JAV kino meno ir mokslo akademijos įsteigti apdovanojimai – ne „Eurovizija“. Juose nedraudžiama paliesti politinių temų, todėl kūrėjai jau seniai įpratę pasinaudoti šlovės akimirka, kad prabiltų apie tai, kas arčiausiai širdies.
Nors kalbų apie politiką ir net skandalingų momentų „Oskarų“ laimėtojai nevengia jau kelis dešimtmečius, sekmadienio vakarą Los Andžele sužibėsiančio renginio laukiama su lengvu nerimu.
Viena svarbiausių to priežasčių – naujasis Baltųjų rūmų šeimininkas. JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimus kritikuojantys aktoriai ir režisieriai tikrai neketina tylėti.
Demokratinių pažiūrų menininkai jau įrodė, kad šalies lyderio sprendimai jiems ne prie širdies, todėl kai į juos nukryps 37 mln. žiūrovų visame pasaulyje akys, gali įvykti bet kas.
Aišku, kad patys 89-osios „Oskarų“ ceremonijos organizatoriai neplanuoja atvirai stoti į kovą su šalies valdžia, bet laimėtojų kalbų taip pat neketina cenzūruoti.
Knygos „Kino akademijos apdovanojimai: visa neoficiali istorija“ („The Academy Awards: The Complete Unofficial History“) autorius Jimas Piazza svarstė, kad patys rengėjai sau neleis rizikuoti savo finansais.
Todėl ceremonijos vedėjas komikas Jimmy Kimmelis valdžiai bakstelės nebent apylankomis.
„Akademija nesiekia komentuoti politinių procesų. Jos nariai nori patikti publikai, kuri vesis savo vaikus į kino teatrą ir pripildys kino pramonės magnatų kišenes šlamančiųjų. Geriau dramą palikti nominantams ir laimėtojams“, – spėliojo J.Piazza.
Sukilo prieš draudimą
O dramos tikrai bus. Kad šis kino apdovanojimų sezonas bus paženklintas nepaprastai atvirais dūriais JAV valdžiai, paiškėjo pačioje jo pradžioje – per Auksinių gaublių ceremoniją.
Likus 12 dienų iki D.Trumpo inauguracijos apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus gavusi aktorė Meryl Streep pasinaudojo proga sugėdinti prezidentą net nepaminėdama jo vardo.
Holivudo aktorė ramiai dėstė, kad šiemet ją labiausiai sujaudinęs aktoriaus pasirodymas buvo D.Trumpo parodyta parodija, – politikas vaizdavo jam klausimą pateikusį neįgalų žurnalistą Serge’ą Kovaleskį.
„Žmogus, kuris prašė mūsų leidimo užimti patį svarbiausią postą mūsų šalyje, tyčiojosi iš kito žmogaus, kurį lenkė savo privilegijomis, galia ir gebėjimu atsikirsti. Man plyšo širdis.
Kai patyčių pavyzdį rodo valdžios atstovas, kitiems žmonėms suteikiamas leidimas elgtis taip pat“, – nuščiuvusiai publikai kalbėjo M.Streep.
Rami ir apgalvota aktorės kalba sulaukė milžiniško palaikymo, nors dalis aktorių santūriai nutylėjo, ką mano apie kolegės kalbą. O pats prezidentas jau kitą dieną užsipuolė M.Streep.
Žinute socialiniame tinkle „Twitter“ D.Trumpas paryčiais pareiškė, kad ji yra viena labiausiai nepelnytai išaukštintų aktorių.
Menininkų tonas dar sugriežtėjo pirmąją D.Trumpo kadencijos savaitę. Mat jo įvestas draudimas į JAV atvykti septynių daugiausia musulmoniškų šalių piliečiams tiesiogiai paveikė ir kino pramonę.
Į sąrašą pateko Iranas, tad iš jo kilusiam režisieriui Asgharui Farhadi, kurio filmas „Komivojažierius“ („The Salesman“) buvo nominuotas „Oskarui“ geriausio užsienio filmo kategorijoje, buvo uždrausta atvykti į JAV.
