelią „Bouling Grino skerdynėms“.
Bet šiame Kentukio miestelyje joks teroro aktas nebuvo įvykdytas – jame gyvenę irakiečiai buvo sulaikyti dėl ketinimų paremti „Al Qaeda“, bet išpuolio jie neplanavo.
