Rusijos informacinis karas apima kelias sritis: nuo melagingų žinių bei sąmokslo teorijų skleidimo, iki jau egzistuojančių problemų užaštrinimo bei panikos sėjimo. Tačiau Kremliaus įtakai yra itin atspari Suomija.
Kaip ir daugelis šalių, supančių Baltijos jūrą, Suomija nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymą, pastebėjo daugiau priešiškos propagandos, sklindančios iš Maskvos.
Informacinių išpuolių tikslas buvo suduoti smūgį Suomijos vyriausybei, o propagandos sklaida dažnai sutapdavo su Rusijos karinėmis pratybomis.
Tačiau, priešingai nei kaimyninės šalys, Suomija turi reikiamus įrankius efektyviai susidoroti su Rusijos informacinėmis atakomis: stiprią švietimo sistemą, daug patirties santykiuose su Rusija bei nuoseklią vyriausybės strategiją kovoje su dezinformacija.
„Geriausias būdas reaguoti į melagingą informaciją yra ne ją pulti taisyti, o turėti savo pozityvų naratyvą ir jo laikytis“, – aiškino Harvardo Franklino Delano Roosevelto pasaulinių veiksmų centro direktorius Jedas Willardas, kuris Helsinkiui padeda kurti programą, kaip priešintis propagandai.
Turi nuoseklią strategiją
2015 metų spalį Suomijos prezidentas Sauli Niinisto pripažino, kad informacinis karas yra realybė jo šalyje. Pasak jo, kiekvienas pilietis turėjo pareigą priešintis dezinformacijai. O pernai sausį Suomija pradėjo šviesti vyriausybės narius, kaip atpažinti ir suprasti dezinformacijos sklaidą.
Anot J.Willardo, geriausias pasaulyje suomių švietimas gyventojams įdiegė kritinio mąstymo gebėjimus, kurie, kartu su nuoseklia vyriausybės strategija, leidžia sukurti stiprią gynybą prieš bandymus pakirsti pasitikėjimą valdžia.
„Visa tai vyksta iš tiesų – tai iš tiesų karas, – tvirtino J.Willardas. – Tačiau suomiai greitai suvokė, kas vyksta ir pradėjo spręsti problemą.“
Buvęs Suomijos ambasadorius Maskvoje Rene Nybergas pabrėžė, kad jo šalis turi daug karčios patirties Rusijos atžvilgiu, todėl puikiai suvokia tikruosius Kremliaus tikslus.
Be to, anot ambasadoriaus, Suomijai lengviau gintis, nes ji nėra pagrindinis Rusijos taikinys: „Pagrindinis taikinys yra Vokietija, pagrindinis patiekalas – Angela Merkel. Mes esame tik garnyras.“
Saugotis reikia ne vien tik melagingų žinių, bet taip pat iš Maskvos sklindančių šališkų pranešimų, kurie siekia kurstyti nesantaiką ten, kur jau yra nesutarimų. Anot ekspertų, būtent pastarasis būdas yra efektyviausias, kai kalba eina apie dezinformacijos skleidimą.
Internete paskleidus iškreiptas žinias, jos perspausdinamos žinių portalų ir skleidžiamos socialiniuose tinkluose: tai iškreipia politines diskusijas tokiais klausimais, kaip Europos Sąjunga, imigracija ir NATO.
Išnaudoja esančias silpnybes
Tačiau kai kurie kovos prieš propagandą būdai tik padeda Rusijai siekti savo tikslų. Pavyzdžiui, dideles rusų mažumas turinčiose šalyse bandymai apriboti rusų kalbos televizijos kanalus, tinklalapius ar žurnalistus sukuria įtampą. O tai – amunicija Kremliaus informaciniam karui.
Pavyzdžiui, Ukrainoje ir Gruzijoje Rusijos propaganda išpučia ir iškraipo realią korupcijos problemą, kad būtų pakertamas pasitikėjimas provakarietiškomis partijomis. Priešingai, Suomijoje, kur korupcijos beveik nėra ir kur gyvena mažai rusų, Kremlius turi mažiau už ko „užsikabinti“.
„Kol kas nebuvo nieko, kas labai pakenktų visuomenei, – tvirtino Suomijos premjero biuro vyriausybės komunikacijų generalinis direktorius Markku Mantila. – Suomiai yra apsišvietę ir dėl to yra atsparūs dezinformacijai.“
Suomijos valdžia tvirtino aptikusi 20 dezinformacijos kampanijų, kurios kilo tiesiogiai iš Kremliaus. Kampanijų tikslas – sudarkyti dabartinius Helsinkio santykius su Vakarais ir pasėti nesantaiką su NATO bei Europa.
Rusijos dezinformacijos kampanijos sukurpė milžinišką naratyvą, esą Suomijos vyriausybė diskriminavo etninius rusus.
Vasarį Rusijos valstybinė žiniasklaida pradėjo žvanginti ginklais dėl to, kad kai kuriems dvigubą – Rusijos ir Suomijos – pilietybę turintiems žmonėms nebuvo leista užimti karinių pajėgų ir užsienio reikalų postų. Kremliaus ruporai taip pat sukilo, kai Suomijos parlamentas uždraudė Rusijos piliečiams turėti nekilnojamo turto prie karinių bazių.