Draudimas taip pat palietė apie Sirijos civilius iš griuvėsių traukiančius gelbėtojus pasakojančios trumpametražės dokumentikos „Baltieji šalmai“ („The White Helmets“) herojus ir dokumentinio filmo „Watani: mano gimtinė“ („Watani: My Homeland“) žvaigždę sirę Halą Kamil.
Nors praėjus kelioms dienoms JAV apeliacinis teismas sustabdė D.Trumpo įsako galiojimą, iranietis A.Farhadi jau buvo spėjęs pažadėti, kad „Oskarų“ ceremoniją boikotuos net ir gavęs leidimą atvykti.
Todėl tikėtina, kad į geriausio užsienio filmo kategoriją sekmadienį vakare nukryps ypatingas dėmesys.
Tam toną davė jau per nominantų pusryčius kalbėjusi apdovanojimus rengiančios JAV kino meno ir mokslo akademijos vadovė Cheryl Boone Isaacs.
„Visi žinome, kad salėje bus tuščių kėdžių. Dėl to šįvakar visi būsime aktyvistai. Stiprios visuomenės ne cenzūruoja meną, o jį gerbia. Negalima leisti, kad mus stabdytų sienos“, – pabrėžė Kino akademijos vadovė.
Šūkiai ant raudono kilimo
Baltųjų rūmų paskelbtas imigracijos apribojimas sutapo su Prodiuserių gildijos ir Ekrano aktorių gildijos apdovanojimų savaitgaliu. Visas menininkų santūrumas išnyko kaip dūmas.
„Mano Amerikos vizija yra visiškai priešinga nei D.Trumpo“, – per prodiuserių apdovanojimus kalbėjo dainininkas Johnas Legendas ir pažadėjo savo pažiūrų neslėpti ir per „Oskarus“.
Kitą vakarą Ekrano aktorių gildijos nariai vienas po kito kritikavo prezidento draudimą, dėl kurio savaitgaliui oro uostuose buvo įkalinta daugiau nei šimtas žmonių, nors dalis jų turėjo leidimus gyventi JAV jau daugiau nei dešimtmetį.
„Sveikinuosi su visais namuose ir oro uostuose. Jūs laukiami mano Amerikoje“, – vakarą pradėjo renginio vedėjas aktorius Ashtonas Kutcheris.
Politika nedingo net nuo raudono kilimo. Aktorius Simonas Helbergas fotografams pozavo laikydamas užrašą „Pabėgėliai yra laukiami“, o jo žmona aktorė Jocelyn Towne ant krūtinės užsirašė žodžius „Įleiskite juos“.
„Noriu, jog žinotumėte, kad esu imigranto dukra. Mano tėvas bėgo nuo religinio persekiojimo nacių okupuotoje Prancūzijoje. Esu Amerikos patriotė ir myliu šią šalį. Dėl to mane gąsdina jos dėmės. Šis draudimas atvykti imigrantams yra dėmė“, – atsiimdama apdovanojimą kalbėjo aktorė Julia Louis-Dreyfus.
Auksiniais gaubliais prasidėjusį Holivudo apdovanojimų sezoną vainikuosiantys „Oskarai“ vis dėlto yra svarbiausia metų ceremonija, tad per ją politinių pareiškimų tikrai bus.
Tiesa, renginio vedėjas J.Kimmelis teigė nerimaujantis, ar aktoriai nepersūdys: „Kartais to būna tikrai per daug. Bet gali būti ir per mažai. Man atrodo, sudėtingiausia surasti aukso vidurį – juk nežinome, kokios nuotaikos šalis bus sekmadienį.
Dabar tautą kaip niekada kankina nuotaikų svyravimai.“
Žada karštą vakarą
Pažadą kalbėti apie politiką davė ir šiemet it viesulas apdovanojimus šluojančio miuziklo „Kalifornijos svajos“ („La La Land“) prodiuseris Jordanas Horowitzas.
Kadangi filmas pretenduoja į 14 apdovanojimų – daugiausia istorijoje kartu su 1950-ųjų drama „Viskas apie Ievą“ („All About Eve“) ir legendiniu „Titaniku“ („Titanic“) – jo autorių šansai pasirodyti ant scenos itin dideli.
