Dabartinė įtampa tarp Rusijos ir NATO verčia rimtai nagrinėti klausimą, kaip atrodytų realus konfliktas ir kiek pajėgi yra dabartinė Kremliaus karinė galia.
Nuo tada, kai 2014 metais Rusija aneksavo Krymą, Pentagono ekspertai išreiškė susirūpinimą dėl NATO pajėgumų Rytų Europoje ir to, ar pavyktų atgrasyti Maskva nuo galimos invazijos.
Nors Rusijos ekonominė padėtis dėl jai skirtų Vakarų sankcijų yra ganėtinai bloga, ši šalis didelę dalį savo biudžeto skiria modernizuoti savo karines pajėgas. Rusija ne tik kuria naujus povandeninius laivus ir karo lėktuvus, bet ir modernias raketas bei įrangą kariams.
Per Šaltąjį karą Rusijos gynybos biudžetas buvo lygus pusei visų išlaidų. Nors dabartinės sumos neprilygsta toms, kurios buvo skiriamos karybai praėjusio amžiaus pabaigoje, po Sovietų Sąjungos griūties, gynybai Kremlius vėl skiria vis daugiau pinigų.
Anot „Business Insider“, 2006 metais Rusijos gynybos biudžetas buvo 25 mlrd. JAV dolerių (24 mlrd. eurų), o 2013 metais – 90 mlrd. dolerių (86 mlrd. eurų).
2013 metais Rusijos kariuomenė turėjo apie 766 tūkst. aktyvių karių ir 2,4 mln. žmonių rezervą. Tiesa, Šaltojo karo laikais Rusija turėjo 3-4 mln. karių.
Prieš ketverius metus Rusija turėjo 3 tūkst. lėktuvų ir 973 sraigtasparnius, 15 tūkst. tankų, 27 tūkst. ginkluotų transporto priemonių, 6 tūkst. savieigių artilerijos pabūklų, 352 laivus, 63 povandeninius laivus ir 13 eskadrinių minininkų.
Daugelis ekspertų įsitikinę, kad NATO karinė galia yra tokia didelė ir pajėgi, kad ilgainiui sugebėtų nurungti Rusiją. Tačiau JAV analitinis centras „Rand“ paskelbė išvadą, kad Aljansui kiltų rimtų bėdų, jei Rusija užpultų Baltijos šalis.
Pernai darytas „Rand“ tyrimas atskleidė, kad Rytų Europoje esančios NATO pajėgos nesugebėtų atremti Rusijos įsiveržimo į Lietuvą, Latviją ir Estiją. Anot „Rand“, atgrasyti Rusiją Europos rytiniame fronte reikėtų laikyti daugiau pajėgų. Šiuo metų Europoje yra apie 30 tūkst. JAV karių.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Pasak „Rand“, Rytų Europoje reikėtų mažiausiai septynių NATO brigadų, kitaip Rusija sugebėtų užimti Baltijos šalis per 60 valandų.
Invazija Baltijos šalyse duotų Aljansui vos kelis pasirinkimus, kaip elgtis toliau: surengti didžiulę pavojingą kontrataką, grasinti Maskvai branduoliniais ginklais arba leisti Kremliui aneksuoti Baltijos šalis.
JAV analitinis tyrimų centras „Rand“ teigė, kad užpuolus Baltijos šalis, NATO galėtų skirti daug laiko, kad mobilizuotų milžiniškas pajėgas kontratakai – to pasekmė būti ilga ir kruvina kova.
Tačiau tai būtų kone realistiškiausias variantas, mat grasinimai branduoliniais ginklais būtų neefektyvūs, nes JAV mažina savo branduolinį arsenalą, o leisti Rusijai aneksuoti Baltijos šalis reikštų, kad Aljansas suskiltų.
„Septynios brigados, įskaitant tris šarvuotąsias brigadas, kurios turi palaikymą ore ir ant žemės, ir yra pasirengusios kautis, sugebėtų sustabdyti greitą Baltijos šalių invaziją“, – skelbė „Rand“.
Tiesa, tokios mažos pajėgos prie Kremliaus karinę galią ilgai negalėtų atsilaikyti, todėl būtų būtina Aljanso karius paremti didesnėmis mechanizuotomis pajėgomis.
Anot „Rand“ tyrimo, Lietuva, Latvija ir Estija galėtų tapti Rusijos taikiniais todėl, kad visos trys šalys yra jos kaimynės ir anksčiau buvo Sovietų Sąjungoje.
„Be to, kaip ir Ukraina, Estija bei Latvija turi dideles etninių rusų mažumas, kurios ne pilnai integravosi į visuomenę po nepriklausomybės, – tvirtino“Rand“. – Tai suteikia Rusijai pasiteisinimą, kodėl ji gali kištis į Estijos ir Latvijos reikalus.“
„Rand“ pabrėžė, kad stiprinti NATO pajėgas Rytų Europoje – verta, net jei tai ir brangu.