„Dabar politika yra labai svarbi, todėl manau, kad „Oskarai“ atrodys lygiai taip pat, kaip amerikiečių „Facebook“ ir „Twitter“ srautas. Jei apie politiką kalbame visą parą, kodėl turėtume nutilti trims valandoms per ceremoniją?“ – svarstė už geriausią dainą animaciniam filmui „Vajana“ („Moana“) nominuotas aktorius ir dramaturgas Linas Manuelis Miranda.
Beje, jo sukurtas miuziklas „Hamiltonas“ („Hamilton“) apie pirmąjį JAV iždo sekretorių Alexanderį Hamiltoną irgi sugebėjo prasiskverbti į politinių naujienų sritį, nes po prezidento rinkimų su juo į karą stojo D.Trumpas.
Mat tikru kultu Amerikoje tapusio miuziklo trupė po spektaklio Niujorke apsilankiusiam išrinktajam viceprezidentui Mike’ui Pence’ui lapkritį viešai išdėstė savo nerimą dėl to, ar ši administracija dirbs visų amerikiečių vardu.
D.Trumpas paprašė, kad aktoriai atsiprašytų už tai, ką jis pavadino M.Pence’o užpuolimu, ir paragino amerikiečius boikotuoti miuziklą.
Tiesa, kaip vėliau juokavo komikai, „Hamiltoną“ boikotuoti lengva, nes įėjimas į spektaklius kainuoja kelis šimtus JAV dolerių, o ir bilietai į spektaklius parduoti kone metus į priekį.
Vis dėlto netgi patys „Oskarų“ ceremonijos organizatoriai nėra prieš tai, kad žvaigždės ant scenos veltųsi į politinius debatus.
„Man nepatinka įsivaizdavimas, kad visi tapę įžymybėmis tą pačią akimirką praranda žodžio laisvę“, – aiškino ceremonijos prodiuseriai Michaelis De Luca ir Jennifer Todd.
Žodį skelbia jau seniai
Kad „Oskarai“ gali būti politinė ceremonija, nėra nauja mintis. Nors senojo Holivudo laikais apie aktualijas žvaigždės nešnekėjo, vėlesni netikėti pareiškimai yra įsirėžę į kino mėgėjų atmintį kur kas geriau nei prieš keturis dešimtmečius statulėlę pelniusių juostų pavadinimai.
1973 metais visus aiktelėti privertė geriausiu aktoriumi už vaidmenį filme „Krikštatėvis“ („The Godfather“) pripažintas Marlonas Brando. Tiksliau tai, kad jis nepasirodė ceremonijoje.
Ištarus jo vardą vietoj M.Brando ant scenos pasirodė aktorė Sacheen Littlefeather ir pranešė, kad aktorius atsisako „Oskaro“ protestuodamas prieš kino pramonės elgesį su Amerikos indėnais.
Po dvejų metų apie Vietnamo karą pasakojančio dokumentinio filmo „Širdys ir protai“ („Hearts and Minds“) prodiuseris Bertas Schneideris atsiimdamas apdovanojimą perskaitė Vietkongo ambasadoriaus telegramą, raginančią gerbti taiką.
„Politinė reakcija „Oskaruose“ išryškėjo septintajame ir aštuntajame dešimtmečiais. Kai pasaulyje ėmė dėtis dalykai, į kuriuos sunku nekreipti dėmesio, apie tai prabilo ir menininkai“, – teigė kino istorikas Peteris Biskindas.
Per pastaruosius 20 metų tapo kone įprasta, kad „Oskarais“ apdovanoti kino kūrėjai ir aktoriai prabildavo jiems svarbiomis temomis.
1993-iaisiais Susan Sarandon ir Timas Robbinsas atkreipė dėmesį į Gvantanamo kalėjime laikomus ŽIV užsikrėtusius haitiečius ir paragino juos priimti į JAV.
Po dešimtmečio prieštaringai vertinamas dokumentinių filmų režisierius Michaelas Moore’as užsipuolė Irako karą ir tuometinį JAV lyderį George’ą W.Bushą pavadino išgalvotu prezidentu.
2015-aisiais aktorė Patricia Arquette kalbėjo apie lygias vyrų ir moterų teises į atlyginimą, už geriausią dainą apdovanotas J.Legendas – apie balsavimo teisę, o režisierius Alejandro Gonzalezas Inárritu – apie imigraciją.
O praėjusiais metais atsiimdamas ilgai lauktą „Oskarą“ aktorius Leonardo DiCaprio prabilo apie klimato kaitos grėsmę.
Sujudo dėl rasių lygybės
Pastaraisiais metais aktyviausia politinė diskusija, apipynusi kino šventę, buvo susijusi su odos spalva.
Prieš pernykštę ceremoniją erzelis kilo vos paskelbus apdovanojimų nominantus. Nuostabą sukėlė tai, kad antrąkart iš eilės pagrindiniams apdovanojimams nebuvo nominuotas nė vienas ne baltaodis aktorius ar režisierius.
Pasipiktinusi, kad jos vyras Willas Smithas nebuvo nominuotas, aktorė Jada Pinkett Smith net teigė boikotuosianti ceremoniją. Jos pavyzdžiu pasekė režisierius Spike’as Lee.
Juodaodžių aktorių bendruomenė skilo per pusę. Keli aktoriai sukritikavo J.Pinkett Smith, kad jos boikotas tėra asmeninės nuoskaudos padiktuotas kaprizas.
Regis, šįmet nominantų veidai kur kas įvairesni. Į pagrindinius vakaro prizus realių šansų turi apie NASA dirbusias juodaodes matematikes pasakojanti juosta „Paslėpti skaičiai“ („Hidden Figures“), homoseksualaus juodaodžio paauglio vidinį pasaulį atskleidžianti „Mėnesiena“ („Moonlight“) ir afroamerikiečių šeimos skaudulius nagrinėjantis filmas „Tvoros“ („Fences“).
Tiesa, nominacijos vėl neišvengė kritikos – jose nebuvo pagerbta nė viena moteris režisierė ar operatorė, o vyrų nominuota daugiau nei įprastai.
„Tikiuosi, ateis diena, kai nebeturėsime kalbėti apie tokius dalykus. Laukiu, kada tai nebebus problema“, – vylėsi Kino akademijos vadovė Ch.Boone Isaacs.
Nominantų pastangos – lyg rinkimų kampanija
Apie „Oskarą“ svajojantys kino kūrėjai turi dirbti ne mažiau nei į valdžios postą kandidatuojantys politikai. Mat jų likimas priklauso nuo 6,7 tūkst. balsuojančių JAV kino akademijos narių, kuriuos reikia patraukti į savo pusę.
Apdovanojimų strategai tikina, kad svarbiausias jų darbas yra priversti balsuotojus pamatyti jų filmą. Tačiau to dažniausiai nepakanka, todėl kino kompanijos kviečiasi akademijos narius į susitikimus su žvaigždėmis, vaišina juos prabangiomis vakarienėmis ir leidžia milijonus, kad reklamuotų savo juostą. Tiesa, ne visiems aktoriams patinka šis procesas, kai kurie jį lygina su cirko ponių pasirodymu.
Kino kompanijos kartais pasuka ir į politinę areną. Apie dingusio sūnaus ieškančią motiną pasakojančią juostą „Filomena“ („Philomena“) pristatęs gigantas „Weinstein Company“ surengė filmą įkvėpusios airės susitikimą su JAV senatoriais ir popiežiumi Pranciškumi. O pristatydamas „Vaizduotės žaidimą“ („The Imitation Game“) kompanijos vadovas Harvey Weinsteinas pasiūlė Jungtinės Karalystės Parlamentui po mirties išteisinti britus, kurie buvo nuteisti dėl homoseksualumo, – kaip ir filmo herojus matematikos genijus Alanas Turingas.
Kampanijos kartais padvelkia piktybišku siekiu pakenkti kitiems nominantams. Antai 2002 metais norint sužlugdyti „Nuostabaus proto“ („A Beautiful Mind“) šansus buvo prisiminti filme vaizduojamo matematiko Johno Nasho antisemitiniai pareiškimai. Pats nuo šizofrenijos kenčiantis mokslininkas televizijoje aiškino, kad tuo metu girdėjo balsus galvoje, todėl jo žodžių nereikėtų vertinti rimtai. Vėliau buvo skleidžiami gandai apie „Hju Glaso legendos“ („The Revenant“) kūrėjų išlaidavimą, o šiemet aktoriui Casey Affleckui priminti kaltinimai seksualiniu priekabiavimu.
